Juodieji serbentai dažniausiai vertinami dėl gardžių ir vitaminais turtingų uogų, tačiau patyrę sodininkai puikiai žino, kad naudingi gali būti ir šio augalo lapai. Jie nuo seno naudojami žolelių arbatoms bei įvairiems užpilams ruošti, o jų malonus aromatas primena vasarą net ir šaltuoju metų laiku.
Vis dėlto internete vis dar galima rasti teiginių, kad serbentų lapų arbata gydo dešimtis skirtingų ligų – nuo inkstų akmenligės iki tuberkuliozės ar širdies ligų. Tokie teiginiai nėra patvirtinti patikimais moksliniais įrodymais, todėl į juos reikėtų žiūrėti atsargiai.
Tai nereiškia, kad serbentų lapai neturi vertės. Juose yra įvairių augalinių junginių, kurie domina mokslininkus, o tinkamai paruošta arbata gali būti malonus ir kvapnus kasdienis gėrimas.
Jeigu ir jūs kasmet džiovinate juodųjų serbentų lapus arba tik planuojate tai pradėti, verta žinoti, kuo jie išsiskiria, kada juos rinkti ir kaip tinkamai laikyti.
Kuo ypatingi juodųjų serbentų lapai?
Juodųjų serbentų lapuose randama įvairių biologiškai aktyvių augalinių medžiagų.
Mokslininkai juose yra nustatę:
- vitamino C;
- flavonoidų;
- fenolinių junginių;
- eterinių aliejų;
- antioksidacinių medžiagų.
Būtent dėl šių junginių serbentų lapai jau daugelį metų naudojami įvairių žolelių mišinių sudėtyje.
Nors laboratoriniai tyrimai rodo, kad kai kurios šių medžiagų pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, kol kas nėra pakankamai kokybiškų klinikinių tyrimų, kurie leistų teigti, jog serbentų lapų arbata gali gydyti konkrečias ligas.
Todėl šiuos lapus reikėtų vertinti kaip sveikos ir įvairios mitybos dalį, o ne kaip vaistų pakaitalą.
Kodėl sodininkai juos džiovina kasmet?
Dauguma žmonių serbentų lapus renka visai ne dėl stebuklingų gydomųjų savybių.
Tam yra kelios paprastos priežastys.
Pirmiausia – aromatas.
Džiovinti lapai išlaiko malonų kvapą, todėl jų arbata tampa švelni ir gaivi.
Be to, lapais dažnai gardinami:
- žolelių arbatos;
- vaisių arbatos;
- naminiai kompotai;
- rauginami agurkai;
- rauginamos daržovės.
Serbentų lapai suteikia natūralaus aromato ir gali praturtinti įvairių gėrimų skonį.
Kai kurie žmonės juos maišo su mėtomis, melisomis, aviečių lapais ar liepžiedžiais.
Ar serbentų lapų arbata naudinga?
Šilta arbata padeda palaikyti pakankamą skysčių vartojimą, o tai svarbu bendrai organizmo veiklai.
Jeigu arbata ruošiama be didelio cukraus kiekio, ji gali būti puikus pasirinkimas vietoj saldintų gėrimų.
Serbentų lapų arbata taip pat pasižymi švelniu augaliniu aromatu, todėl daugelis ją renkasi vakarais norėdami atsipalaiduoti.
Vis dėlto nėra pakankamai mokslinių įrodymų teigti, kad ji:
- gydo peršalimą;
- naikina bakterijas organizme;
- gydo tuberkuliozę;
- tirpdo inkstų akmenis;
- apsaugo nuo insulto;
- išgydo cistitą ar pielonefritą.
Jeigu pasireiškia šių ligų simptomai, būtina kreiptis į gydytoją ir laikytis paskirto gydymo.
Kaip paruošti serbentų lapų arbatą?
Paruošti arbatą labai paprasta.
Jums reikės:
- 1 valgomojo šaukšto džiovintų lapų;
- maždaug 400–500 ml karšto, bet ne verdančio vandens.
Lapus užpilkite vandeniu ir palikite pritraukti apie 10–15 minučių.
Po to arbatą nukoškite.
Jeigu norisi švelnesnio skonio, galima įdėti:
- šaukštelį medaus (į pravėsusią arbatą);
- citrinos griežinėlį;
- mėtos lapelių;
- aviečių.
