Nuovargis, sunkumo jausmas, prastesnis miegas ar sumažėjusi energija nebūtinai reiškia ligą. Kartais paaiškinimas daug paprastesnis – kasdienybėje atsiranda įpročių, kurie po truputį išbalansuoja dienos ritmą.
Vieną vakarą per ilgai žiūrime į telefoną, kitą dieną beveik neatsikeliame nuo darbo stalo, ryte skubėdami nevalgome, o vakare bandome atsigriebti didele vakariene. Atskirai nė vienas toks epizodas nebūtinai turės reikšmingų pasekmių. Tačiau kai tai kartojasi nuolat, savijauta gali pasikeisti.
Svarbiausia, kad nereikia pradėti nuo radikalių dietų, papildų ar „organizmo valymo“ programų. Dažnai verta pirmiausia pasižiūrėti į pačius paprasčiausius kasdienius dalykus.
1. Ryte pirmiausia paimame telefoną
Žadintuvas suskamba, išjungiame jį ir dar gulėdami pradedame tikrinti žinutes, naujienas bei socialinius tinklus.
Penkios minutės lengvai tampa dvidešimčia.
Problema ne ta, kad telefonas ryte savaime „kenkia organizmui“. Daug svarbiau, ką jis išstumia iš rytinės rutinos.
Jeigu dėl naršymo vėluojame atsikelti, nepapusryčiaujame, skubame, negauname dienos šviesos ir visą rytą pradedame informacijos srautu, diena gali prasidėti chaotiškiau.
Galima išbandyti paprastą eksperimentą: pirmąsias 15–30 minučių po atsikėlimo telefono neliesti.
Atsikelkite, atitraukite užuolaidas, nusiprauskite, išgerkite vandens ir tik tada tikrinkite naujienas.
2. Kelias valandas beveik nepajudame
Sėdimas darbas turi vieną klastingą savybę – galima labai pavargti beveik nejudant.
Po kelių valandų prie kompiuterio gali sustingti kaklas, pečiai ar nugara. Taip pat tiesiog praleidžiame progą būti fiziškai aktyvesni.
Tam nebūtina kas valandą atlikti treniruotę.
Kartais pakanka atsistoti, kelias minutes pasivaikščioti, nueiti atsigerti vandens ar atlikti kelis paprastus judesius.
Jeigu įmanoma, dalį trumpų telefono pokalbių galima atlikti vaikštant.
Svarbiausia ne surasti vieną „stebuklingą“ judesį, o neleisti visai dienai pavirsti keliomis ilgomis nepertraukiamo sėdėjimo valandomis.
Reguliarus fizinis aktyvumas siejamas su daugybe naudos sveikatai, tačiau nereikia manyti, kad vien keli atsistojimai pakeičia visą rekomenduojamą fizinį aktyvumą. Jie tiesiog yra gera pradžia.
3. Dieną beveik negeriame, o vakare bandome atsigriebti
Vandens poreikis nėra vienodas visiems.
Jam įtakos turi kūno dydis, fizinis aktyvumas, aplinkos temperatūra, mityba, nėštumas, žindymas, kai kurios ligos ir vartojami vaistai. Be to, skysčių gauname ne tik iš gryno vandens, bet ir iš kitų gėrimų bei maisto.
Todėl universali taisyklė, kad kiekvienas žmogus privalo išgerti lygiai tam tikrą litrų skaičių, nėra labai naudinga.
Praktiškesnis įprotis – skysčius vartoti reguliariai per dieną ir atsižvelgti į troškulį bei aplinkybes.
Jeigu vakare staiga prisimenate, kad beveik nieko negėrėte, nebūtina per trumpą laiką išgerti milžiniško vandens kiekio.
Geriau kitą dieną tiesiog laikyti vandens buteliuką matomoje vietoje ir gerti palaipsniui.
Žmonėms, kuriems gydytojas yra nurodęs riboti skysčius, bendros rekomendacijos netinka – tokiu atveju reikia laikytis individualių nurodymų.
4. Visą dieną valgome mažai, o vakare – didžiausia porcija
Ryte nėra laiko. Per pietus – darbai. Popietę išgeriame kavos.
O vakare pagaliau atsisėdame prie stalo ir pasirodo, kad esame labai alkani.
Tuomet daug lengviau suvalgyti daugiau, nei planavome.
Didelė ir sunki vakarienė prieš pat atsigulant kai kuriems žmonėms gali apsunkinti savijautą, o turintiems refliukso simptomų vėlyvas valgymas gali būti ypač nemalonus.
Tai nereiškia, kad po tam tikros valandos valgyti „draudžiama“.
