Žalioji arbata yra gėrimas, turintis turtingą istoriją, siekiančią tūkstančius metų. Nepaisant to, apie 80% visos parduodamos arbatos sudaro juodoji arbata, nors žalioji arbata turi daugiau naudos sveikatai. Joje yra apie 500 skirtingų cheminių junginių, įskaitant fosforą, cinką, magnį ir vitaminus, todėl tai tikras maistinių medžiagų lobynas.
Žaliosios arbatos istorija
Žalioji arbata pirmą kartą buvo vartojama Kinijoje maždaug prieš 5000 metų. Per ilgus amžius kinai ne tik tyrinėjo jos poveikį organizmui, bet ir sukūrė įvairius jos paruošimo būdus. Legenda byloja, kad imperatorius Šen Nongas pirmasis paragavo žaliosios arbatos, kai vėjas netyčia įmetė arbatmedžio lapų į jo verdantį vandenį. Gėrimas tapo toks populiarus, kad greitai paplito visoje Kinijoje ir aplinkinėse šalyse. Šis gėrimas į Rusiją atkeliavo XVII a., o į Europą – dar vėliau.
Žaliosios arbatos nauda organizmui
Dėl turtingos sudėties žalioji arbata aktyviai naudojama tradicinėje Indijos ir Kinijos medicinoje. Joje yra daugybė antioksidantų, kurie padeda sulėtinti organizmo senėjimą, gerina odos, plaukų ir nagų būklę. Be to, ši arbata turi priešuždegiminių savybių ir gali padėti kovoti su įvairiomis ligomis.
Įdomu tai, kad žaliojoje arbatoje kofeino yra net daugiau nei juodojoje – maždaug pusantro karto daugiau. Pagal kofeino kiekį ji beveik atitinka kavą, o tai paaiškina jos gaivinantį poveikį. Tačiau dėl didelio kofeino kiekio žalioji arbata nerekomenduojama jautriems žmonėms ar tiems, kurie kenčia nuo hipertenzijos. Taip pat verta paminėti, kad ji turi ryškų diuretikų poveikį, todėl jos vartojimas turėtų būti saikingas – optimali dozė yra iki trijų puodelių per dieną.
Kaip žalioji arbata veikia smegenis?
Žalioji arbata padeda sulėtinti su amžiumi susijusius pokyčius smegenyse, sumažindama ligų, tokių kaip Alzheimerio ir Parkinsono, riziką. Mokslininkai nustatė, kad ilgalaikis žaliosios arbatos vartojimas gali pagerinti pažinimo gebėjimus ir atmintį. Poveikis pasiekiamas derinant kofeiną ir L-teaniną – aminorūgštį, kuri veikia atpalaiduojančiai ir nesukelia mieguistumo. Kitaip nei kava, žalioji arbata suteikia švelnesnį, bet ilgiau trunkantį energijos antplūdį.
Žalioji arbata ir svorio netekimas
Nors negalite tikėtis, kad vien žalioji arbata padės numesti daug svorio, ji gali būti puikus sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo papildymas. Tyrimai parodė, kad tie, kurie geria žaliąją arbatą, greičiau numeta svorio, nes ji pagreitina medžiagų apykaitą ir skatina riebalų deginimą.
Onkologinių ligų profilaktika
Žaliojoje arbatoje esantys polifenoliai mažina vėžio riziką. Antioksidantai taip pat apsaugo ląsteles nuo pažeidimų. Nors žalioji arbata nėra vėžio gydymo priemonė, ji gali būti naudinga kaip prevencinė priemonė.
Nauda burnos ertmei
Žalioji arbata padeda kovoti su blogu burnos kvapu, taip pat slopina bakterijų, ypač streptokokų, augimą burnos ertmėje. Tai padeda išvengti dantų ėduonies ir palaikyti sveikus dantis. Be to, kai kurie tyrimai rodo, kad žalioji arbata gali padėti sumažinti dantenų uždegimą ir pagerinti burnos higieną.
Poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai
Žalioji arbata gerina kraujo lipidų profilį, mažina kraujagyslių uždegimą ir lėtina aterosklerozės vystymąsi. Mokslininkai nustatė, kad kasdienis žaliosios arbatos vartojimas gali sumažinti insulto riziką net 31%. Reguliarus jos vartojimas gali pagerinti bendrą savijautą, pakelti nuotaiką ir palaikyti sveikatą.
Išvada
Žalioji arbata – tai ne tik skanus, bet ir sveikas gėrimas, turintis daugybę teigiamų savybių. Ji padeda išsaugoti jaunystę, gerina smegenų veiklą, stiprina imuninę sistemą, padeda kontroliuoti svorį ir netgi gali apsaugoti nuo kai kurių ligų. Tačiau svarbu nepamiršti saiko – nors žalioji arbata turi daug naudos, jos per didelis kiekis gali sukelti neigiamų pasekmių, ypač tiems, kurie jautriai reaguoja į kofeiną. Tad mėgaukitės šiuo natūraliu gėrimu protingai ir naudokitės visais jo privalumais!
