Pagrindinis Patarimai Žalio moliūgo kokteilis išpopuliarėjo dėl pažado „valyti arterijas“: ką jis iš tiesų gali duoti organizmui?

Žalio moliūgo kokteilis išpopuliarėjo dėl pažado „valyti arterijas“: ką jis iš tiesų gali duoti organizmui?

by Aurelijus Arlauskas

Rudenį moliūgai sugrįžta į virtuves – iš jų verdamos sriubos, kepami apkepai, ruošiamos košės ir desertai. Tačiau internete jau ne vienerius metus plinta dar vienas neįprastas jų vartojimo būdas: žalias moliūgas sutrinamas su vandeniu ir geriamas ryte prieš pusryčius.

Šalia šio recepto pateikiami ir labai drąsūs pažadai. Teigiama, kad mėnesį geriant tokį kokteilį galima smarkiai sumažinti „blogojo“ MTL cholesterolio kiekį, „išvalyti arterijas“ ir net pašalinti cholesterolį iš organizmo su šlapimu.

Kai kur pasakojama dar įspūdingesnė istorija apie profesorių, kurio kraujo tyrimų rezultatai esą vos per mėnesį pasikeitė neatpažįstamai.

Skamba viliojančiai – ypač todėl, kad receptui tereikia moliūgo ir vandens.

Tačiau būtent čia verta atskirti tai, ką tikrai žinome apie moliūgą kaip maisto produktą, nuo internete jam priskiriamų gydomųjų savybių.

Iš kur atsirado žalio moliūgo kokteilio idėja?

Internete plintanti recepto versija labai paprasta.

Siūloma paimti:

  • apie 100 g žalio moliūgo minkštimo;
  • 100–150 ml vandens.

Moliūgas ir vanduo sutrinami trintuvu iki vientiso kokteilio.

Pagal populiarią recepto versiją gėrimą reikėtų vartoti ryte, tuščiu skrandžiu, maždaug mėnesį. Prieš tokį laikotarpį ir po jo siūloma atlikti kraujo tyrimus bei palyginti cholesterolio rodiklius.

Pats kokteilis iš esmės yra tiesiog sutrinta daržovė su vandeniu.

Problema prasideda tada, kai jam suteikiamos vaisto savybės.

Ar moliūgas tikrai gali „išvalyti arterijas“?

Teiginį, kad žalio moliūgo kokteilis per kelias savaites „išvalo arterijas“, reikėtų vertinti labai atsargiai.

Aterosklerozė nėra tiesiog riebalų sluoksnis vamzdyje, kurį galima nuplauti konkrečiu maisto produktu.

Tai sudėtingas procesas, kai arterijų sienelėse formuojasi aterosklerozinės plokštelės. Jame dalyvauja cholesterolis, uždegiminiai procesai ir daugybė kitų veiksnių.

Todėl nėra vieno kokteilio, daržovės ar „valymo kurso“, kuris tiesiog pašalintų šias plokšteles.

Taip pat klaidinantis teiginys, kad moliūgas „ištirpdo“ MTL cholesterolį arterijose, o organizmas vėliau jį tiesiog pašalina su šlapimu.

Cholesterolio apykaita organizme yra gerokai sudėtingesnė.

Tačiau tai nereiškia, kad moliūgas neturi vietos širdžiai palankioje mityboje.

Kuo moliūgas iš tikrųjų vertingas?

Moliūgas yra gana mažo energinio tankio maisto produktas, kuriame yra vandens, skaidulų ir įvairių mikroelementų.

Jo ryškią oranžinę spalvą suteikia karotenoidai. Moliūge taip pat yra kalio ir kitų maistinių medžiagų.

Dėl to jis gali būti puiki įvairios mitybos dalis.

Tačiau yra didelis skirtumas tarp dviejų teiginių:

„Moliūgas yra maistinga daržovė“

ir

„Moliūgas išvalo cholesterolį iš arterijų.“

Pirmasis teiginys turi aiškų mitybinį pagrindą. Antrajam tokio pagrindo nepakanka.

O kaip dėl cholesterolio?

Cholesterolis pats savaime nėra organizmo priešas. Jo reikia įvairioms organizmo funkcijoms, tačiau per didelis tam tikrų kraujo lipidų, ypač MTL cholesterolio, kiekis yra svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys.

Kraujo lipidų rodiklius lemia ne vienas konkretus produktas.

Svarbi visa mityba, genetika, kūno svoris, fizinis aktyvumas, rūkymas, amžius, sveikatos būklė ir kiti veiksniai.

Kai kuriems žmonėms vien gyvenimo būdo pokyčių nepakanka ir gydytojas gali skirti cholesterolį mažinančių vaistų.

Todėl žmogui, kurio MTL cholesterolio koncentracija yra didelė, nereikėtų paskirtų vaistų pakeisti žalio moliūgo kokteiliu.

Net jeigu po mėnesio pakartotame tyrime cholesterolio rodiklis sumažėtų, tai savaime neįrodytų, kad pokytį sukėlė būtent moliūgas. Per tą laiką galėjo pasikeisti mityba, kūno svoris, fizinis aktyvumas, vaistų vartojimas ar kiti veiksniai.