Tokia arbata tinka tiek šilta, tiek atvėsinta.
Vasarą ją galima patiekti su ledukais.
Kada geriausia rinkti lapus?
Patyrę sodininkai rekomenduoja lapus rinkti tada, kai augalas yra sveikas ir aktyviai auga.
Dažniausiai tam tinkamiausias laikas būna nuo žydėjimo pradžios iki pirmųjų uogų formavimosi.
Renkant svarbu laikytis kelių taisyklių.
Lapai turėtų būti:
- sveiki;
- nepažeisti vabzdžių;
- be pelėsio;
- be ligų požymių.
Geriausia juos rinkti sausą dieną, kai nuo augalo jau būna nudžiūvusi rasa.
Šlapi lapai džiūdami greičiau pradeda gesti.
Kaip tinkamai išdžiovinti?
Nuo džiovinimo priklauso, kiek aromato išliks.
Lapai paskleidžiami plonu sluoksniu ant:
- popieriaus;
- medvilninio audinio;
- medinių padėklų.
Juos rekomenduojama džiovinti pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje.
Tiesioginiai saulės spinduliai gali sumažinti dalies augalinių junginių kiekį ir pakeisti lapų spalvą.
Kasdien lapus verta atsargiai pavartyti.
Tinkamai išdžiūvę jie tampa trapūs ir lengvai lūžta tarp pirštų.
Kaip laikyti, kad neprarastų kvapo?
Išdžiovintus lapus geriausia laikyti:
- sandariuose stikliniuose induose;
- popieriniuose maišeliuose;
- medvilniniuose maišeliuose.
Svarbiausia, kad vieta būtų:
- sausa;
- vėsi;
- apsaugota nuo tiesioginės saulės.
Jeigu lapai sudrėksta, gali atsirasti pelėsis, todėl jų naudoti nebereikėtų.
Daugelis rekomenduoja sunaudoti lapus per vienerius metus, kol jie išlaiko stipriausią aromatą.
Kam reikėtų būti atsargiems?
Nors serbentų lapų arbata daugeliui žmonių tinka, kai kuriais atvejais verta pasitarti su gydytoju.
Tai ypač aktualu:
- nėštumo metu;
- žindant;
- sergant lėtinėmis inkstų ligomis;
- vartojant daug receptinių vaistų;
- jeigu anksčiau buvo alerginių reakcijų augaliniams preparatams.
Augaliniai produktai taip pat gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, todėl apie reguliariai vartojamas žolelių arbatas verta informuoti gydytoją.
Natūralus pasirinkimas, tačiau ne vaistas
Juodųjų serbentų lapai jau daugelį metų naudojami įvairiose Europos šalyse ruošiant kvapnias arbatas ir žolelių mišinius. Jie vertinami dėl malonaus aromato, augalinių junginių ir galimybės paįvairinti kasdienę mitybą.
Tačiau svarbu nepamiršti, kad natūralus produktas nėra vaistas. Nors laboratoriniai tyrimai rodo, jog serbentų lapuose yra įvairių biologiškai aktyvių medžiagų, šiuo metu nepakanka mokslinių įrodymų teigti, kad jų arbata gali gydyti konkrečias ligas ar pakeisti gydytojo paskirtą gydymą.
Jeigu mėgstate žolelių arbatas, džiovinti serbentų lapai gali tapti puikiu pasirinkimu jūsų virtuvėje. Tinkamai surinkti ir išdžiovinti jie ilgai išlaiko aromatą, o puodelis kvapnios arbatos gali tapti malonia kasdienio poilsio dalimi.
Pastaba: šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo ar vaistininko konsultacijos. Jei jaučiate ligos simptomus ar planuojate augalinius preparatus vartoti gydymo tikslais, pirmiausia pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.
Aš – Aurelijus A., nuolatinis tekstų ir straipsnių kūrėjas, įkvėpimo besisemiantis iš kasdienių gyvenimo situacijų ir įvairių temų įvairovės. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir skatinantis mąstyti bei atrasti naujus dalykus. Džiaugiuosi, jei mano straipsniai Jus sudomina, ir tikiuosi, kad ateityje jų galėsite rasti dar daugiau. Befa.lt – vyr. redaktorius Aurelijus.