Svarstyklės per naktį parodė 2–3 kg daugiau? Štai kas gali slypėti už staigaus svorio pokyčio

691

Vieną rytą svarstyklės rodo 60 kilogramų, po kelių dienų – 62, o dar po savaitės skaičius vėl grįžta žemyn. Jeigu žmogus bando numesti svorio, toks svyravimas gali greitai sukelti nusivylimą: atrodo, kad kelių dienų pastangos nuėjo veltui.

Tačiau kūno svoris nėra vien riebalų kiekio matas. Svarstyklės parodo bendrą kūno masę – į ją įeina vanduo, raumenys, riebalinis audinys, kaulai, virškinimo sistemos turinys ir kiti audiniai.

Todėl šiandien matomas didesnis skaičius nebūtinai reiškia, kad per vakarą priaugote tiek pat riebalų.

Kasdienį svorį gali paveikti suvalgyto maisto kiekis, angliavandeniai, druska, skysčių balansas, fizinis aktyvumas, tuštinimasis ir moterims – menstruacinio ciklo metu vykstantys pokyčiai.

Būtent todėl vertinant svorio pokyčius daug naudingiau stebėti ne vieną rytą, o ilgesnę tendenciją.

1. Didelę įtaką daro organizme esantis vanduo

Vandens kiekis žmogaus organizme nėra visiškai nekintantis.

Vieną dieną organizmas gali sulaikyti daugiau skysčių, kitą – mažiau. Tai iš karto atsispindi svarstyklėse, nors kūno riebalų kiekis per tokį trumpą laiką gali beveik nepasikeisti.

Skysčių balansui įtakos turi mityba, suvartojamas natrio kiekis, angliavandeniai, fizinis krūvis, hormoniniai pokyčiai ir net paros metas.

Todėl bandymas kiekvieną nedidelį svorio padidėjimą interpretuoti kaip priaugtus riebalus gali būti klaidinantis.

Taip pat nereikėtų sąmoningai gerti per mažai vandens vien tam, kad svarstyklės parodytų mažesnį skaičių. Tinkamas skysčių vartojimas svarbus normaliai organizmo veiklai, o poreikis priklauso nuo žmogaus, aktyvumo, aplinkos temperatūros ir kitų aplinkybių.

2. Po angliavandenių gausesnės dienos skaičius gali pakilti

Dar viena svarbi priežastis – glikogenas.

Tai organizmo angliavandenių atsargų forma, daugiausia kaupiama raumenyse ir kepenyse. Kartu su glikogenu organizme laikomas ir vanduo.

Todėl po laikotarpio, kai valgėte mažiau angliavandenių, o vėliau suvalgėte jų daugiau, svarstyklės gali gana greitai parodyti didesnį skaičių.

Pavyzdžiui, po vakarienės su daugiau duonos, makaronų, ryžių, bulvių ar deserto kitą rytą svoris gali būti didesnis.

Tai savaime neįrodo, kad priaugote tiek pat riebalų.

Lygiai taip pat pradėjus mažiau valgyti angliavandenių pirmomis dienomis svoris gali kristi gana greitai, tačiau dalis šio pokyčio gali būti susijusi su glikogeno ir kartu laikomo vandens sumažėjimu.

Todėl labai greitas pradinis svorio kritimas nėra tas pats, kas toks pat greitas riebalinio audinio sumažėjimas.

3. Moters svoris gali kisti skirtingomis ciklo dienomis

Moterims dar vienas svarbus veiksnys yra menstruacinis ciklas.

Hormonų svyravimai gali būti susiję su laikinu skysčių susilaikymu, pilvo pūtimu, apetito pokyčiais ir kitais simptomais.

Dėl to prieš menstruacijas ar kitu ciklo laikotarpiu svarstyklės gali parodyti daugiau, nors įprasta mityba iš esmės nepasikeitė.

Todėl lyginant rezultatus verta atsižvelgti ir į ciklo etapą.

Jeigu kiekvieną mėnesį tuo pačiu laikotarpiu svoris trumpam padidėja, o vėliau vėl sumažėja, vienas aukštesnis matavimas neturėtų būti pagrindas staiga dar labiau riboti maistą.

Daug vertingesnė informacija gaunama stebint kelių savaičių ar mėnesių tendenciją.

4. Sūresnė vakarienė taip pat gali būti pastebima svarstyklėse

Po labai sūraus maisto organizmas gali laikinai sulaikyti daugiau vandens.

Todėl po picos, sūrių užkandžių, rūkytų gaminių, padažų ar kito daug natrio turinčio maisto kitą rytą galite pamatyti didesnį skaičių.

Tai nereiškia, kad druską reikia visiškai pašalinti iš mitybos.

Natris organizmui reikalingas. Problema dažniau yra nuolat per didelis jo suvartojimas, ypač kai racione gausu stipriai perdirbtų produktų.

Svarbu ir tai, kad ryškus ar nuolat pasikartojantis tinimas nėra vien „svorio metimo problema“.

Jeigu be aiškios priežasties smarkiai tinsta kojos, veidas ar kitos kūno vietos, tinimas nepraeina arba kartu atsiranda dusulys, skausmas ar kiti nerimą keliantys simptomai, reikėtų kreiptis į gydytoją.

5. Net vakarienės laikas gali pakeisti rytinį rezultatą

Svarstyklės matuoja ne tik jūsų audinius.

Jos „mato“ ir tai, kas tuo metu yra virškinimo sistemoje.

Jeigu vieną vakarą paskutinį kartą valgėte 18 valandą, o kitą – gausiai pavakarieniavote prieš pat miegą, kitų dviejų rytų rezultatų negalima vertinti kaip idealiai vienodų sąlygų.

Panašiai rezultatą gali paveikti ir tuštinimasis.

Tai dar viena priežastis, kodėl vienos dienos svoris suteikia labai mažai informacijos apie tikrąją ilgalaikę kryptį.

Kaip svertis, kad skaičiai turėtų daugiau prasmės?

Jeigu norite sekti kūno svorį, svarbiausia sukurti kuo panašesnes matavimo sąlygas.

Patogu svertis ryte, pasinaudojus tualetu, prieš valgant ir geriant bei vilkint panašiai mažai drabužių.

Naudokite tas pačias svarstykles ir laikykite jas ant kieto, lygaus paviršiaus.

Tačiau net ir laikantis vienodų sąlygų kasdieniai svyravimai išliks.

Dėl to vietoje atskirų skaičių galima stebėti kelių dienų ar savaitės vidurkį.

Tarkime, svarstyklės septynis rytus iš eilės rodo 80,2; 79,8; 80,5; 80,1; 79,7; 80,4 ir 79,9 kg.

Svarbiausias klausimas nėra, kodėl vieną rytą buvo 79,7, o kitą 80,4 kg. Kur kas naudingiau stebėti, kaip savaitės vidurkis keičiasi per kelias savaites.

Liemens apimtis gali suteikti papildomos informacijos

Svarstyklės nėra vienintelis būdas stebėti pokyčius.

Galima periodiškai matuoti liemens apimtį. Kad rezultatai būtų palyginami, matuokite toje pačioje vietoje ir panašiomis sąlygomis, pernelyg neįtempdami matavimo juostos.

Tačiau ir čia nebūtina matuotis kelis kartus per dieną.

Kūno apimtys taip pat gali šiek tiek svyruoti dėl pilvo pūtimo, maisto ir kitų priežasčių.

Jeigu sportuojate, papildomos informacijos gali suteikti ir drabužių pojūtis, fizinis pajėgumas bei kūno sudėties pokyčiai.

O kaip raumenys?

Dažnai sakoma, kad „raumenys sveria daugiau už riebalus“. Tiksliau būtų sakyti, kad raumeninis audinys yra tankesnis už riebalinį audinį.

Kilogramas visada lieka kilogramu.

Tačiau tas pats raumenų masės svoris užima mažiau tūrio nei toks pats riebalinio audinio svoris.

Todėl pradėjus jėgos treniruotes gali pasitaikyti situacija, kai svarstyklės keičiasi nedaug, tačiau kūno apimtys ir išvaizda keičiasi labiau.

Be to, nauja ar intensyvesnė treniruotė gali trumpam paveikti skysčių kiekį organizme, todėl ir čia vienas rytinis matavimas nepasako visos istorijos.

Kada svorio pokytis jau vertas didesnio dėmesio?

Trumpalaikis svyravimas savaime dažnai nėra priežastis nerimauti.

Tačiau visiškai kita situacija, jeigu kūno svoris reikšmingai didėja arba mažėja be aiškios priežasties ir ši tendencija išlieka.

Ypač verta pasitarti su gydytoju, jeigu neplanuotą svorio pokytį lydi nuolatinis silpnumas, ryškus tinimas, dusulys, širdies plakimo pokyčiai, virškinimo sutrikimai ar kiti nauji simptomai.

Tokiais atvejais svarbu ieškoti priežasties, o ne bandyti skaičių svarstyklėse koreguoti griežtesne dieta.

Vienas skaičius nepasako, ar jums sekasi

Svarstyklės gali būti naudingas įrankis, tačiau tik tada, kai suprantame, ką jos iš tikrųjų matuoja.

Jos negali pasakyti, kiek šiandien turite motyvacijos, kaip pagerėjo fizinis pajėgumas ar kodėl organizmas laikinai sulaikė daugiau vandens.

Todėl ryte pamačius kilogramu ar dviem didesnį skaičių nereikia iš karto mažinti maisto porcijų ar manyti, kad visas ankstesnis darbas buvo beprasmis.

Pasižiūrėkite į ilgesnę tendenciją.

Jeigu mityba ir aktyvumas iš esmės nepasikeitė, staigus trumpalaikis svarstyklių šuolis dažnai turi daug paprastesnį paaiškinimą nei staigus riebalų prieaugis.