Jeigu radiatorius apačioje karštas, o viršuje vos drungnas, problema ne visada slypi šildymo sistemos galia ar per žemu termostato nustatymu. Labai dažnai kaltas paprastas dalykas – į radiatorių patekęs oras. Jis užima vietą, kuri turėtų būti skirta karštam vandeniui, todėl šiluma pasiskirsto netolygiai.
Toks radiatorius gali veikti ilgai ir vis tiek neskleisti tiek šilumos, kiek turėtų. Dėl to kambaryje tampa vėsiau, žmonės suka termostato galvutę aukštyn, o kartais įsijungia ir papildomas elektrinis šildytuvas. Būtent tada sąskaita už šildymą gali išaugti ne todėl, kad radiatorius „suvalgo“ daugiau energijos, o todėl, kad patalpa šyla prasčiau.
Kada verta įtarti orą radiatoriuje
Yra keli požymiai, kurie dažniausiai išduoda, kad radiatoriui reikia nuorinimo. Vienas akivaizdžiausių – viršus šaltesnis už apačią. Kitas signalas – girdimas čiurlenimas, burbuliavimas ar šnypštimas. Dar vienas ženklas yra tai, kad viename kambario kampe nuolat vėsiau nei kitur, nors šildymas įjungtas įprastai.
Šiuos simptomus verta pastebėti anksčiau, o ne laukti, kol radiatorius beveik visai atauš. Kai sistema prisipildo oro, ji nebūtinai sustoja veikti, tačiau šilumą perduoda gerokai prasčiau. Todėl klaida yra manyti, kad viskas gerai tol, kol radiatorius bent šiek tiek šyla.
Kaip atliekamas radiatoriaus nuorinimas
Jei jūsų šildymo sistema leidžia tai daryti savarankiškai, radiatoriaus nuorinimas atliekamas per mažą vožtuvą, esantį jo viršuje. Prieš pradedant verta sumažinti šildymą ir palaukti, kol radiatorius atvės. Taip sumažėja karšto vandens purslų rizika.
Po vožtuvu pakiškite šluostę ir nedidelį indą, kad surinktumėte lašus ar ištekėjusį vandenį. Tada tinkamu rakteliu arba atsuktuvu vožtuvą pasukite labai nedaug. Iš pradžių dažniausiai pasigirsta oro šnypštimas – tai ir yra ženklas, kad išleidžiamas susikaupęs oras.
Kai vietoje oro pradeda tekėti tolygi vandens srovė, vožtuvą iš karto užsukite. Vėliau patikrinkite, ar radiatorius įšyla vienodai per visą paviršių. Svarbu neskubėti ir neatsukti vožtuvo plačiai, nes to daryti nereikia.
Dažniausios klaidos, kurių verta vengti
Viena dažniausių klaidų – per ilgai palikti atidarytą vožtuvą. Tada išteka daugiau vandens, nei reikia, o baigus darbą žmogus kartais per stipriai užveržia detalę. Kita klaida – nuorinti radiatorių vien todėl, kad jis nėra „labai karštas“. Ne kiekvienas vidutinės temperatūros radiatorius reiškia problemą.
Reikėtų atkreipti dėmesį į šilimo pobūdį, o ne vien į paviršiaus karštį. Jeigu radiatorius visame plote šyla tolygiai, o kambaryje palaikoma įprasta temperatūra, papildomi veiksmai gali būti nereikalingi. Termostatinis vožtuvas taip pat gali būti tiesiog prisuktas, o sistema gali veikti pagal lauko temperatūrą ar bendrą namo režimą.
Kada problema gali būti ne jūsų bute
Daugiabutyje šildymo sistema dažnai yra bendra, todėl nuolatinis oro kaupimasis, keli šalti radiatoriai ar slėgio pokyčiai gali rodyti didesnį gedimą. Jei radiatorius po nuorinimo lieka šaltas, šyla tik apačia arba pradeda varvėti vožtuvas, verta kreiptis į namo administratorių ar šildymo sistemos prižiūrėtoją.
Taip pat svarbu žinoti, kad ne visose sistemose saugu imtis darbo pačiam. Jeigu nežinote, kaip veikia jūsų šildymas, geriau neskubėti. Kartais nedidelė, iš pažiūros paprasta procedūra gali atskleisti ne vietinę, o viso namo problemą.
Kai šiluma dingsta ne dėl oro, o dėl aplinkos
Net ir gerai nuorintas radiatorius gali dirbti prasčiau, jeigu jo šiluma uždengta. Prie pat pastumta sofa, sunkios užuolaidos ar ant radiatoriaus džiovinami skalbiniai trukdo šilumai kilti į kambarį. Tokiu atveju šiluma užsilaiko už baldo arba lango nišoje, o kambarys šyla lėčiau.
Todėl verta apžiūrėti ne tik patį radiatorių, bet ir visą jo aplinką. Kartais vien perkėlus baldą ar nuėmus uždangą pajuntamas akivaizdus skirtumas. Tai ypač svarbu mažesniuose kambariuose, kur oro cirkuliaciją nesunku užblokuoti net keliais daiktais.
Kaip suprasti, kad jau padarėte pakankamai
Radiatoriaus nuorinimas nėra stebuklingas triukas, kuris visada iškart sumažina išlaidas. Tačiau kai radiatorius pradeda šilti tolygiai, kambariui dažnai užtenka įprasto termostato nustatymo. Būtent čia ir atsiranda nauda: nebereikia nuolat kelti temperatūros vien dėl to, kad patalpa šyla netolygiai.
Tai paprasta logika – jei šiluma paskirstoma normaliai, sistema dirba efektyviau, o žmogui nereikia kompensuoti techninės bėdos didesniu vartojimu. Dėl to toks mažas veiksmas gali turėti labai praktišką poveikį kasdienėje buityje.
Į ką verta žiūrėti ateityje
Jei radiatoriai namuose kartas nuo karto ima šilti netolygiai, verta stebėti, ar tai kartojasi viename konkrečiame kambaryje, ar visame būste. Vienkartinis atvejis dažnai išsprendžiamas nuorinimu, tačiau pasikartojantys sutrikimai gali rodyti, kad reikalinga profesionalesnė apžiūra.
Galiausiai svarbiausia ne skubėti su termostatu, o pradėti nuo paprasčiausio dalyko – patikrinti, ar sistemoje nesusikaupė oro, ar radiatorius neuždengtas ir ar šiluma gali laisvai sklisti į patalpą. Dažnai būtent nuo šių smulkmenų prasideda jaukesni ir tolygesni namai.
Esu Romas Rašimas, jau ne vienerius metus domiuosi temomis, kurios žmonėms aktualios kasdien – nuo praktiškų patarimų ir receptų iki gyvenimo būdo, įdomybių bei pramoginio turinio. Mano tikslas – kurti straipsnius, kurie būtų ne tik įdomūs perskaityti, bet ir aiškūs, naudingi bei verti skaitytojo laiko