„Limfos valymas“ žada pašalinti toksinus, bet organizmas veikia kitaip: kas iš tikrųjų padeda limfinei sistemai

513

Internete netrūksta patarimų, kaip „išvalyti limfą“, „išjudinti toksinus“ ar per kelias dienas atkurti užsikimšusią limfinę sistemą. Dažniausiai siūlomi specialūs gėrimai, sausas odos šepetavimas, kontrastiniai dušai, žolelių arbatos ar net konkretūs produktai, kurie esą „atkemša limfą“.

Limfinė sistema iš tiesų yra labai svarbi. Ji dalyvauja palaikant skysčių pusiausvyrą, padeda pernešti kai kurias medžiagas iš audinių ir yra glaudžiai susijusi su imunine sistema. Tačiau ji nėra kanalizacijos vamzdis, kuris tiesiog „užsikemša toksinais“ dėl cukraus, perdirbto maisto ar nepakankamo vandens kiekio.

Dar svarbiau – tokie dažni simptomai kaip galvos skausmas, antsvoris, nuovargis ar virškinimo problemos savaime nerodo, kad reikia „valyti limfą“. Jie gali turėti daugybę skirtingų priežasčių.

Vis dėlto yra dalykų, kurie iš tiesų padeda palaikyti normalią limfinės sistemos veiklą.

Kas iš tikrųjų yra limfinė sistema?

Limfinę sistemą sudaro didelis limfagyslių tinklas, limfmazgiai ir įvairūs limfiniai organai bei audiniai. Jai priklauso ir blužnis, užkrūčio liauka, tonzilės bei kiti imuninės sistemos elementai.

Limfa – skaidrus skystis, judantis limfagyslėmis. Ji padeda grąžinti iš audinių perteklinį skystį į kraujotaką ir perneša imunines ląsteles.

Skirtingai nuo kraujo apytakos, limfinė sistema neturi vieno tokio siurblio kaip širdis. Limfos judėjimui padeda kūno raumenų judesiai, kvėpavimas ir limfagyslių sienelių susitraukimai.

Būtent todėl fizinis aktyvumas yra vienas paprasčiausių būdų palaikyti normalų limfos judėjimą.

1. Judėjimas – paprasčiausia ir praktiškiausia pagalba

Norint palaikyti normalią limfos apytaką, nereikia specialaus batuto ar sudėtingos treniruotės. Tinka paprasčiausias vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, lengvi jėgos pratimai ar kita veikla, kurios metu juda didžiosios raumenų grupės.

Reguliarus judėjimas skatina raumenų susitraukimus, o jie padeda limfai judėti limfagyslėmis.

Jeigu ilgą laiką daug sėdite, naudinga kas valandą bent kelioms minutėms atsistoti ir pajudėti. Net trumpas pasivaikščiojimas gali būti naudingesnis už egzotišką „detoksikacijos ritualą“.

Svarbiausia – reguliarumas.

2. Vanduo svarbus, bet nereikia skaičiuoti stebuklingos formulės

Pakankamas skysčių kiekis svarbus bendrai organizmo veiklai, tačiau nėra vienos formulės, pagal kurią visi privalėtų išgerti tiksliai pusę savo kūno svorio uncijomis.

Skysčių poreikis priklauso nuo kūno dydžio, oro temperatūros, fizinio aktyvumo, mitybos, sveikatos ir daugelio kitų dalykų.

Paprastas orientyras – reguliariai gerti vandens ir stebėti troškulį bei šlapimo spalvą. Daugumai žmonių nereikia prievarta išgerti milžiniško vandens kiekio.

Citrinos į vandenį dėti galima dėl skonio, tačiau ji limfos „nevalo“.

3. Gilus kvėpavimas nėra detoksikacijos metodas, bet gali būti naudingas

Gilus diafragminis kvėpavimas keičia slėgį krūtinės ir pilvo srityje, todėl gali prisidėti prie normalaus limfos judėjimo.

Tačiau teiginys, kad keli gilūs įkvėpimai „išstumia toksinus į kraują, o kepenys juos išvalo“, yra pernelyg supaprastintas.

Daug praktiškesnė gilaus kvėpavimo nauda – atsipalaidavimas, lėtesnis kvėpavimo ritmas ir streso mažinimas.

Galima kelias minutes ramiai įkvėpti per nosį, leisti pilvui išsiplėsti ir lėtai iškvėpti. Tam nereikia jokio specialaus „limfos valymo“ protokolo.

4. Limfodrenažinis masažas – ne visiems ir ne „toksinams šalinti“

Manualinis limfodrenažas yra tikra procedūra, tačiau jo paskirtis gerokai konkretesnė nei dažnai pateikiama socialiniuose tinkluose.

Jis gali būti taikomas, pavyzdžiui, tam tikrais limfedemos atvejais – kai dėl limfinės sistemos pažeidimo ar kitų priežasčių audiniuose kaupiasi skystis.

Tai nėra universali sveikatingumo procedūra, reikalinga kiekvienam žmogui.

Jeigu žmogus turi nuolatinį galūnės tinimą, po operacijos pašalintus limfmazgius ar diagnozuotą limfedemą, masažą turėtų rekomenduoti specialistas, o atlikti – tam apmokytas žmogus.

Savarankiškas stiprus masažas ne visais atvejais tinkamas.

5. Sausas odos šepetavimas – malonus ritualas, bet ne įrodytas „limfos valymas“

Sausas odos šepetavimas dažnai reklamuojamas kaip būdas pašalinti toksinus ir pagerinti limfos tekėjimą.

Patikimų įrodymų, kad toks metodas reikšmingai „detoksikuoja“ limfinę sistemą, nėra.

Tačiau švelnus šepetavimas gali suteikti masažo pojūtį ir pašalinti dalį negyvų odos ląstelių.

Jeigu norite jį išbandyti, nereikėtų stipriai spausti ar šveisti odos iki paraudimo. Turint egzemą, odos infekciją, žaizdų ar kitų dermatologinių problemų, šio metodo geriau vengti.

6. Karštas ir šaltas dušas nėra būtinas

Kontrastiniai dušai kartais apibūdinami kaip savotiškas „siurblys“, kuris neva išstumia užsistovėjusią limfą.

Toks paaiškinimas pernelyg supaprastintas.

Karštas ir šaltas vanduo iš tiesų keičia kraujagyslių tonusą, tačiau nėra pagrindo teigti, kad toks dušas išvalo organizmą nuo toksinų.

Jeigu kontrastinis dušas jums malonus, jį galima naudoti kaip savijautos ritualą. Tačiau jis nėra būtinas sveikai limfinei sistemai.

7. Ar aptempti drabužiai „užblokuoja limfą“?

Įprasti prigludę drabužiai sveikam žmogui paprastai nesukelia limfinės sistemos užsikimšimo.

Vis dėlto labai stipriai spaudžiantys drabužiai gali būti nepatogūs, sukelti odos įspaudimus ar pabloginti savijautą žmonėms, kurie jau turi tam tikrų tinimo problemų.

Todėl patogūs drabužiai visada gera mintis, tačiau nereikia manyti, kad aptempti džinsai savaime pripildo organizmą „toksinų“.

8. Mityboje nereikia specialaus „limfos valymo“ sąrašo

Avokadai, lapinės daržovės, riešutai, sėklos, česnakai, spanguolės ir kiti augaliniai produktai gali būti vertinga mitybos dalis.

Tačiau jie limfos „neatkemša“.

Limfinei ir imuninei sistemoms, kaip ir visam organizmui, daug naudingesnė įvairi mityba: daržovės, vaisiai, ankštiniai, pilno grūdo produktai, kokybiški baltymų šaltiniai ir tinkamas riebalų kiekis.

Taip pat nėra pagrindo sveikam žmogui visiškai atsisakyti sojos ar pieno produktų vien dėl baimės, kad jie „užkimš limfą“.

9. Žolelių arbatos nėra limfinės sistemos gydymas

Ežiuolė, astragalas, petražolės, rozmarinas ar čiobreliai gali būti naudojami kaip maistas ar arbata, tačiau nereikėtų jų vadinti limfos valymo priemonėmis.

Žolelės taip pat gali sąveikauti su vaistais arba netikti turint tam tikrų ligų.

Todėl didelių dozių papildai ar koncentruoti ekstraktai nėra automatiškai saugūs vien todėl, kad yra „natūralūs“.

Kokie simptomai iš tikrųjų gali būti susiję su limfine sistema?

Vien galvos skausmas, nuovargis ar svorio augimas nėra patikimi limfinės sistemos sutrikimo požymiai.

Daug svarbesnis simptomas gali būti nuolatinis vienos rankos ar kojos tinimas, sunkumo jausmas, odos tempimas, judesių ribotumas ar pasikartojančios odos infekcijos.

Limfmazgiai taip pat gali padidėti infekcijų metu, tačiau tai dažnai yra normali imuninės sistemos reakcija.

Jeigu limfmazgis lieka padidėjęs ilgai, yra kietas, didėja, atsiranda nepaaiškinamas svorio kritimas, karščiavimas ar naktinis prakaitavimas, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Limfinės sistemos nereikia „valyti“

Sveikam žmogui limfinė sistema nuolat atlieka savo darbą, o kepenys, inkstai, plaučiai ir virškinimo sistema rūpinasi nereikalingų medžiagų apykaita bei pašalinimu.

Todėl geriausias „detoksas“ dažniausiai yra visai ne stebuklingas gėrimas ar trijų dienų procedūra.

Reguliarus judėjimas, įvairi mityba, pakankamas miegas, normalus skysčių vartojimas ir rūkymo vengimas organizmui duoda kur kas daugiau.

O jeigu atsiranda tikras ir užsitęsęs tinimas, nereikėtų bandyti jo išspręsti vien šepetavimu, masažu ar žolelių arbata. Tokiu atveju svarbiausia išsiaiškinti priežastį.