Kava ir arbata yra populiariausi gėrimai pasaulyje. Daugiausia dėl kofeino, kuris yra jų sudėtyje. Tai labiausiai ištirtas ir žmonių naudojamas stimuliatorius. Tačiau jo poveikis organizmui yra dviprasmiškas. Palyginkime du gėrimus ir išsiaiškinkime, kuris iš jų yra sveikesnis.
Kur daugiausia kofeino?
Nors kofeino kiekis gali skirtis priklausomai nuo gėrimo laiko, paruošimo būdo, stiprumo ir tūrio, žinoma, kad geriant kavą galima nesunkiai gauti dvigubai didesnę kofeino dozę nei geriant arbatą. Vidutiniam žmogui saugiu laikomas kofeino kiekis yra 400 mg per dieną. Viename puodelyje (240 ml) užplikytos kavos yra vidutiniškai 95 mg kofeino. Panašioje juodosios arbatos porcijoje yra 47 mg.
Kuo geras kofeinas? Gerina darbingumą, didina fizinę ištvermę, mažina nuovargį, gerina koncentraciją ir didina protinį budrumą. Kofeinas taip pat siejamas su svorio mažėjimu, padidėjusiu jautrumu insulinui ir sumažėjusia metabolinio sindromo bei nealkoholinės hepatozės išsivystymo rizika. Saikingas kofeino vartojimas neleidžia vystytis demencijai ir Alzheimerio ligai. Tačiau nepaisant visų šių privalumų, per didelis kofeino vartojimas taip pat gali turėti neigiamą poveikį, ypač vaikams ir nėščioms moterims.
Kokie dar arbatos ir kavos privalumai?
Tiek arbatoje, tiek kavoje gausu antioksidantų, pirmiausia polifenolių, kurie suteikia šiems gėrimams būdingą skonį. Antioksidantai apsaugo organizmą nuo laisvųjų radikalų daromos žalos ir gali padėti išvengti kai kurių lėtinių ligų išsivystymo. Polifenoliai mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, padeda sumažinti kraujagyslių tonusą, o tai gali padėti esant aukštam kraujospūdžiui; užkirsti kelią aterosklerozinių plokštelių susidarymui kraujagyslėse. 10 metų trukęs tyrimas, kuriame dalyvavo 74 961 žmogus, parodė, kad išgėrus 4 (960 ml) ar daugiau puodelių juodosios arbatos per dieną insulto rizika sumažėjo 21%. Kitas 10 metų tyrimas, kuriame dalyvavo 34 670 sveikų moterų, parodė, kad išgėrus 5 puodelius (1,2 l) kavos per dieną, insulto rizika sumažėjo 23%, palyginti su kontroline grupe.
Arbatoje taip pat yra teaflavinų, thearubiginų ir katechinų, o kavoje gausu flavonoidų ir chlorogeno rūgšties. Preliminariais tyrimais įrodyta, kad teaflavinai ir tearubiginai slopina plaučių ir storosios žarnos vėžio ląstelių augimą, o chlorogeno rūgštis – vėžinių ląstelių vystymąsi virškinimo trakte ir kepenyse.
Arbata ir kava energijai
Tiek kava, tiek arbata suteikia mums energijos. Energetinis kavos poveikis pasiekiamas didinant dopamino kiekį organizme ir blokuojant adenoziną. Išgėrus 99 % kofeino, organizmas pasisavina per 45 minutes, tačiau didžiausia koncentracija kraujyje atsiranda per 15 minučių po nurijimo. Štai kodėl daugelis žmonių kreipiasi į puodelį kavos, kai reikia greitai pasiimti. Arbatoje yra mažiau kofeino, tačiau joje gausu L-teanino – galingo antioksidanto, kuris taip pat stimuliuoja smegenis. L-teaninas gali turėti antistresinį poveikį, padeda jaustis ramiems ir atsipalaidavę, nemiegant. Tyrimai parodė, kad L-teanino vartojimas kartu su kofeinu (kaip ir arbatoje) gali pagerinti budrumą.
Arbata ir kava svorio netekimui
Kofeinas gali padidinti sudegintų kalorijų skaičių 3-13% ir išlaikyti šį poveikį 3 valandas po vartojimo, todėl papildomai sudeginama iki 150 kalorijų per dieną. Kavoje esanti chlorogeninė rūgštis slopina riebalų ląstelių gamybą. Arbatos polifenoliai, tokie kaip teaflavinas, taip pat skatina svorio mažėjimą. Tyrimai su gyvūnais rodo, kad arbatos polifenoliai gali sumažinti lipidų koncentraciją kraujyje ir užkirsti kelią svorio padidėjimui net vartojant riebų maistą. Juodosios arbatos polifenoliai taip pat veikia žarnyno mikrobiotą, o tai gali slopinti svorio augimą.
Arbata ar kava, tai kas geriau?
Geriant didelius kavos kiekius gali sutrikti miegas, padidėti nervinis dirglumas, nerimas, taip pat padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, tokiomis kaip širdies nepakankamumas, tachikardija, hipertenzija. Be to, kavos gėrimas gali sukelti priklausomybę. Jei žmogus jautrus kofeinui, arbata jam bus geriausias pasirinkimas.
Tačiau iš esmės kava ir arbata turi iš esmės panašų poveikį, įskaitant antioksidacines, priešnavikines ir energetines savybes, kurios padeda apsaugoti organizmą nuo tam tikrų ligų. Kuriam gėrimui teikti pirmenybę, priklauso nuo jūsų.
Aš – Aurelijus A., nuolatinis tekstų ir straipsnių kūrėjas, įkvėpimo besisemiantis iš kasdienių gyvenimo situacijų ir įvairių temų įvairovės. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir skatinantis mąstyti bei atrasti naujus dalykus. Džiaugiuosi, jei mano straipsniai Jus sudomina, ir tikiuosi, kad ateityje jų galėsite rasti dar daugiau. Befa.lt – vyr. redaktorius Aurelijus.