„Tepiau, kol kojos tapo švarios“: kodėl šis naminis tepalas nuo išsiplėtusių venų ir opų gali būti pavojingas

239

Internete vis dar plinta istorija apie moterį, kuri esą turėjo išsiplėtusių venų, tamsių dėmių ir net opų ant kojų, tačiau viską išsprendė namuose pasigamintu tepalu. Recepte maišomi kiaulienos taukai, alavijo sultys, medus, svogūnų sultys, skalbimo muilas, Višnevskio ir ichtiolo tepalai, o gautu mišiniu rekomenduojama tepti kojas bei laikyti po tvarsčiu dieną ir naktį.

Tokios istorijos patrauklios dėl vienos priežasties – jos žada labai paprastą sprendimą problemai, kuri medicinoje gali būti sudėtinga. Tačiau būtent čia reikėtų būti itin atsargiems.

Jeigu ant kojų šalia išsiplėtusių venų atsirado ilgai negyjanti žaizda, patamsėjusi ar sukietėjusi oda, ryškus tinimas ar skausmas, tai nėra situacija, kurią saugu bandyti „išgydyti“ virtuvėje pagamintu tepalu.

Tamsios dėmės ir žaizdos prie išsiplėtusių venų nėra tik kosmetinė problema

Venų vožtuvams nebeveikiant pakankamai efektyviai, kraujas kojose gali užsistovėti, didėti spaudimas venose ir atsirasti tinimas. Ilgainiui gali keistis ir oda: ji gali patamsėti, niežėti, kietėti ar tapti pažeidžiamesnė.

Vienas rimtesnių tokios būklės padarinių – veninė kojos opa. Tai atvira žaizda, kuri dažniausiai atsiranda blauzdos srityje ir savaime gali neužgyti savaites ar net ilgiau. Oficialiose gydymo rekomendacijose nurodoma, kad tokias opas paprastai reikia profesionaliai valyti, tinkamai tvarstyti ir, įvertinus kraujotaką, gydyti kompresija.

Todėl situacija, kai žmogus turi išsiplėtusių venų ir atsiradusių opų, nėra tinkama eksperimentuoti su atsitiktiniais tepalais.

Kodėl „stebuklingo tepalo“ istorija skamba įtikinamai?

Recepte naudojami ingredientai žmonėms pažįstami. Medus dažnai minimas kalbant apie žaizdų priežiūrą, alavijas siejamas su odos raminimu, o įvairūs seni vaistiniai tepalai naudojami jau daugelį metų.

Tačiau tai nereiškia, kad sumaišius visus ingredientus kartu gaunama priemonė, galinti išgydyti venų nepakankamumą ar veninę opą.

Pagrindinė problema slypi giliau nei pati oda. Veninės opos dažniausiai susijusios su sutrikusiu kraujo grįžimu iš kojų. Todėl vien tik patepti žaizdą neužtenka – reikia spręsti ir kraujotakos problemą.

Būtent dėl to vienas svarbiausių standartinio gydymo elementų dažnai yra kompresinė terapija, tačiau ją saugu taikyti tik įvertinus arterinę kraujotaką. Kai kuriems žmonėms, turintiems arterijų ligų, netinkama kompresija gali būti nesaugi.

Kodėl nereikėtų tepti atviros opos skalbimo muilu ar svogūnų sultimis?

Atvira opa nėra tokia pati situacija kaip sveika oda.

Ant jos naudojamų priemonių pasirinkimas turi reikšmę žaizdos gijimui. Standartinėje veninių opų priežiūroje naudojamos tinkamos žaizdų valymo ir tvarsčių priemonės, o ne virtuvėje paruošti kelių ingredientų mišiniai. Net kai kurie kremai ar tvarsčiai gali sukelti kontaktinę alerginę reakciją, todėl žaizdos būklė paprastai stebima specialisto.

Dėl to skalbimo muilas, koncentruotos svogūnų sultys ar keli skirtingi tepalai viename mišinyje nėra geras eksperimentas atvirai žaizdai.

Tai, kad viena priemonė kažkam „padėjo“, neparodo, kas iš tikrųjų nulėmė pagerėjimą ir ar žaizda apskritai buvo veninė opa.

O medus – juk jis naudojamas žaizdoms?

Čia svarbu atskirti medicininį medų nuo paprasto maistinio medaus.

Medicinoje yra specialiai paruoštų sterilių medaus pagrindu pagamintų tvarsčių, kurie gali būti naudojami tam tikroms žaizdoms prižiūrėti. Tačiau tai nėra tas pats, kas iš virtuvės spintelės paimti medaus ir tepti juo atvirą opą.

Be to, net tinkamas žaizdos tvarstis neišsprendžia pagrindinės veninės opos priežasties.

Todėl vienas ingredientas, turintis potencialiai naudingų savybių, nepadaro viso naminio mišinio mediciniškai pagrįstu gydymu.

Kaip iš tikrųjų gydomos veninės opos?

Pirmiausia reikia įsitikinti, kad žaizda iš tiesų yra veninė. Ne kiekviena kojos opa atsiranda dėl venų.

Žaizdas gali sukelti arterinės kraujotakos sutrikimai, diabetas, infekcijos, spaudimas, traumos ir kitos būklės. Todėl prieš pradedant kompresinį gydymą dažnai tikrinama kraujotaka kojose.

Patvirtinus veninę opą, gydymas paprastai apima žaizdos valymą ir tinkamą tvarstį. Dažnai taikoma specialisto parinkta kompresija, padedanti sumažinti veninį spaudimą bei tinimą. Tinkamai gydomos veninės opos dažnai užgyja, nors procesas gali užtrukti kelis mėnesius.

Svarbų vaidmenį turi ir judėjimas. Reguliarus vaikščiojimas padeda blauzdos raumenims stumti kraują aukštyn, o ilsintis kojas gali būti naudinga pakelti.

Kada jau reikėtų kreiptis į gydytoją?

Jeigu ant kojos atsirado žaizda, kuri neužgyja maždaug dvi savaites, ją verta parodyti gydytojui. Ypač svarbu neatidėlioti, jei kartu yra išsiplėtusios venos, tinimas, odos patamsėjimas, skausmas ar odos sukietėjimas.

Skubiau reikėtų reaguoti, jei žaizda staiga darosi skausmingesnė, aplink ją stiprėja paraudimas ar tinimas, atsiranda nemalonaus kvapo arba žalsvų išskyrų, pakyla temperatūra ar žmogus pradeda blogai jaustis. Tai gali būti infekcijos požymiai.

Tokiu atveju klausimas jau ne apie tai, kokį tepalą pasirinkti.

Tamsi oda aplink venas taip pat verta dėmesio

Dar prieš atsirandant opai gali pasirodyti įspėjamųjų ženklų.

Oda ties blauzdomis ar čiurnomis gali tamsėti, sausėti, niežėti, patinti ar kietėti. Šie pokyčiai gali būti susiję su venine egzema ir ilgalaikiu veninės kraujotakos sutrikimu. Negydoma būklė kai kuriais atvejais gali progresuoti iki odos pažeidimo ir opų.

Todėl neverta laukti, kol atsiras atvira žaizda.

Jeigu išsiplėtusios venos jau lydimos nuolatinio tinimo, skausmo ar odos pakitimų, verta pasitarti su gydytoju dėl kraujotakos įvertinimo ir galimų gydymo variantų.

Ką saugiai galima daryti kasdien?

Žmonėms, turintiems venų problemų, dažnai naudinga reguliariai vaikščioti ir vengti labai ilgo sėdėjimo ar stovėjimo vienoje vietoje. Ilsintis galima pakelti kojas aukščiau, o kūno svorio kontrolė taip pat gali sumažinti kojų venoms tenkantį krūvį.

Jeigu gydytojas ar slaugytojas paskyrė kompresines kojines, jas reikia naudoti taip, kaip rekomenduota.

Tačiau savarankiškai stipriai veržti opą ar pradėti naudoti medicininę kompresiją, nežinant arterinės kraujotakos būklės, nereikėtų.

„Stebuklas“ nėra geras gydymo planas

Pasakojimai apie žmogų, kuris pasigamino tepalą, sunaudojo visą porciją ir po to nebeturėjo problemų, skamba įspūdingai. Tačiau tokia istorija neleidžia nustatyti nei tikrosios diagnozės, nei to, kas lėmė pagerėjimą.

Venų ligų atveju svarbiausia ne rasti kuo egzotiškesnį mišinį, o suprasti priežastį.

Jeigu kojoje tik išryškėjusios venos, gydymo poreikis gali būti vienoks. Jeigu jau atsirado odos patamsėjimas ir tinimas – situacija kitokia. O jeigu yra atvira, ilgai negyjanti opa – tai jau medicininės priežiūros reikalaujanti problema.

Todėl kiaulienos taukų, medaus, muilo, svogūnų sulčių ir kelių tepalų mišinį geriau palikti interneto receptų istorijai. Atvira žaizda ant kojos nėra ta vieta, kur verta tikrinti, ar „močiutės receptas“ šį kartą suveiks.