Svarbesnis bendras dienos režimas.
Jeigu vakarais nuolat užklumpa labai stiprus alkis, verta pasižiūrėti, ar dieną valgote pakankamai reguliariai ir ar pagrindiniuose patiekaluose yra sotumo suteikiančių produktų.
5. Kavą naudojame kaip miego pakaitalą
Prastai išsimiegojome – geriame kavą.
Po pietų pradeda imti mieguistumas – dar viena.
Vakare reikia užbaigti darbus – trečia.
Kofeinas gali laikinai padidinti budrumą, tačiau jis nepakeičia miego.
Be to, žmonių jautrumas kofeinui labai skiriasi. Vienas žmogus vakare išgers kavos ir užmigs be problemų, kitam net gerokai anksčiau išgertas kofeino turintis gėrimas gali trukdyti užmigti.
Jeigu vakare ilgai vartotės lovoje, verta kelioms dienoms atkreipti dėmesį ne tik į ekranus, bet ir į tai, kada išgėrėte paskutinę kavą, energetinį gėrimą ar kitą kofeino turintį produktą.
Kartais nedidelis dienos įpročio pakeitimas duoda daugiau naudos nei dar vienas vakarinis „miego ritualas“.
6. Savaitę miego trūksta, o savaitgalį bandome viską kompensuoti
Darbo dienomis einame miegoti vėlai ir keliamės anksti.
Tada ateina šeštadienis ir miegame iki vidurdienio.
Ilgesnis poilsis po sunkios savaitės gali būti malonus, tačiau nuolat labai besikeičiantis miego režimas kai kuriems žmonėms apsunkina grįžimą į įprastą ritmą.
Suaugusiųjų miego poreikis individualus, tačiau daugumai jo reikia gerokai daugiau nei kelių valandų per naktį.
Svarbus ne tik miego laikas, bet ir reguliarumas bei kokybė.
Jeigu kiekvieną sekmadienio vakarą negalite užmigti, o pirmadienį jaučiatės taip, lyg būtumėte pakeitę laiko juostą, verta pabandyti sumažinti skirtumą tarp darbo dienų ir savaitgalio režimo.
7. Nuovargį visada nurašome gyvenimo tempui
Tai bene svarbiausias punktas.
Kartais žmogus kelis mėnesius jaučiasi pavargęs ir sau kartoja:
„Turbūt per daug dirbu.“
Dažnai nuovargis iš tiesų gali būti susijęs su miego trūkumu, stresu, nepakankamu fiziniu aktyvumu ar kasdienio režimo problemomis.
Tačiau užsitęsusio arba neįprastai stipraus nuovargio nereikėtų automatiškai aiškinti vien gyvenimo būdu.
Jį gali lemti labai skirtingos priežastys – nuo miego sutrikimų ir mažakraujystės iki skydliaukės problemų, infekcijų, psichologinės būklės, vaistų poveikio ar kitų sveikatos sutrikimų.
Todėl jeigu nuovargis nepraeina net pakankamai pailsėjus, stiprėja arba trukdo normaliai kasdieninei veiklai, verta pasitarti su gydytoju.
Ypač nereikėtų delsti, jeigu kartu atsiranda dusulys, krūtinės skausmas, alpimas, ryškus silpnumas, nepaaiškinamas svorio kritimas ar kiti nauji ir stiprūs simptomai.
Nebūtina keisti visų septynių dalykų vienu metu
Perskaičius panašius patarimus lengva nuspręsti, kad nuo rytojaus kelsimės šeštą, sportuosime, idealiai maitinsimės, nebegersime kavos ir telefoną paliksime kitame kambaryje.
Dažniausiai tokia revoliucija trunka neilgai.
Paprastesnis būdas – pasirinkti vieną įprotį, kuris labiausiai atpažįstamas.
Jeigu daug sėdite, pradėkite nuo trumpų judėjimo pertraukų.
Jeigu vakare sunku užmigti, savaitę stebėkite kofeino vartojimą ir miego režimą.
Jeigu rytais nuolat skubate, pabandykite pirmąsias minutes praleisti be telefono.
Po kelių savaičių galima įvertinti, ar kas nors pasikeitė.
Sveikata retai priklauso nuo vieno „stebuklingo“ produkto ar gudrybės. Daug dažniau ją veikia daugybė mažų pasirinkimų, kurie kartojasi diena po dienos.
O jeigu organizmas nuolat siunčia signalą, kad kažkas negerai, svarbu ne tik keisti įpročius, bet ir išsiaiškinti tikrąją priežastį.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt