Pagrindinis Patarimai Obuolių actas dažnai siūlomas papilomoms ir karpoms šalinti: kodėl šio namų metodo geriau neskubėti bandyti?

Obuolių actas dažnai siūlomas papilomoms ir karpoms šalinti: kodėl šio namų metodo geriau neskubėti bandyti?

by Aurelijus Arlauskas

Ant kaklo, pažastyse ar kitose kūno vietose atsiradę nedideli odos dariniai dažnai nekelia skausmo, tačiau gali kliūti už drabužių, papuošalų, būti pažeidžiami skutantis arba paprasčiausiai nepatikti estetiškai. Tuomet natūraliai kyla noras jų atsikratyti kuo paprasčiau.

Internete tam siūlomas itin lengvas būdas – ant odos darinio uždėti obuolių actu sudrėkintą tvarstį, palaikyti apie 20 minučių ir procedūrą kartoti kelias dienas.

Skamba paprastai, tačiau čia slypi svarbi problema: žmonės „papilomomis“ neretai vadina labai skirtingus odos darinius. O obuolių actas nėra universali ir nerizikinga jų šalinimo priemonė.

Prieš ką nors tepant svarbiausia išsiaiškinti, kas iš tikrųjų atsirado ant odos.

„Papiloma“, odos ataugėlė ir karpa nėra tas pats

Kasdienėje kalboje nedideli kabantys odos dariniai dažnai pavadinami papilomomis. Mediciniškai dalis jų gali būti paprastos minkštos odos ataugėlės, vadinamos akrochordonais.

Jos dažniausiai būna minkštos, odos spalvos ar šiek tiek tamsesnės ir gali kabėti ant plono pagrindo.

Tokios ataugėlės dažniau atsiranda vietose, kur oda trinasi – ant kaklo, pažastyse, po krūtimis, kirkšnių srityje ar ant vokų.

Dažniausiai jos yra nepavojingos.

Karpos – kitas dalykas.

Paprastąsias karpas sukelia žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipai. Jos dažnai būna standesnės, šiurkštesnio paviršiaus ir dažnai atsiranda ant rankų ar pėdų, nors gali pasirodyti ir kitose vietose.

Todėl internete sutinkamas teiginys, kad minkštos odos ataugėlės ir karpos skiriasi tuo, jog vienas darinių tipas susijęs su ŽPV, o kitas – su prakaitavimu, yra klaidinantis.

Kodėl atskirti darinius taip svarbu?

Nes ne kiekvienas nedidelis iškilimas ant odos yra nei karpa, nei nepavojinga odos ataugėlė.

Žmogus gali supainioti darinį su apgamu ar kitu odos pakitimu.

Bandant neaiškų darinį nudeginti rūgštimi galima ne tik sužaloti odą, bet ir atidėti tikrosios diagnozės nustatymą.

Ypač svarbu darinį parodyti gydytojui, jeigu jis pradėjo didėti, keisti spalvą ar formą, kraujuoja, skauda, niežti, atsirado žaizdelė arba per trumpą laiką atsirado daug naujų darinių.

Tokiu atveju eksperimentuoti namuose nereikėtų.

Kodėl apskritai pradėtas naudoti obuolių actas?

Obuolių actas yra rūgštus produktas, kurio pagrindinė rūgštis – acto rūgštis.

Būtent ši savybė tikriausiai ir paaiškina, kodėl actas pradėtas naudoti kaip liaudiškas būdas įvairiems odos dariniams šalinti.

Idėja paprasta: rūgštis dirgina ir pažeidžia audinį, todėl tikimasi, kad darinys palaipsniui sunyks.

Tačiau čia ir atsiranda problema.

Rūgštis nežino, kurią odos dalį žmogus nori pašalinti.

Ji gali paveikti ir aplink esančią sveiką odą.

Ar tikrai pakanka acto kompreso penkias dienas?

Tokios patikimos taisyklės nėra.

Negalima pažadėti, kad kelis kartus uždėjus obuolių acto karpa ar odos ataugėlė saugiai išnyks.

Dar problemiškesnis patarimas – jeigu per penkias dienas nepavyko, tiesiog tęsti procedūrą dar ilgiau.

Ilgesnis rūgšties kontaktas su oda nebūtinai padidins naudą. Jis gali tik sustiprinti sudirginimą.

Todėl obuolių acto nereikėtų vertinti kaip garantuoto, neskausmingo ir randų nepaliekančio odos darinių šalinimo metodo.

„Natūralus“ šiuo atveju nereiškia švelnus

Virtuvėje naudojamas produktas gali atrodyti daug saugesnis už vaistinį preparatą.

Tačiau jo paskirtis visai kita.

Jeigu rūgštus skystis ilgai laikomas prispaustas prie odos, ypač po tvarsčiu, gali atsirasti stiprus paraudimas, skausmas, odos pažeidimas ar net cheminis nudegimas.

Ypač rizikinga eksperimentuoti su jautriomis vietomis.

Acto nereikėtų naudoti aplink akis, ant vokų, lytinių organų srityje, ant pažeistos ar uždegiminės odos.

Taip pat nereikėtų juo bandyti naikinti apgamų.

O jeigu tai tikrai paprasta odos ataugėlė?

Jeigu darinys yra tipiška minkšta odos ataugėlė ir visiškai netrukdo, dažniausiai jos šalinti apskritai nereikia.

Problema atsiranda, kai ji nuolat kliūva už grandinėlės ar drabužių, pažeidžiama skutantis, pradeda kraujuoti arba stipriai trukdo dėl išvaizdos.

Tokius darinius gydytojas dermatologas gali pašalinti kontroliuojamais metodais.

Priklausomai nuo darinio dydžio ir vietos gali būti naudojamas užšaldymas, procedūra elektros srove arba mechaninis pašalinimas steriliomis priemonėmis.

Svarbiausia, kad prieš procedūrą specialistas gali įvertinti, ar tai tikrai tas darinys, kurį saugu šalinti.

Karpos gydomos kitaip

Jeigu tai tikra paprastoji karpa, situacija kitokia.

Dalis karpų laikui bėgant išnyksta savaime, nors tam gali prireikti mėnesių ar net ilgiau.

Jeigu karpa trukdo, egzistuoja specialiai jai skirti gydymo metodai.

Vienas dažniausiai namuose naudojamų variantų yra salicilo rūgšties turintys preparatai. Vaistinėse taip pat galima rasti kai kurių šaldymo priemonių.

Tačiau net ir karpų gydymas priklauso nuo vietos.

Priemonių, skirtų paprastosioms rankų ar pėdų karpoms, nereikėtų savavališkai naudoti veidui ar lytinių organų sričiai.

Jeigu nesate tikri, kad tai karpa, pirmiausia verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Kodėl nereikėtų nukirpti ar perrišti patiems?

Internete galima rasti ir dar radikalesnių metodų – odos ataugėlę perrišti siūlu, nukirpti žirklutėmis ar kitaip pašalinti namuose.

To daryti nereikėtų.

Net mažame odos darinyje gali būti kraujagyslių. Savarankiškai jį nukirpus galima sukelti kraujavimą, infekciją ir palikti randą.

Dar svarbiau – jeigu žmogus suklydo nustatydamas, kas tai per darinys, pašalinamas pakitimas, kurį galbūt reikėjo pirmiausia įvertinti gydytojui.

Kada vizito geriau neatidėlioti?

Į gydytoją verta kreiptis, jeigu darinys:

  • pradeda didėti ar pastebimai keistis;
  • savaime kraujuoja;
  • tapo skausmingas;
  • pakeitė spalvą ar formą;
  • nuolat gyja ir vėl pažeidžiamas;
  • yra veido, akių ar lytinių organų srityje;
  • atsirado daug naujų darinių;
  • arba paprasčiausiai nesate tikri, kas tai yra.

Žmonėms, sergantiems diabetu ar turintiems nusilpusią imuninę sistemą, savarankiškai gydyti neaiškius odos darinius taip pat nereikėtų.

Paprasčiausias sprendimas ne visada yra saugiausias

Obuolių actas puikiai tinka virtuvėje, tačiau tai nėra priežastis jį laikyti universalia dermatologine priemone.

Svarbiausia šioje situacijoje net ne klausimas, ar actas gali pažeisti karpos audinį.

Svarbesnis klausimas – ar žmogus tikrai žino, ką bando pašalinti?

Minkšta odos ataugėlė, virusinė karpa, apgamas ir kiti dariniai gali atrodyti panašiai nepatyrusiai akiai, tačiau jų priežastys ir tinkamas gydymas skiriasi.

Todėl vietoje penkias ar daugiau dienų kartojamų acto kompresų saugiau pirmiausia nustatyti darinio tipą. Jeigu jis nepavojingas ir trukdo, tuomet galima pasirinkti tam skirtą bei kontroliuojamą pašalinimo būdą.

REKLAMA

REKOMENDUOJAMI VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE