Koks kraujospūdis laikomas normaliu? Šiuos skaičius verta žinoti kiekvienam

756

Kraujospūdis – vienas svarbiausių sveikatos rodiklių, tačiau daugelis žmonių savo skaičius sužino tik apsilankę pas gydytoją. Vieniems kraujospūdis būna 120/80, kitiems – 135/85 ar net 150/95 mmHg. Tačiau ar visi šie rodikliai reiškia tą patį ir nuo kurios ribos jau verta sunerimti?

Normalus kraujospūdis dažnai siejamas su 120/80 mmHg, tačiau vertinant širdies ir kraujagyslių sveikatą svarbu žinoti ir kitas ribas. Europos kardiologų draugijos 2024 metų gairėse pateikiamos aiškios kraujospūdžio kategorijos, kurios padeda suprasti, kada rodikliai laikomi nepadidėjusiais, kada jie jau padidėję, o kada galima įtarti hipertenziją.

Dar svarbiau tai, kad padidėjęs kraujospūdis dažnai nesukelia jokių akivaizdžių simptomų. Žmogus gali jaustis visiškai gerai, nors jo kraujospūdis jau ilgą laiką viršija rekomenduojamas ribas. Todėl reguliarus matavimas yra kur kas patikimesnis būdas įvertinti situaciją nei vien savijauta.

Kraujospūdžio lentelė: pasitikrinkite savo rodiklius

Toliau pateikta lentelė sudaryta pagal 2024 metų Europos kardiologų draugijos (ESC) kraujospūdžio kategorijas, taikomas suaugusiesiems, kai kraujospūdis matuojamas gydymo įstaigoje.

Svarbu: kategoriją lemia aukštesnei kategorijai priklausantis rodiklis. Pavyzdžiui, 145/80 mmHg atitinka hipertenzijos ribą, nors apatinis skaičius nesiekia 90. Taip pat 115/75 mmHg pagal šią klasifikaciją priskiriamas padidėjusio kraujospūdžio kategorijai dėl diastolinio rodiklio.

Šios ribos skirtos suaugusiesiems. Vaikų kraujospūdis vertinamas kitaip, atsižvelgiant į amžių, lytį ir ūgį.

Vienas padidėjęs matavimas dar nereiškia, kad žmogus serga hipertenzija. Diagnozei paprastai reikalingi pakartotiniai matavimai ir dažnai kraujospūdžio stebėjimas namuose arba visą parą.

Ką reiškia du kraujospūdžio skaičiai?

Kraujospūdis visada užrašomas dviem skaičiais, pavyzdžiui, 120/80 mmHg. Pirmasis vadinamas sistoliniu, o antrasis – diastoliniu kraujospūdžiu. Abu rodikliai svarbūs, tačiau jie parodo skirtingus širdies ir kraujagyslių veiklos momentus.

Viršutinis kraujospūdis

Sistolinis kraujospūdis rodo spaudimą arterijose tuo metu, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują. Tai pirmasis, didesnis skaičius. Pavyzdžiui, matuojant 130/80 mmHg, sistolinis kraujospūdis yra 130.

Su amžiumi sistolinis kraujospūdis dažnai didėja, nes arterijos palaipsniui praranda elastingumą. Vis dėlto tai nereiškia, kad aukštas kraujospūdis vyresniame amžiuje automatiškai tampa nekenksmingas.

Apatinis kraujospūdis

Diastolinis kraujospūdis rodo spaudimą arterijose tarp širdies susitraukimų, kai širdies raumuo atsipalaiduoja. Tai antrasis skaičius. Jeigu kraujospūdis yra 130/85 mmHg, diastolinis rodiklis siekia 85.

Kartais padidėja tik vienas iš šių skaičių. Todėl vertinant kraujospūdį svarbu atsižvelgti į abu, o ne tik į viršutinį, kurį žmonės dažnai pastebi pirmiausia.

Ar kraujospūdžio norma priklauso nuo amžiaus?

Tai vienas dažniausių klausimų, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių. Kartais galima išgirsti, kad sulaukus 60 ar 70 metų 150/90 mmHg jau yra visiškai normalus kraujospūdis. Tačiau toks teiginys klaidina.

Nors kraujospūdis su amžiumi iš tiesų linkęs didėti, hipertenzijos diagnostinė riba netampa aukštesnė vien dėl žmogaus amžiaus. Vyresniems žmonėms taip pat svarbu kontroliuoti padidėjusį kraujospūdį, nes jis didina insulto, širdies ligų ir kitų komplikacijų riziką.

Tiesa, gydymo tikslai gali skirtis. Gydytojas atsižvelgia į bendrą sveikatos būklę, silpnumą, kitus susirgimus, vartojamus vaistus ir galimą nepageidaujamą gydymo poveikį. Todėl vienam žmogui gali būti rekomenduojamas intensyvesnis kraujospūdžio mažinimas, o kitam – atsargesnis gydymo planas.

Dėl šios priežasties internete pateikiamos lentelės, kuriose kiekvienai amžiaus grupei nurodomas vis aukštesnis „normalus“ kraujospūdis, neturėtų būti naudojamos kaip pagrindas spręsti, ar žmogui reikia gydymo.

Ką reiškia 130/80 kraujospūdis?

Jeigu kraujospūdžio matuoklis rodo 130/80 mmHg, tai dar nereiškia, kad žmogui nustatyta hipertenzija. Pagal Europos kardiologų draugijos 2024 metų klasifikaciją toks rodiklis patenka į padidėjusio kraujospūdžio kategoriją.

Šis skirtumas svarbus, nes padidėjęs kraujospūdis nėra tas pats, kas patvirtinta hipertenzijos diagnozė. Vis dėlto tai gali būti signalas atidžiau stebėti savo rodiklius, ypač jeigu žmogus turi kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

Tarp tokių veiksnių yra rūkymas, cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis, inkstų ligos ir šeiminė širdies bei kraujagyslių ligų istorija. Gydytojas vertina ne tik vieną kraujospūdžio skaičių, bet ir bendrą žmogaus riziką.

Kada kraujospūdis jau laikomas per aukštu?

Pagal Europos gaires, gydymo įstaigoje pakartotinai nustatomas 140/90 mmHg ar didesnis kraujospūdis atitinka hipertenzijos diagnostinę ribą. Tačiau matuojant namuose dažniausiai naudojama žemesnė riba – vidutinis 135/85 mmHg ar didesnis kraujospūdis.

Taip yra todėl, kad gydymo įstaigoje kai kurių žmonių kraujospūdis būna aukštesnis dėl jaudulio. Šis reiškinys vadinamas baltojo chalato hipertenzija. Pasitaiko ir priešinga situacija, kai gydytojo kabinete rodikliai atrodo normalūs, tačiau kasdienėje aplinkoje kraujospūdis būna padidėjęs.

Todėl gydytojas gali rekomenduoti kelias dienas matuoti kraujospūdį namuose arba atlikti visos paros ambulatorinį kraujospūdžio stebėjimą. Tokie duomenys padeda tiksliau įvertinti tikrąją situaciją.

Ar žemas kraujospūdis pavojingas?

Apie žemą kraujospūdį dažnai kalbama tada, kai rodikliai nesiekia 90/60 mmHg. Vis dėlto vien skaičius ne visada reiškia sveikatos problemą. Kai kuriems žmonėms natūraliai žemesnis kraujospūdis nesukelia jokių nemalonių pojūčių.

Daugiau dėmesio reikėtų skirti simptomams. Jeigu kartu pasireiškia galvos svaigimas, silpnumas, alpimas, sutrikęs regėjimas ar neįprastas nuovargis, verta pasitarti su gydytoju. Staigus kraujospūdžio sumažėjimas, ypač lydimas sąmonės sutrikimo ar kitų sunkių simptomų, gali būti pavojingas.

Žemą kraujospūdį kartais lemia skysčių trūkumas, vartojami vaistai ar tam tikros sveikatos būklės. Todėl savarankiškai didinti druskos vartojimą ar keisti vaistų dozes nereikėtų.

Kaip teisingai pasimatuoti kraujospūdį namuose?

Net ir kokybiškas kraujospūdžio matuoklis gali parodyti netikslius skaičius, jeigu matuojama netinkamai. Dėl šios priežasties svarbu laikytis kelių paprastų taisyklių.

