Kopūstai dažnai lieka kitų daržovių šešėlyje, tačiau mitybos požiūriu tai visai neblogas pasirinkimas. Juose yra vitamino C, vitamino K, folatų, skaidulų ir įvairių augalinių junginių, todėl kopūstai gali būti vertinga įprastos mitybos dalis.
Internete kopūstams ir jų sultims kartais priskiriama gerokai daugiau. Galima rasti teiginių, kad kopūstų sultys „kovoja su vėžiu“, stiprina imunitetą, valo odą, gerina regėjimą ir net mažina kraujagyslių uždegimą. Tokie pažadai skamba įspūdingai, tačiau jų nereikėtų suprasti pažodžiui.
Kopūstai iš tiesų turi biologiškai aktyvių medžiagų, kurios tiriamos laboratorijose, tačiau tai nereiškia, kad viena stiklinė sulčių gali gydyti ligas ar pakeisti medicininį gydymą.
Kodėl mokslininkams įdomūs kopūstai?
Kopūstai priklauso kryžmažiedžių daržovių grupei kartu su brokoliais, žiediniais kopūstais, briuseliniais kopūstais ir kale. Šiose daržovėse natūraliai yra gliukozinolatų – augalinių junginių, iš kurių organizme ir pačioje daržovėje gali susidaryti kitos biologiškai aktyvios medžiagos.
Vienas tokių junginių – sinigrinas. Būtent dėl šios ir kitų panašių medžiagų kryžmažiedės daržovės jau daug metų tiriamos laboratoriniuose ir epidemiologiniuose tyrimuose.
Tačiau labai svarbu atskirti du dalykus. Tai, kad junginys laboratorijoje veikia ląsteles tam tikru būdu, dar nereiškia, kad valgant kopūstus ar geriant jų sultis galima gydyti vėžį.
Kryžmažiedės daržovės gali būti sveikos mitybos dalis, tačiau jos nėra priešvėžinis vaistas.
Ar kopūstų sultys turi daugiau naudos nei pats kopūstas?
Nebūtinai.
Kai kopūstas sutrinamas ir skystis nukošiamas, dalis naudingų medžiagų išlieka, tačiau kartu galima prarasti nemažai skaidulų. Būtent skaidulos yra viena didžiausių visų daržovių vertybių.
Todėl teiginys, kad stiklinė nukoštų kopūstų sulčių suteikia visą dienos skaidulų normą, nėra tikslus. Jei minkštimas pašalinamas, skaidulų lieka gerokai mažiau nei valgant visą daržovę.
Jeigu norite gauti kuo daugiau skaidulų, praktiškesnis pasirinkimas būtų kopūstą valgyti salotose, troškiniuose, sriubose arba trinti kokteilyje neatskiriant minkštimo.
O kaip dėl virškinimo?
Kopūstai gali būti naudingi virškinimo sistemai pirmiausia dėl skaidulų.
Skaidulos padeda palaikyti normalų žarnyno darbą ir yra svarbios žarnyno mikrobiotai. Tačiau didelis žalių kopūstų kiekis kai kuriems žmonėms gali sukelti priešingą efektą – pilvo pūtimą ir dujų kaupimąsi.
Todėl daugiau nebūtinai reiškia geriau.
Jeigu įprastai valgote mažai skaidulų, jų kiekį geriau didinti palaipsniui ir kartu nepamiršti pakankamai skysčių.
Vitaminas C ir imuninė sistema
Kopūstuose yra vitamino C, kuris svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai. Tačiau čia irgi verta vengti pažadų, kad kasdien geriamos kopūstų sultys „sustiprins imunitetą“ ar apsaugos nuo infekcijų.
Imuninės sistemos veikla priklauso nuo daugybės dalykų – bendros mitybos, miego, fizinio aktyvumo, sveikatos būklės ir kitų veiksnių.
Vienas produktas, kad ir koks maistingas būtų, negali atlikti viso šio darbo.
Kopūstus geriau vertinti kaip dar vieną daržovę, padedančią paįvairinti mitybą.
Ar kopūstai stiprina kaulus?
Kopūstuose yra vitamino K, kuris svarbus normaliam kraujo krešėjimui ir kaulų medžiagų apykaitai. Tačiau iš to nereikėtų daryti išvados, kad kopūstų sultys tiesiogiai „sustiprins kaulus“.
Kaulų sveikatai svarbus visas kompleksas – pakankamas baltymų, kalcio, vitamino D kiekis, fizinis aktyvumas ir kiti veiksniai.
Vienas gėrimas šios sistemos nepakeičia.
Žmonėms, vartojantiems kai kuriuos kraujo krešėjimą veikiančius vaistus, vitamino K turinčio maisto kiekio pokyčius taip pat verta aptarti su gydytoju.
Teiginiai apie „kovą su vėžiu“ – kur riba?
Būtent čia internete dažniausiai peržengiama riba.
Kopūstuose esantys gliukozinolatai ir jų skilimo produktai išties tiriami dėl potencialaus poveikio įvairiems biologiniams procesams. Tačiau tokie tyrimai nėra įrodymas, kad kopūstų sultys gali gydyti ar užkirsti kelią vėžiui konkrečiam žmogui.
Sveikatos požiūriu daug prasmingiau kalbėti apie bendrą mitybos modelį.
Daržovėmis, vaisiais, ankštinėmis daržovėmis ir pilno grūdo produktais turtinga mityba siejama su geresne bendra sveikata. Tačiau nėra vieno produkto, kurį būtų galima vadinti „apsauga nuo vėžio“.
Todėl kopūstai – taip. Stebuklingos priešvėžinės sultys – ne.
Ar kopūstų sultys gerina širdies sveikatą?
Valgyti daugiau daržovių apskritai yra naudinga širdžiai ir kraujagyslėms. Kopūstai gali būti šio mitybos modelio dalis.
Tačiau teiginys, kad kopūstų sultys tiesiogiai „išvalo arterijas“ ar mažina cholesterolio kaupimąsi, būtų pernelyg supaprastintas.
Didelę reikšmę širdies sveikatai turi bendras racionas, kūno svoris, fizinis aktyvumas, kraujospūdis, rūkymas, lipidų kiekis kraujyje ir genetika.
Vienas maisto produktas negali kompensuoti visų kitų rizikos veiksnių.
O regėjimas ir oda?
Kopūstuose yra įvairių vitaminų ir augalinių pigmentų, tačiau teiginys, kad jų sultys „išvalo odą“ ar akivaizdžiai pagerina regėjimą, nėra pagrįstas kaip tiesioginis poveikis.
Odos būklę gali lemti hormonai, genetika, kosmetika, mityba ir dermatologinės ligos. Regėjimą taip pat veikia daugybė veiksnių, kurių viena stiklinė daržovių sulčių nepakeis.
Todėl šiuos pažadus verta vertinti kaip pernelyg optimistiškus.
Kodėl 72 valandas kambario temperatūroje laikomą mišinį vertėtų vertinti atsargiai?
Internete plinta receptas, kuriame kopūstai sutrinami su vandeniu, stiklainis uždengiamas ir mišinys tris paras laikomas kambario temperatūroje.
Tokio metodo nereikėtų painioti su saugiu ir kontroliuojamu daržovių fermentavimu.
Tradiciniame rauginime paprastai naudojama tinkama druskos koncentracija ir kontroliuojamos sąlygos, kurios padeda pageidaujamoms pieno rūgšties bakterijoms vyrauti. Tiesiog palikus sutrintą daržovę su vandeniu šiltoje patalpoje, rezultatas gali būti mažiau prognozuojamas.
Todėl namuose nerekomenduočiau gaminti būtent tokio 72 valandų gėrimo pagal nepatikrintą internetinį receptą.
Jeigu norite raugintų kopūstų produktų, saugiau laikytis patikrinto rauginimo recepto arba rinktis jau paruoštą produktą.
Paprastesnis kopūstų gėrimo variantas
Jeigu tiesiog norisi paragauti šviežio kopūstų gėrimo, galima pasirinkti daug paprastesnį variantą.
Reikės:
- 100–150 g šviežio kopūsto;
- pusės obuolio;
- nedidelio gabalėlio imbiero;
- 200–250 ml šalto vandens;
- kelių lašų citrinos sulčių.
Visus ingredientus sudėkite į trintuvą ir sutrinkite iki vientisos masės.
Geriausia gėrimo nenukošti – taip išliks daugiau skaidulų.
Jį reikėtų išgerti iš karto, o ne palikti kelioms dienoms kambario temperatūroje.
Vertingiausia dalis – ne sultys, o pats kopūstas
Kopūstai yra nebrangi, lengvai prieinama ir universali daržovė. Juos galima valgyti žalius, troškinti, rauginti, dėti į sriubas ir salotas.
Būtent reguliarus įvairių daržovių vartojimas yra daug svarbesnis nei vieno „superprodukto“ paieška.
Jeigu jums patinka kopūstų sultys – jas galima vartoti kaip dalį įvairios mitybos. Tačiau nereikėtų jų gerti tikintis, kad jos išgydys ligą, „išvalys arterijas“, sustiprins kaulus ar apsaugos nuo vėžio.
Kartais paprastas produktas vertingas ir be stebuklingų pažadų.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt