Gleivės gerklėje ir įkyrus kosulys vargina ypač dažnai: kas iš tiesų padeda, o su viena populiaria priemone verta būti atsargiems

1,3K

Peršalus ar susirgus kita kvėpavimo takų infekcija dažnai atsiranda nemalonus jausmas, tarsi gerklėje nuolat būtų gleivių. Norisi atsikosėti, naktį kosulys gali sustiprėti, užgula nosį, o ryte gerklėje jaučiamas susikaupęs sekretas.

Internete tokiu atveju siūloma daugybė naminių priemonių – nuo medaus su citrina iki imbiero, ciberžolės ar karštų garų.

Kai kurios jų iš tiesų gali palengvinti tam tikrus simptomus, tačiau svarbu suprasti, ko iš jų galima tikėtis. Maistas ar žolelių arbata „neišvalo plaučių“ ir neišgydo bet kokios kvėpavimo takų infekcijos.

Dar svarbiau – pasunkėjęs kvėpavimas nėra simptomas, kurį reikėtų automatiškai nurašyti paprastoms gleivėms.

Kas iš tikrųjų yra gleivės ir kodėl jų padaugėja?

Gleivės nėra nereikalinga medžiaga, kurią organizmas tiesiog turi kuo greičiau pašalinti.

Kvėpavimo takų gleivinės jas gamina nuolat. Jos padeda drėkinti kvėpavimo takus bei sulaikyti įkvepiamas daleles ir mikroorganizmus.

Problema tampa pastebimesnė tada, kai sekreto pagausėja arba jis tampa tirštesnis.

Taip gali nutikti sergant virusine kvėpavimo takų infekcija, esant nosies ar sinusų uždegimui, alergijai ir dėl įvairių kitų priežasčių.

Be to, jausmas, kad gerklėje nuolat yra gleivių, nebūtinai reiškia, kad jos kyla iš plaučių.

Sekretas gali tekėti iš nosies į gerklę – tai vadinama užnosiniu sekreto tekėjimu. Dėl jo žmogus gali krenkšti ir kosėti, ypač atsigulęs.

Todėl pirmasis žingsnis nėra ieškoti kuo stipresnio „plaučių valymo“ recepto. Daug svarbiau suprasti, kodėl simptomas atsirado.

Medus gali būti naudingas, tačiau ne taip, kaip kartais teigiama

Medus su citrina – vienas populiariausių naminių pasirinkimų peršalus.

Ir jo visiškai nurašyti nereikia.

Šiltas gėrimas gali sudrėkinti gerklę, o medus kai kuriems žmonėms padeda sumažinti kosulio dirginimą, ypač vakare.

Citrina pirmiausia suteikia skonio ir skatina išgerti daugiau skysčių.

Tačiau nereikėtų šio derinio vadinti priemone, kuri sunaikina kvėpavimo takų infekciją ar pašalina gleives iš plaučių.

Jeigu norisi išbandyti paprastą variantą, galima į puodelį šilto, bet ne verdančio vandens įdėti šiek tiek medaus ir pagal skonį įspausti citrinos.

Svarbi išimtis – medaus negalima duoti jaunesniems nei vienerių metų vaikams.

Žmonėms, kuriems dėl sveikatos būklės reikia kontroliuoti cukraus kiekį maiste, taip pat verta prisiminti, kad medus išlieka cukrų turintis produktas.

Imbiero arbata – malonus gėrimas, o ne „gleivių valiklis“

Imbieras – dar vienas produktas, kuriam internete priskiriama daugybė savybių.

Šiltas imbiero gėrimas gali būti malonus peršalus: šiluma ir skysčiai padeda sudrėkinti gerklę, o pats imbieras suteikia ryškų skonį.

Tačiau teiginiai, kad imbieras per vieną naktį „ištraukia gleives iš plaučių“, nėra pagrįstas būdas apibūdinti jo poveikį.

Norint paprasto gėrimo, kelias plonas imbiero riekeles galima užpilti karštu vandeniu, palaikyti ir, gėrimui kiek atvėsus, įdėti truputį medaus.

Originaliuose naminiuose receptuose kartais siūloma dėti nemažai pipirų. Jeigu gerklė jau stipriai sudirgusi, labai aštrus gėrimas gali būti nemalonus, todėl persistengti nėra prasmės.

Imbieras taip pat nėra gydytojo paskirtų vaistų pakaitalas.

O kaip ciberžolė?

Ciberžolėje esantis kurkuminas yra daug tyrinėjamas augalinis junginys. Tačiau iš to negalima daryti išvados, kad ciberžolės tirpalas gali „išgydyti bet kokią kvėpavimo takų infekciją“.

Tai pernelyg platus ir klaidinantis pažadas.

Jeigu norisi skalauti gerklę, kur kas paprastesnis pasirinkimas yra šiltas sūrus vanduo.

Jis gali trumpam palengvinti gerklės diskomfortą. Tirpalo nuryti nereikia.

Ciberžolę galima vartoti kaip įprastą maisto prieskonį ar gėrimo ingredientą, tačiau jos nereikėtų vertinti kaip antibiotikų, antivirusinių vaistų ar kito būtino gydymo pakaitalo.

Ypač svarbu nepradėti savarankiškai gydyti įtariamos pneumonijos ar kitos rimtesnės infekcijos vien naminėmis priemonėmis.

Su garų inhaliacijomis reikia būti atsargiems

Tai viena svarbiausių vietų, kur senas naminis patarimas nebūtinai yra pats geriausias.

Dažnai rekomenduojama užvirti didelį puodą vandens, pasilenkti virš jo, užsidengti galvą rankšluosčiu ir kvėpuoti karštais garais.

Taip daryti nerekomenduotina dėl nudegimų rizikos.

Pakanka vieno neatsargaus judesio, kad verdantis vanduo išsilietų. Ypač pavojinga tokią procedūrą atlikti vaikams.

Jeigu drėgnas oras suteikia malonų pojūtį, saugiau pabūti šiltame duše ar naudoti tinkamai prižiūrimą oro drėkintuvą.

Ir čia svarbu nepamiršti: drėgmė gali suteikti komforto, tačiau ji pati neišgydo kvėpavimo takų infekcijos.

Paprastas dalykas, kurį dažnai pamirštame

Kai žmogų vargina tirštas sekretas, labai svarbu pakankamai gerti.

Vanduo, arbata, sultinys ar kiti tinkami skysčiai padeda palaikyti organizmo hidrataciją.

Tačiau nėra būtinybės per prievartą išgerti milžinišką kiekį vandens. Žmonėms, kuriems dėl širdies, inkstų ar kitų ligų gydytojas yra nurodęs riboti skysčius, reikia laikytis individualių rekomendacijų.

Jeigu pagrindinė problema yra užgulta nosis ir į gerklę tekantis sekretas, gali padėti fiziologinis druskos tirpalas nosiai.

Plaunant nosį svarbu naudoti tam skirtas priemones ir saugų vandenį pagal jų naudojimo instrukcijas, o ne savavališkai ruošti abejotinos koncentracijos mišinius.

Miegant taip pat galima šiek tiek pakelti galvą, jeigu gulint kosulys ir sekreto tekėjimo pojūtis sustiprėja.

Skreplių spalva ne visada pasako, ar reikia antibiotikų

Dar vienas paplitęs įsitikinimas – jeigu gleivės ar skrepliai tapo geltoni arba žali, vadinasi, būtinai prasidėjo bakterinė infekcija.

Vien spalva to patikimai neparodo.

Todėl antibiotikų nereikėtų pradėti vartoti savarankiškai vien pagal skreplių išvaizdą. Jie neveikia virusų, o ar antibiotikai iš tiesų reikalingi, priklauso nuo konkrečios diagnozės.

Daug naudingiau vertinti visą simptomų vaizdą: kiek laiko sergate, ar būklė gerėja, ar blogėja, ar yra karščiavimas, dusulys, krūtinės skausmas ir kitų simptomų.

Kada naminių priemonių jau nepakanka?

Paprastas peršalimas dažniausiai praeina savaime, o naminės priemonės tuo metu gali padėti jaustis patogiau.

Tačiau yra didelis skirtumas tarp nemalonaus užgulimo ir tikro kvėpavimo pasunkėjimo.

Jeigu žmogui sunku kvėpuoti, atsiranda ryškus dusulys, stiprus ar neįprastas krūtinės skausmas, pamėlsta lūpos ar veidas, sutrinka sąmonė, reikia skubios medicininės pagalbos.

Gydytojo įvertinimo taip pat verta ieškoti, jeigu karščiavimas yra aukštas ar užsitęsia, simptomai ryškiai blogėja, atkosima kraujo arba po pagerėjimo žmogus vėl pradeda stipriai sirgti.

Ilgai nepraeinantis kosulys ir nuolatinis skrepliavimas taip pat neturėtų būti mėnesiais gydomi vien arbata.

Jų priežastys gali būti labai skirtingos – nuo užnosinio sekreto tekėjimo ir astmos iki refliukso ar lėtinių plaučių ligų.

Taigi ką verta turėti namuose?

Peršalus nebūtina ieškoti sudėtingo keturių ar penkių ingredientų „plaučių valymo“ mišinio.

Dažnai naudingiausi dalykai yra patys paprasčiausi: poilsis, pakankamas skysčių vartojimas, šiltas gėrimas, medus tinkamo amžiaus žmonėms, fiziologinis tirpalas užgultai nosiai ir simptomų stebėjimas.

Imbieras, citrina ar ciberžolė gali likti jūsų virtuvėje kaip maisto ir gėrimų ingredientai.

Tik nereikėtų jiems suteikti savybių, kurių jie neturi.

Organizmo gleivės nėra „toksinai“, kuriuos būtina išvalyti. Jos yra natūrali kvėpavimo takų apsaugos sistemos dalis.

Todėl svarbiausias klausimas turėtų būti ne „kaip kuo greičiau pašalinti visas gleives?“, o „kodėl jų padaugėjo ir ar mano simptomai atitinka paprastą, savaime praeinančią infekciją?“

Būtent šis skirtumas padeda saugiai pasirinkti, kada pakanka puodelio šilto gėrimo ir poilsio, o kada jau reikalinga gydytojo pagalba.