Prieš matavimą bent penkias minutes ramiai pasėdėkite. Likus maždaug 30 minučių iki matavimo venkite rūkymo, kofeino turinčių gėrimų ir intensyvaus fizinio krūvio. Atsisėskite taip, kad nugara turėtų atramą, pėdos būtų padėtos ant grindų, o ranka – širdies lygyje.

Manžetę dėkite ant nuogos žasto odos, pasirinkdami tinkamą jos dydį. Matuodami nekalbėkite ir nejudėkite. Dažniausiai rekomenduojama atlikti du matavimus maždaug vienos minutės intervalu ir užrašyti rezultatus.

Jeigu gydytojas paprašė stebėti kraujospūdį namuose, matuokite jį tuo pačiu metu ryte ir vakare pagal pateiktas instrukcijas. Svarbiausias yra kelių dienų matavimų vidurkis, o ne vienas atsitiktinis rodiklis.

Kada dėl kraujospūdžio būtina kreiptis pagalbos?

Jeigu kraujospūdis pakartotinai viršija rekomenduojamas ribas, reikėtų užsiregistruoti pas šeimos gydytoją. Net ir nejaučiant simptomų, ilgalaikis padidėjęs kraujospūdis gali pažeisti kraujagysles, širdį, inkstus ir kitus organus.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį į labai aukštus rodiklius. Jeigu kraujospūdis siekia 180 mmHg sistolinio arba 120 mmHg diastolinio ar daugiau, po trumpo ramaus poilsio jį reikėtų pakartotinai pamatuoti ir nedelsiant kreiptis medicininio įvertinimo, jei rodikliai išlieka tokie aukšti.

Jeigu kartu atsiranda krūtinės skausmas, stiprus dusulys, staigus silpnumas, kalbos sutrikimas, regėjimo pokyčiai ar kiti galimo insulto ar ūmaus organų pažeidimo požymiai, skambinkite 112. Tokiais atvejais negalima laukti, kol kraujospūdis sumažės savaime.

Taip pat svarbu nenutraukti gydytojo paskirtų vaistų vien todėl, kad keli matavimai parodė geresnius rezultatus. Normalizavęsis kraujospūdis dažnai reiškia, kad gydymas veikia, o ne kad vaistų nebereikia.

Kaip padėti išlaikyti normalesnį kraujospūdį?

Kraujospūdžiui didelę įtaką turi kasdieniai įpročiai. Vienas svarbiausių žingsnių – sumažinti per didelį druskos vartojimą. Nemažai druskos gaunama ne tik papildomai sūdant maistą, bet ir valgant perdirbtus mėsos gaminius, užkandžius, padažus bei kitus paruoštus produktus.

Naudinga dažniau rinktis daržoves, vaisius, viso grūdo produktus ir kitą įvairų, mažiau perdirbtą maistą. Reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas, nerūkymas ir alkoholio ribojimas taip pat padeda mažinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

Jeigu žmogui jau nustatyta hipertenzija, gyvenimo būdo pokyčiai gali būti svarbi gydymo dalis, tačiau ne visada pakeičia vaistus. Tinkamiausią planą reikia suderinti su gydytoju.

Svarbiausi kraujospūdžio skaičiai, kuriuos verta prisiminti

Kraujospūdis 120/80 mmHg dažnai minimas kaip gerai žinomas orientyras, tačiau pagal naujausią Europos klasifikaciją svarbu vertinti abu rodiklius atskirai. Gydymo įstaigoje mažiau nei 120/70 mmHg priskiriama nepadidėjusio kraujospūdžio kategorijai, 120–139 ir (arba) 70–89 mmHg – padidėjusio kraujospūdžio kategorijai, o 140/90 mmHg ir daugiau – hipertenzijos ribai.

Vis dėlto vienas skaičius nėra diagnozė. Tiksliausiai situaciją padeda suprasti taisyklingi pakartotiniai matavimai, jų vidurkis ir individualus sveikatos įvertinimas.

Todėl net jeigu jaučiatės gerai, verta reguliariai pasimatuoti kraujospūdį. Tai paprastas būdas laiku pastebėti pokyčius ir pasirūpinti širdies bei kraujagyslių sveikata.

Straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Kraujospūdžio gydymo tikslai gali skirtis priklausomai nuo individualios sveikatos būklės.