Krapai daugeliui pirmiausia asocijuojasi su vasariškomis bulvėmis, agurkais ar sriuba. Tačiau liaudies medicinoje naudojami ne tik švieži jų lapeliai. Krapų sėklos nuo seno užplikomos vandeniu ir geriamos kaip žolelių gėrimas, kuriam priskiriama daugybė savybių – nuo geresnio virškinimo iki kraujospūdžio mažinimo.
Internete galima aptikti ir gerokai drąsesnių pažadų. Kartais teigiama, kad tereikia savaitę gerti krapų sėklų užpilą ir aukštas kraujospūdis „normalizuosis“, o kartu išnyks vidurių užkietėjimas, skrandžio ar šlapimo pūslės problemos.
Skamba viliojančiai – šaukštas sėklų, verdantis vanduo ir labai paprastas receptas.
Tačiau būtent čia svarbu atskirti du skirtingus dalykus: krapų sėklas kaip maisto produktą ir tradicinį žolelių gėrimą nuo priemonės, galinčios gydyti hipertenziją.
Tai nėra tas pats.
Kodėl krapų sėklos apskritai sulaukė tiek dėmesio?
Krapų sėklose yra įvairių augalinių junginių. Jose aptinkama eterinio aliejaus komponentų, tarp jų karvono ir limoneno, taip pat kitų biologiškai aktyvių medžiagų.
Būtent dėl sudėties krapai ir jų sėklos sulaukia mokslininkų dėmesio.
Tačiau faktas, kad augale yra tam tikrų bioaktyvių junginių, dar nereiškia, kad namuose paruoštas užpilas gali gydyti konkrečią ligą.
Tai ypač svarbu kalbant apie aukštą kraujospūdį.
Yra atlikta nedidelių tyrimų su krapų preparatais, tačiau turimi duomenys neleidžia teigti, kad paprastas krapų sėklų užpilas patikimai sumažina aukštą kraujospūdį. Pavyzdžiui, viename nedideliame kontroliuojamame tyrime, kuriame krapų preparatas buvo vartojamas 12 savaičių, reikšmingo kraujospūdžio pagerėjimo, palyginti su kontroline grupe, nenustatyta.
Todėl pažadas, kad žmogui pakaks savaitę gerti krapų sėklų arbatą ir kraujospūdis taps normalus, būtų nepagrįstas.
O ar galima pasigaminti krapų sėklų užpilą?
Jeigu krapų sėklų užpilas patinka kaip žolelių gėrimas, jo nebūtina paversti „vaistu“.
Tradicinis variantas labai paprastas.
Šaukštas krapų sėklų užpilamas maždaug puse litro karšto vandens ir paliekamas pritraukti. Vėliau gėrimą galima perkošti.
Tačiau nėra patikimo medicininio pagrindo laikytis internete platinamų sudėtingų taisyklių, pavyzdžiui, būtinai gerti užpilą tiesiai iš arbatinuko snapelio, išgerti tiksliai po tris gurkšnius ar tai kartoti septynis–dešimt kartų per dieną.
Arbatinuko snapelis gydomųjų savybių nesuteikia.
Taip pat nėra pagrindo manyti, kad būtinas būtent septynių dienų „gydymo kursas“, po kurio užpilą reikėtų reguliariai kartoti profilaktiškai.
Jeigu žmogus mėgsta tokį nesaldintą gėrimą ir jis nesukelia nemalonių pojūčių, jį galima vertinti panašiai kaip kitus žolelių užpilus – kaip mitybos dalį, o ne vaistų pakaitalą.
Didžiausia klaida būtų padėti vaistus į šalį
Aukštas kraujospūdis klastingas tuo, kad žmogus gali ilgą laiką jaustis visiškai normaliai.
Todėl savijauta nėra patikimas būdas nustatyti, ar kraujospūdis tapo normalus.
Jeigu gydytojas jau diagnozavo hipertenziją ir paskyrė vaistų, jų nereikėtų savarankiškai mažinti ar nutraukti vien todėl, kad pradėjote vartoti krapų sėklas, česnaką, žolelių arbatą ar kitą natūralią priemonę.
Kraujospūdžio kontrolė vertinama matuojant jo rodmenis ir atsižvelgiant į bendrą žmogaus sveikatos būklę.
Todėl žmogui, turinčiam padidėjusį kraujospūdį, daug vertingesnis įprotis būtų ne ieškoti vieno „stebuklingo“ produkto, o reguliariai ir taisyklingai matuoti kraujospūdį bei užsirašyti rezultatus.
Vienas neįprastai aukštas matavimas dar nepasako visos istorijos. Rodmenų stebėjimas ilgesnį laiką suteikia gerokai daugiau informacijos.
Ar krapų sėklos gali padėti virškinimui?
Tradicinėje žolininkystėje krapai dažnai siejami su virškinimu. Dėl savo aromatinių junginių jie naudojami maiste ir įvairiuose žolelių mišiniuose.
Šiltas nesaldintas gėrimas kai kuriems žmonėms savaime gali būti malonus po valgio.
Tačiau ir čia nereikėtų peržengti ribos tarp tradicinio vartojimo ir gydymo.
Krapų sėklų užpilas neturėtų būti pristatomas kaip patikima priemonė nuo nuolatinio vidurių užkietėjimo, skrandžio skausmo ar kitų pasikartojančių virškinimo sutrikimų.
Ypač svarbu neatidėlioti ištyrimo, jeigu skausmas stiprus, kartojasi, atsiranda kraujavimo požymių, nepaaiškinamai krinta svoris ar pastebimi kiti neįprasti simptomai.
O kaip dėl šlapimo nelaikymo ir šlapimo pūslės?
Teiginys, kad krapų sėklų užpilas gali išgydyti šlapimo ar išmatų nelaikymą, taip pat neturėtų būti priimamas kaip medicininis faktas.
Šlapimo nelaikymas gali atsirasti dėl labai skirtingų priežasčių. Kai kuriais atvejais svarbūs dubens dugno raumenys, kitais – šlapimo takų ar prostatos problemos, vartojami vaistai, neurologinės ligos ar kitos būklės.
Tas pats pasakytina apie išmatų nelaikymą.
Tai simptomai, kurių nereikėtų mėnesių mėnesius slėpti ir bandyti gydyti vien žolelių gėrimais. Priežastį galima įvertinti, o daliai žmonių yra veiksmingų gydymo ar simptomų kontrolės būdų.
Krapų užpilas nėra ir vaistas nuo bronchito
Originaliuose liaudiškuose receptuose šiam gėrimui kartais priskiriama dar daugiau savybių – esą jis padeda nuo kosulio, bronchito, gerklės ligų ir net nemigos.
Šiltas gėrimas gali būti malonus, kai skauda gerklę ar norisi daugiau skysčių. Tačiau tai nėra tas pats, kas bronchito gydymas.
Jeigu kosulys stiprus, užsitęsęs, atsiranda dusulys, aukšta temperatūra, skausmas krūtinėje ar žmogaus būklė blogėja, nereikėtų pasikliauti vien naminiu užpilu.
Kas iš tikrųjų svarbu norint mažinti kraujospūdį?
Vieno produkto, kuris išspręstų hipertenziją, nėra.
Kraujospūdžio kontrolei svarbi visa kasdienybė: mityba, suvartojamos druskos kiekis, fizinis aktyvumas, kūno svoris, alkoholio vartojimas, rūkymas, miego kokybė ir gydytojo paskirtas gydymas, kai jo reikia.
Todėl krapus daug prasmingiau naudoti kitu būdu.
Pavyzdžiui, švieži krapai suteikia patiekalui ryškų skonį ir aromatą. Žolelės bei prieskoniai gali padėti gaminti skanų maistą nepridedant tiek daug druskos.
Tai nėra greitas „gydymas“, tačiau būtent ilgalaikiai įpročiai paprastai yra svarbesni už vieną savaitę vartojamą naminį receptą.
Kada su kraujospūdžiu delsti negalima?
Yra situacija, kai eksperimentuoti su žolelių užpilais apskritai nereikėtų.
Jeigu kraujospūdis pakyla virš 180/120 mm Hg, po minutės jį reikėtų pamatuoti dar kartą. Jei rodmenys išlieka tokie aukšti, reikia skubiai susisiekti su sveikatos priežiūros specialistu.
Jeigu kartu atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, silpnumas ar tirpimas, regėjimo pokyčiai, kalbos sutrikimas, stiprus nugaros skausmas ar kiti nauji nerimą keliantys simptomai, tai gali būti skubi būklė – tokiu atveju reikia skubios medicininės pagalbos.
Tokios situacijos negalima bandyti „palaukti“, kol suveiks krapų sėklų arbata.
Taigi – išmesti krapų sėklas ar palikti?
Tikrai nereikia jų išmesti.
Krapai yra puikus prieskoninis augalas, o jų sėklų užpilas gali būti paprastas nesaldintas žolelių gėrimas. Tačiau jo vertę geriau vertinti realistiškai.
Problema prasideda ne nuo pačių krapų, o nuo pažado, kad vienas šaukštas sėklų per savaitę išgydys aukštą kraujospūdį ir dar kelias visiškai skirtingas ligas.
Tokio poveikio patikimi įrodymai nepatvirtina.
Todėl krapų sėklų užpilas gali likti virtuvėje, tačiau diagnozuota hipertenzija turėtų likti gydytojo kabinete, kraujospūdžio matuoklio ekrane ir individualiame gydymo plane.

„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt