Dar eilinį kartą perkant imbiero šaknį, kilo mintis – o jei užsiauginčiau pati. Dar vienas pliusas prie visko, vaišinau iš Samarkando atvežtu imbiero prieskoniu.
Jis daug kartų sodresnis, o spalva kitokia. Man labai greitai pritrūko šio aromatingo prieskonio, nes jį labai dažnai naudoju kepdama ir gamindama, be to, tai labai sveika.
Visi žino, kad imbieras turi neįtikėtinai daug gydomųjų savybių. Dar iki medicinos išradimo imbiero šaknis turėjo didelį pripažinimą ir pagarbą. Be to, šis augalas, kaip paaiškėja, gali būti auginamas ištisus metus.
Norint nuimti imbiero derlių, reikia juo rūpintis 9 mėnesius. Kodėl būtent rūpi? Nes mūsų vasara trumpa, o užsiauginti galima tik derinant augimą atvirame lauke su perkėlimu ant palangės arba atvirkščiai. Nusprendžiau sausio mėnesį pasodinti ant palangės, o kai bus šilčiau, išsiųsiu į sodą.
Tam nusipirkau įprastą geros kokybės imbiero šaknį: neperdžiūvusią, ryškiomis akimis ir dideliais kiekiais. Kuo daugiau akių, tuo daugiau augimo taškų. Būtent nuo jų prasidės jaunų ūglių augimas.
Prieš sodinimą pamirkyti vandenyje 1 val. Tuo tarpu paruošiau palankią dirvą. Sumaišiau žemę ir smėlį santykiu 50/50, pridėjau sausų lapų, nes imbieras natūraliai auga puriame substrate. Manau, galima naudoti ir nedidelį keramzitą.
Imbierą padėjau pumpurais į viršų ir apibarsčiau nedideliu žemės sluoksniu. Gausiai palaistykite, uždenkite plastikiniu maišeliu ir padėkite į šiltą vietą.
Po 7 dienų pradėjo brinkti pumpurai, o po 20 dienų pasirodė pirmieji ūgliai.
Ir po dar 50 dienų šios gražuolės ten sėdi!
Iki vasaros jie glausis ant palangės, paskui sodo lysvėje. Manau vietos užteks, nes imbieras auga į plotį. Labai noriu užauginti šią šaknį! Sakau tau, gal dar kas nors to norės.