Fermentuoti burokėliai vertinami jau seniai: ką šis gėrimas iš tiesų gali duoti organizmui?

422

Fermentuoti produktai nėra nauja sveikos mitybos mada. Rauginimas šimtmečius buvo naudojamas daržovėms ir kitiems maisto produktams išsaugoti, o šiandien fermentuoti produktai vėl sulaukia daug dėmesio dėl jų skonio, mikroorganizmų ir galimos naudos žarnyno mikrobiotai.

Tarp įvairių naminių receptų galima aptikti ir fermentuotų burokėlių gėrimą, kartais vadinamą burokėlių gira. Internete jam priskiriama beveik neįtikėtinų savybių – nuo kepenų ir inkstų „išvalymo“ iki kraujagyslių atkūrimo ar net pagalbos gydant onkologines ligas.

Tačiau čia labai svarbu atskirti du dalykus: burokėliai iš tiesų yra vertinga daržovė, tačiau tai nereiškia, kad iš jų pagamintas fermentuotas gėrimas tampa vaistu nuo ligų.

Ką verta žinoti apie tokį gėrimą ir kodėl garsūs pažadai apie organizmo „valymą“ turėtų būti vertinami atsargiai?

Burokėliai vertingi ir be stebuklingų pažadų

Raudonieji burokėliai yra įprasta, tačiau maistine prasme įdomi daržovė. Juose yra skaidulų, folatų, kalio ir natūralių augalinių pigmentų – betalainų. Burokėliuose taip pat yra natūralių nitratų.

Dėl šios priežasties burokėlių nereikia pristatyti kaip „stebuklingo vaisto“, kad jie būtų vertingi.

Juos galima valgyti virtus, keptus, raugintus, dėti į sriubas bei salotas. Fermentuoti burokėliai – dar vienas būdas paįvairinti mitybą.

Vis dėlto teiginiai, kad burokėlių sultys gydo leukemiją ar kad fermentuoti burokėliai apsaugo nuo piktybinių navikų, yra visai kito lygio teiginiai. Burokėliai nėra vėžio gydymo priemonė ir negali pakeisti gydytojo paskirto onkologinio gydymo.

Lygiai taip pat fermentuoto gėrimo nereikėtų pristatyti kaip priemonės, kuri „regeneruoja“ organizmą po chemoterapijos. Žmonių mityba gydymo metu ir po jo gali būti labai individuali, todėl tokius klausimus saugiausia aptarti su gydančia komanda.

O kaip dėl kepenų ir inkstų „valymo“?

Būtent čia apie burokėlių girą galima rasti daugiausia klaidinančių pažadų.

Žmogaus organizmui nereikia specialių „valymo kursų“, kad kepenys ir inkstai pradėtų šalinti nereikalingas medžiagas. Tai yra viena iš normalių šių organų funkcijų.

Kepenys dalyvauja medžiagų apykaitoje ir įvairių junginių apdorojime, o inkstai filtruoja kraują, reguliuoja skysčių bei elektrolitų pusiausvyrą ir pašalina tam tikras medžiagų apykaitos atliekas su šlapimu.

Todėl pažadas, kad išgėrus kelis stiklainius fermentuoto gėrimo kepenys, inkstai ir žarnynas bus „visiškai išvalyti“, neturi patikimo pagrindo.

Tai nereiškia, kad gėrimas bevertis.

Tiesiog jo vieta yra mityboje, o ne gydymo ar „detoksikacijos“ programoje.

Kodėl fermentuoti produktai apskritai domina?

Fermentacijos metu maisto produktą keičia mikroorganizmai. Dėl to gali keistis jo skonis, rūgštingumas, tekstūra ir kai kurių junginių kiekis.

Kai kuriuose fermentuotuose produktuose gali būti gyvų mikroorganizmų, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas namuose fermentuotas produktas automatiškai yra probiotikas.

Probiotiko sąvoka yra konkretesnė: nauda paprastai siejama su tam tikromis mikroorganizmų padermėmis ir jų kiekiu.

Todėl paprasčiau sakyti, kad fermentuoti produktai gali būti įvairios ir subalansuotos mitybos dalis.

Žarnyno sveikatai taip pat svarbios skaidulos, todėl naudinga valgyti ne tik gerti burokėlių gėrimą, bet ir pačius burokėlius bei įvairias kitas daržoves, vaisius, ankštinius ir viso grūdo produktus.

Ar burokėliai gali būti susiję su kraujospūdžiu?

Šis klausimas jau įdomesnis.

Burokėliuose natūraliai yra nitratų, kuriuos organizmas gali paversti junginiais, susijusiais su azoto oksido apykaita ir kraujagyslių išsiplėtimu. Dėl to burokėliai ir jų sultys tyrinėjami dėl galimo poveikio kraujospūdžiui.

Tačiau tai labai skiriasi nuo teiginio, kad fermentuoti burokėliai išgydo padidėjusį kraujospūdį ar kad poveikis išliks labai ilgai nustojus juos vartoti.

Žmogui, kuriam diagnozuota hipertenzija, negalima savavališkai nutraukti vaistų ir pakeisti jų burokėlių gira.

O turintiems žemą kraujospūdį dideli burokėlių produktų kiekiai taip pat nebūtinai bus geriausias pasirinkimas.

Ar toks gėrimas padeda nuo vidurių užkietėjimo?

Čia svarbu atskirti burokėlių gėrimą nuo visos daržovės.

Vidurių užkietėjimo profilaktikai paprastai svarbios skaidulos, pakankamas skysčių kiekis, fizinis aktyvumas ir bendra mityba. Daugiau skaidulų gausime valgydami pačius burokėlius, o ne vien gerdami nukoštą jų skystį.

Jeigu vidurių užkietėjimas užsitęsia, kartojasi, atsiranda kraujo išmatose, nepaaiškinamai krenta svoris ar jaučiamas stiprus pilvo skausmas, problema neturėtų būti sprendžiama vien naminiais gėrimais.

Naminės burokėlių giros receptą verta vertinti kaip maisto receptą

Internete paplitusi viena saldesnė šio gėrimo versija.

Jai naudojama:

• apie 700 g burokėlių;
• 2 riekelės ruginės duonos;
• apie 100 g razinų;
• cukrus;
• vanduo.

Burokėliai nuplaunami, nulupami ir supjaustomi nedideliais gabalėliais. Jie sudedami į švarų stiklainį kartu su kitais ingredientais ir užpilami vandeniu.

Tačiau namų fermentacija reikalauja daugiau atsargumo nei paprastas ingredientų sumaišymas ir palikimas savaitei šiltame kambaryje.

Indai ir įrankiai turi būti labai švarūs, o fermentuojamas produktas neturėtų būti vartojamas, jeigu atsirado neįprastas pelėsis, puvimo kvapas ar kiti aiškūs gedimo požymiai.

Dar viena svarbi detalė – šiame recepte naudojama nemažai cukraus. Todėl jo nereikėtų vertinti kaip gėrimo, kurį būtina vartoti dideliais kiekiais vien todėl, kad jis pagamintas iš burokėlių.

O kaip dėl rekomendacijos gerti po kelis šaukštus tris kartus per dieną?

Originaliuose liaudiškuose receptuose neretai pateikiamos labai konkrečios „gydymo schemos“: gerti prieš valgį, sunaudoti visą stiklainį, padaryti kelių mėnesių pertrauką ir kursą pakartoti.

Problema ta, kad tokia schema sudaro vaistinio gydymo įspūdį.

Patikimo pagrindo teigti, kad būtent toks vartojimas po metų „visiškai išvalys ir regeneruos“ kepenis, inkstus, žarnyną ir visą organizmą, nėra.

Jeigu burokėlių gira patinka, į ją galima žiūrėti kaip į fermentuotą maisto produktą ar gėrimą, o ne nustatyto ilgio gydymo kursą.

Viduriavimas nėra ženklas, kad pasišalina „toksinai“

Dar vienas pavojingas mitas – įsitikinimas, kad pradėjus vartoti įvairius „detoksikuojančius“ produktus atsiradęs viduriavimas reiškia sėkmingą organizmo valymą.

Taip nėra.

Viduriavimas gali reikšti, kad produktas žmogui netinka, buvo suvartotas per didelis jo kiekis, pasireiškė virškinimo sistemos reakcija arba yra kita priežastis.

Jeigu viduriavimas stiprus ar užsitęsia, gali būti prarandama skysčių ir elektrolitų. Tokios reakcijos nereikėtų laikyti įrodymu, kad „valosi organizmas“.

Kam reikėtų būti atsargesniems?

Atsargumas ypač svarbus žmonėms, sergantiems lėtinėmis inkstų ligomis, turintiems specifinių mitybos apribojimų, žemą kraujospūdį ar vartojantiems vaistus nuo kraujospūdžio.

Individualios rekomendacijos taip pat reikalingos žmonėms, gydomiems nuo onkologinių ligų ar turintiems nusilpusią imuninę sistemą – naminiai fermentuoti produktai tokiais atvejais ne visada yra tinkamas pasirinkimas.

Jeigu yra rimta liga, fermentuotas gėrimas neturėtų tapti paskirto gydymo alternatyva.

Taigi ar verta valgyti fermentuotus burokėlius?

Taip – jeigu jie patinka ir tinka jūsų mitybai.

Tačiau priežastis gerokai paprastesnė nei internete skelbiami pažadai.

Burokėliai yra maistinga daržovė, o fermentacija suteikia jiems kitokį skonį ir gali padaryti juos įdomia įvairios mitybos dalimi. Tam visiškai nereikia teigti, kad vienas gėrimas išvalo kepenis, regeneruoja inkstus, gydo leukemiją, aterosklerozę ar apsaugo nuo vėžio.

Kartais sveikatai naudingiausias sprendimas yra ne ieškoti produkto, kuris tariamai „išvalys visą organizmą“, o reguliariai valgyti įvairų maistą, pakankamai judėti, riboti alkoholį, nerūkyti, gerai išsimiegoti ir esant sveikatos problemai kreiptis į specialistą.

Fermentuoti burokėliai gali būti viena mažytė tokio gyvenimo būdo dalis. Stebuklingu gydymo kursu jiems būti nereikia.