Vynuoges valgome dėl saldaus minkštimo, o jų sėklas dažnas tiesiog išmeta. Tačiau būtent vynuogių sėklos jau daugelį metų domina mokslininkus, nes jose yra įvairių polifenolių, įskaitant proantocianidinus.
Internete ši tema neretai pateikiama gerokai įspūdingiau. Galima rasti teiginių, kad vynuogių sėklų ekstraktas neva „naikina vėžio ląsteles“, nepažeidžia sveikų ląstelių ir net yra veiksmingesnis už chemoterapiją.
Tokie teiginiai dažnai atsiranda remiantis laboratoriniais eksperimentais, tačiau tarp poveikio ląstelėms laboratorijoje ir veiksmingo žmonių gydymo yra milžiniškas skirtumas.
Todėl prieš malant vynuogių sėklas ir vartojant jas kaip naminį „vaistą“, verta suprasti, ką iš tikrųjų žinome.
Kodėl mokslininkus domina vynuogių sėklos?
Vynuogių sėklose yra biologiškai aktyvių augalinių junginių. Ypač daug dėmesio sulaukia proantocianidinai – polifenolių grupės junginiai, pasižymintys antioksidacinėmis savybėmis.
Dėl šios sudėties vynuogių sėklų ekstraktas buvo tiriamas įvairiomis kryptimis.
Yra tyrimų, nagrinėjančių jo galimą poveikį kraujospūdžiui, kraujo lipidams, oksidacinio streso procesams ir kitoms sveikatos sritims.
Kai kurie rezultatai atrodo įdomiai, tačiau net ir šiose srityse duomenys nėra vienodi, o skirtinguose tyrimuose naudojami ekstraktai ir jų dozės gali smarkiai skirtis.
Dar daugiau atsargumo reikia kalbant apie vėžį.
Iš kur atsirado teiginys apie vėžio ląstelių naikinimą?
Tam tikruose laboratoriniuose tyrimuose vynuogių sėklų ekstraktas ar jame esantys junginiai buvo tiriami su vėžinėmis ląstelėmis.
Tokiuose eksperimentuose mokslininkai gali stebėti ląstelių dauginimąsi, jų gyvybingumą, oksidacinio streso pokyčius ar apoptozę – kontroliuojamą ląstelės žūties procesą.
Tai svarbūs tyrimai.
Jie padeda nustatyti, kokias medžiagas apskritai verta tyrinėti toliau.
Tačiau laboratorijoje medžiaga gali būti tiesiogiai veikiama tam tikros koncentracijos junginiu. Žmogaus organizme ta pati medžiaga pirmiausia turi būti suvalgyta arba išgerta, absorbuota virškinimo sistemoje, metabolizuota ir pasiekti reikiamus audinius pakankama koncentracija.
Todėl laboratorinis rezultatas dar nereiškia, kad žmogui suvalgius šaukštelį maltų vynuogių sėklų bus pasiektas toks pats poveikis.
Ar vynuogių sėklų ekstraktas veiksmingesnis už chemoterapiją?
Šio teiginio dabartiniai klinikiniai įrodymai nepatvirtina.
Nėra pagrindo vynuogių sėklų ekstrakto laikyti veiksmingesniu vėžio gydymu už pacientui parinktą chemoterapiją ar kitą standartinį onkologinį gydymą.
Chemoterapija nėra viena universali medžiaga. Egzistuoja daugybė skirtingų vaistų, o jų pasirinkimas priklauso nuo vėžio rūšies, stadijos, naviko biologinių savybių ir kitų aplinkybių.
Šiuolaikinėje onkologijoje taip pat naudojama ne vien chemoterapija. Priklausomai nuo diagnozės gali būti taikoma chirurgija, radioterapija, imunoterapija, taikinių terapija, hormonų terapija ir jų deriniai.
Todėl teiginys, kad vienas augalinis ekstraktas apskritai yra „geresnis už chemoterapiją“, pernelyg supaprastina labai sudėtingą medicinos sritį.
Bet juk tyrimuose vėžio ląstelės žuvo?
Tai viena svarbiausių vietų, kuriose sveikatos informacija internete gali suklaidinti.
Medžiagos poveikis ląstelių kultūroje nėra tas pats, kas įrodytas gydomasis poveikis žmogui.
Daugybė junginių laboratorijoje gali paveikti vėžio ląsteles. Tik nedidelė dalis potencialių medžiagų vėliau pereina visus tyrimų etapus ir tampa saugiais bei veiksmingais vaistais.
Reikia nustatyti, ar žmogaus organizme apskritai įmanoma pasiekti veiksmingą koncentraciją, kaip medžiaga pasiskirsto audiniuose, kokį poveikį turi sveikoms ląstelėms, kokios dozės saugios ir ar realiems pacientams gydymas iš tiesų pagerina rezultatus.
Būtent todėl reikalingi klinikiniai tyrimai su žmonėmis.
Vynuogių sėklų ekstrakto atveju turimi duomenys neleidžia jo laikyti įrodytu vėžio gydymu.
Ar galima namuose pasigaminti „gydomųjų“ vynuogių sėklų miltelių?
Internete siūlomas labai paprastas receptas.
Vynuogių sėklos nuplaunamos, kelias dienas džiovinamos, sumalamos ir laikomos stikliniame inde. Vėliau rekomenduojama po arbatinį šaukštelį miltelių berti į vandenį ar sultis kelis kartus per dieną ir taip vartoti net keletą mėnesių.
Problema ne pats faktas, kad žmogus suvalgo vynuogių sėklų.
Problema atsiranda tada, kai tokiam mišiniui suteikiama vaisto nuo vėžio reikšmė.
Naminiai vynuogių sėklų milteliai nėra tas pats, kas standartizuotas ekstraktas, naudojamas moksliniuose tyrimuose.
Namų sąlygomis nežinome tikslios veikliųjų junginių koncentracijos. Ji gali priklausyti nuo vynuogių rūšies, sėklų apdorojimo ir daugybės kitų aplinkybių.
Todėl rekomendacija tris mėnesius vartoti konkretų kiekį nėra pagrįstas vėžio gydymo protokolas.
Papildai ir onkologinis gydymas – ne visada nekaltas derinys
Dar viena klaida – manyti, kad augalinis preparatas negali trukdyti vaistams.
Gali.
Koncentruoti augaliniai ekstraktai kartais sąveikauja su vaistais arba veikia procesus, susijusius su jų metabolizmu.
Vynuogių sėklų ekstraktui taip pat keliama galima sąveikos su kraujo krešėjimą veikiančiais preparatais rizika.
Todėl žmogui, kuriam taikomas vėžio gydymas, nereikėtų pradėti vartoti didelių dozių ekstraktų ar papildų neinformavus gydančio onkologo.
Tai ypač svarbu prieš operacijas ir chemoterapijos, radioterapijos ar kitų sisteminių gydymo būdų metu.
Vynuogės vis tiek gali būti sveikos mitybos dalis
Tai, kad vynuogių sėklos nėra įrodytas vaistas nuo vėžio, nereiškia, kad pačios vynuogės yra bevertės.
Vaisiai, uogos, daržovės, ankštiniai ir kiti augaliniai produktai yra svarbi įvairios mitybos dalis.
Tačiau čia galioja paprasta taisyklė: maisto produktas neturi būti vaistas, kad būtų vertingas.
Nereikia vynuogėms suteikti stebuklingų savybių.
Daržovių ir vaisių įvairovė yra daug prasmingesnė strategija nei vieno produkto ar ekstrakto paskelbimas ypatinga apsauga nuo ligų.
Kodėl tokie pažadai ypač pavojingi?
Teiginys „ši sėkla gydo vėžį“ nėra tiesiog nekaltas perdėjimas.
Žmogui, susidūrusiam su sunkia diagnoze, jis gali skambėti kaip reali gydymo alternatyva.
Didžiausia rizika atsiranda tuomet, kai dėl tokių pažadų atidedamas įrodymais pagrįstas gydymas arba jo visiškai atsisakoma.
Jeigu laboratorijoje atrandama perspektyvi augalinė medžiaga, tai nėra įrodymas, kad tradicinė medicina ją „slepia“.
Priešingai – būtent tokie atradimai gali tapti pradžia tolesniems tyrimams.
Tačiau kol neįrodyta, kad metodas žmonėms yra saugus ir veiksmingas, jo negalima pateikti kaip gydymo.
Taigi, ką iš tikrųjų verta prisiminti?
Vynuogių sėklos iš tiesų turi įdomių biologiškai aktyvių junginių, todėl jų ekstraktai yra tyrinėjami.
Laboratoriniai tyrimai suteikė priežasčių nagrinėti galimą jų poveikį vėžinėms ląstelėms.
Tačiau tai nėra tas pats, kas įrodymas, kad vynuogių sėklų milteliai ar ekstraktas gydo vėžį.
Dar mažiau pagrindo teigti, kad jie yra veiksmingesni už chemoterapiją.
Todėl internete plintančio recepto – džiovinti sėklas, sumalti ir kelis mėnesius vartoti jų miltelius kaip „vaistą“ – nereikėtų laikyti onkologinio gydymo metodu.
Jeigu žmogus gydomas nuo vėžio ir svarsto apie vynuogių sėklų ekstraktą ar kitą maisto papildą, saugiausia pirmiausia tai aptarti su gydančiu onkologu.
Mokslui vynuogių sėklos gali būti įdomios. Tačiau pacientui svarbiausia atskirti perspektyvų laboratorinį atradimą nuo jau įrodyto gydymo.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt