Mudu su vyru esame paprasti pensininkai, atidavę savo geriausius metus švietimui. Jis – buvęs mokytojas, aš – ilgametė darželio auklėtoja, vėliau net vadovavusi direktore. Užauginome tris vaikus, džiaugiamės trimis anūkais, tačiau, kaip sako patarlė, gyvenimas žmogų planuoja, o likimas išmėto. Šiandien mūsų dukra – Ukrainoje, sūnūs – Maskvoje, o mes su „seneliu“ (taip meiliai vadinu savo vyrą) leidžiame dienas saulėtoje Adygėjoje.
Vasarą mūsų namai atgyja – suvažiuoja vaikai, anūkai, padeda susitvarkyti ūkį. Dirbame sode, džiaugiamės uogų ir daržovių derliumi, tačiau didžiausią dėmesį skiriame savo „žaliajai vaistinei“ – vaistinėms žolelėms, kurios mums tapo išsigelbėjimu.
Skausmas, kuris privertė sėstis
Deja, senatvė ateina ne viena. Metams bėgant, sveikata pradėjo braškėti. Mano didžiausias priešas tapo artrozė. Keliai taip tindavo ir skaudėdavo, kad visus namų ruošos darbus – net maisto gaminimą ar indų plovimą – atlikdavau sėdėdama ant kėdės. Atrodė, kad judėjimo laisvė prarasta visam laikui.
Tačiau vieną dieną pasakiau sau: „Stop“. Perskaičiau daugybę patarimų apie sveiką gyvenseną ir supratau – stebuklų nebūna, yra tik darbas su savimi. Nusprendžiau išbandyti metodus, kurie daug kam atrodo keisti, bet man jie tapo bilietu į naują gyvenimą.
Mano rytinis ritualas: Grūdinimasis ir 400 žingsnių taisyklė
Savo rytą dabar pradedu ne nuo vaistų, o nuo ryšio su gamta. Nesvarbu, koks oras – lyja, šviečia saulė ar spaudžia šaltukas – aš išeinu į kiemą ir atsistoju basomis ant žemės. Tas žemės pojūtis po pėdomis tarsi įkrauna baterijas. Tada užsipilu ant savęs du kibirus šalto vandens. Tai ne tik pažadina kūną, bet ir sustiprina kraujagysles bei nuima uždegiminius procesus.
Po grūdinimosi seka mankšta, kurios pagrindas – 400 žingsnių ant kelių. Taip, perskaitėte teisingai. Nors sergu artroze, šis pratimų metodas, derinamas su taisyklingu iškvėpimu, padeda „išjudinti“ sąnarių skystį ir sumažinti sustingimą. Papildomai darau 200 žingsnių ant sėdmenų – tai puiki priemonė dubens srities kraujotakai gerinti.
Taip pat atradau paprastą, bet genialių dalyką – obuolių sidro actą. Kiekvieną vakarą įtrinu pėdas šiuo actu. Rezultatas? Atsikračiau kankinančio mėšlungio, o mano kraujospūdis, kuris anksčiau šokinėdavo, stabilizavosi. Prie to prisideda ir mano mėgstama žalioji arbata, kurią geriu su šlakeliu pieno – tai švelnus gėrimas, kuris nedirgina skrandžio ir tonizuoja.
Stebuklingas receptas: Linų sėmenų nuoviras sąnariams ir valymui
Daug kas klausia, kaip man pavyko išvalyti organizmą nuo druskų ir toksinų. Atsakymas paprastas – linai. Botaninis jų pavadinimas ne veltui reiškia „itin naudingas“. Naudoju receptą, kuris padeda pašalinti net radionuklidus ir sunkiuosius metalus.
Kaip paruošti Liubimovo linų nuovirą:
Ingredientai: 1 stiklinė (apie 200 g) kokybiškų linų sėmenų ir 3 litrai šalto šaltinio (arba filtruoto) vandens.
Gamyba: Užpilkite sėklas vandeniu, užvirinkite. Tada puodą statykite į „vandens vonelę“ (didesnį puodą su verdančiu vandeniu) ir troškinkite ant silpnos ugnies 2 valandas.
Vartojimas: Išimkite sėklas (jų neišmeskite!). Gautą skystį gerkite po 1 litrą per dieną. Vienos partijos užtenka trims dienoms, tada ruoškite naują.
Kursas: Visas gydymo ciklas trunka 18 dienų.
Ką daryti su likusiomis sėklomis?
Išvirtos sėklos yra neįkainojamos sąnariams. Aš jas dedu kaip kompresus ant tinstančių kelių. Uždengiu vaškinio popieriaus sluoksniu, apvynioju šiltu tvarsčiu ir palieku nakčiai. Tai veiksminga ne tik sergant artritu, bet ir artroze – skausmas ir maudimas pamažu atsitraukia.
Linų sėmenys: Kodėl jie veikia?
Moksliškai įrodyta, kad linų sėmenys yra vienas turtingiausių Omega-3 riebalų rūgščių šaltinių. Linų sėmenų aliejus beveik neturi cholesterolio, tačiau jame gausu nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios valo mūsų kraujagysles nuo „apnašų“.
Liaudies medicinoje linai naudojami itin plačiai:
Virškinimui: Virtos sėklos sudaro gleives, kurios padengia skrandžio sieneles, todėl jos nepakeičiamos sergant gastritu ar opalige.
Kvėpavimo takams: Nuoviras padeda lengviau atsikosėti sergant bronchitu.
Po chemoterapijos: Linų nuoviras padeda organizmui greičiau atsistatyti po stiprios intoksikacijos ir gerina kraujo formulę.
Kada linai gali būti žalingi? (Kontraindikacijos)
Nors aš dievinu linus, privalau perspėti – kaip ir bet koks vaistas, jie turi savo „nustatyta dozę“. Per didelis kiekis ar per ilgas vartojimas be pertraukų gali sukelti organizmo apsinuodijimą cianogeniniais glikozidais (kurie nedideliais kiekiais yra saugūs, bet dideliais – ne).
Linų preparatų negalima vartoti, jei:
Turite ūmų cholecistito (tulžies pūslės uždegimo) priepuolį.
Kenčiate nuo ūmaus viduriavimo (linai skatina žarnyno veiklą, tad tai tik pablogins situaciją).
Sergate keratitu (akies ragenos uždegimu) – senovės žolininkai pastebėjo, kad linų preparatai šiuo atveju gali būti nenaudingi.
Išvada: Laimė vaikščioti greitai
Šiandien aš nebegeriu tablečių saujomis. Pamiršau, ką reiškia nuolatinis vaistų kvapas namuose. Dabar galiu vaikščioti visą dieną, o mano žingsnis tapo toks greitas, kad vyras vos spėja paskui! Juokauju, kad netrukus galėsiu net bėgti maratoną.
Mano šūkis paprastas: „Nežinau didesnės laimės, nei gyventi be vaistų“. Jei jūs jaučiatės įstrigę savo kūno skausmuose, nenuleiskite rankų. Gamta turi visus atsakymus, mums tereikia kantrybės ir disciplinos juos išgirsti.
Aš – Aurelijus A., nuolatinis tekstų ir straipsnių kūrėjas, įkvėpimo besisemiantis iš kasdienių gyvenimo situacijų ir įvairių temų įvairovės. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir skatinantis mąstyti bei atrasti naujus dalykus. Džiaugiuosi, jei mano straipsniai Jus sudomina, ir tikiuosi, kad ateityje jų galėsite rasti dar daugiau. Befa.lt – vyr. redaktorius Aurelijus.