Kodėl vieno žmogaus istorija nėra įrodymas?

Pasakojimai apie žmogų, kurio kraujo rodikliai per trumpą laiką neva kardinaliai pagerėjo, yra labai įtaigūs.

Tačiau medicinoje vienos istorijos nepakanka nustatyti, kad priemonė veikia.

Norint patikimai įvertinti konkretų gydymo būdą, reikia tinkamai atliktų tyrimų, kuriuose dalyvauja daugiau žmonių ir rezultatai lyginami kontroliuojamomis sąlygomis.

Be to, pasakojime apie profesorių neįmanoma patikrinti daugybės svarbių detalių: kokie tiksliai rodikliai buvo pakitę, kokius vaistus jis vartojo, ar keitė mitybą, ar turėjo kitų ligų ir net ar istorija apskritai nutiko taip, kaip pasakojama.

Todėl tokia istorija gali sudominti, bet neturėtų būti naudojama kaip įrodymas, kad receptas gydo.

Ar būtina moliūgą gerti tuščiu skrandžiu?

Nėra pagrindo manyti, kad moliūgas įgyja ypatingą poveikį vien todėl, kad suvartojamas likus kelioms minutėms iki pusryčių.

Jeigu žmogui patinka toks kokteilis ir jis jį gerai toleruoja, moliūgą galima įtraukti į mitybą įvairiais būdais.

Tačiau nebūtina nustatyti griežto 30 dienų „gydymo kurso“.

Dar svarbiau – moliūgo nereikia gerti žalio, kad jis būtų vertingas.

Jį galima kepti, troškinti, virti sriubose ar naudoti kituose patiekaluose.

Geresnė idėja – ne vienas kokteilis, o daugiau daržovių

Jeigu tikslas yra pagerinti mitybą, vieną „stebuklingą“ produktą daug prasmingiau pakeisti platesniu požiūriu.

Moliūgas gali būti viena iš daugelio daržovių.

Vieną dieną – moliūgas, kitą – brokoliai, kopūstai, pomidorai, morkos ar burokėliai. Racioną taip pat galima papildyti ankštiniais, viso grūdo produktais, vaisiais, riešutais ir sėklomis.

Toks įvairumas suteikia kur kas daugiau naudos nei vieno produkto vartojimas kiekvieną rytą tikintis ypatingo poveikio.

Jeigu norite rūpintis cholesterolio rodikliais, verta žiūrėti į visą mitybos modelį, o ne ieškoti produkto, kuris tariamai „išvalo kraujagysles“.

Ar natūralus receptas reiškia, kad jis saugus visiems?

Dar vienas populiarus teiginys skelbia, kad moliūgo ir vandens kokteilis neturi jokio šalutinio poveikio, nes abu ingredientai yra natūralūs.

Žodis „natūralus“ savaime negarantuoja, kad bet kuris produktas bet kokiu kiekiu tinka kiekvienam žmogui.

Daugumai sveikų žmonių įprasti maistiniai moliūgo kiekiai yra normalus maistas. Tačiau individuali tolerancija ir sveikatos situacija gali skirtis.

Jeigu žmogus serga lėtine liga, turi specialių mitybos apribojimų arba vartoja vaistus, dėl didelių ir reguliariai vartojamų konkretaus produkto kiekių verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

Ypač svarbu nepakeisti paskirto gydymo jokiu internete rastu receptu.

Ką daryti, jeigu kraujo tyrime nustatytas aukštas cholesterolis?

Tokiu atveju geriausias pirmasis žingsnis nėra trintuvas.

Svarbu kartu su gydytoju įvertinti visą situaciją.

Vien MTL cholesterolio skaičius nepasako absoliučiai visko. Vertinami ir kiti kraujo lipidų rodikliai bei bendra žmogaus širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Tada galima nuspręsti, kokių veiksmų reikia.

Vieniems gali pakakti kryptingų gyvenimo būdo pokyčių, kitiems gali prireikti ir gydymo vaistais.

Svarbiausia – nesitikėti, kad vienas maisto produktas per mėnesį pakeis tai, kam įtaką daro daugybė skirtingų veiksnių.

Moliūgo atsisakyti tikrai nereikia

Visa tai nereiškia, kad žalio moliūgo kokteilis yra bevertis.

Priešingai – moliūgas yra puikus sezoninis produktas, kurį rudenį tikrai verta dažniau įtraukti į valgiaraštį.

Tiesiog nereikia jam priskirti savybių, kurių jis neturi.

Jeigu patinka moliūgo ir vandens kokteilis, galima jį išbandyti kaip maisto produktą. Jeigu nepatinka – nieko neprarasite pasirinkę moliūgų sriubą, orkaitėje keptą moliūgą ar kitą patiekalą.

Moliūgas gali būti sveikatai palankios mitybos dalis, tačiau nėra pagrindo teigti, kad mėnesio kursas „išvalo arterijas“, pašalina MTL cholesterolį su šlapimu ar pakeičia cholesterolio gydymą.

Ir būtent tai yra svarbiausia detalė, kuri dažnai pasimeta dalijantis šiuo senu internetiniu receptu.

REKLAMA

REKOMENDUOJAMI VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE