Arklio kaštonas Lietuvoje pažįstamas beveik visiems. Rudenį jo blizgantys rudi vaisiai krenta parkuose ir kiemuose, o pats medis dažnam asocijuojasi su vaikyste ir rudeniu. Tačiau arklio kaštonas vertinamas ne tik dėl išvaizdos. Jo sėklose ir kitose augalo dalyse yra biologiškai aktyvių medžiagų, dėl kurių standartizuoti arklio kaštono ekstraktai naudojami kai kuriuose preparatuose, skirtuose venų kraujotakos simptomams lengvinti.
Vis dėlto aplink šį augalą susiformavo ir daug perdėtų teiginių. Jam priskiriamas poveikis nuo trombų iki vėžio, nuo hipertenzijos iki žaizdų gijimo ar net pūlinių gydymo. Tokie teiginiai skamba įspūdingai, bet gali būti klaidinantys.
Todėl verta aiškiai atskirti tai, kas apie arklio kaštoną žinoma patikimiau, nuo liaudiškų receptų ir teiginių, kurių nereikėtų laikyti gydymu.
Kuo arklio kaštonas ypatingas?
Arklio kaštono sėklose yra medžiagų grupė, vadinama saponinais. Viena dažniausiai minimų veikliųjų medžiagų – escinas.
Būtent standartizuotas escino kiekis yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl arklio kaštono sėklų ekstraktai tiriami ir naudojami preparatuose, susijusiuose su venų kraujotaka.
Taip pat augale randama flavonoidų, taninų ir kitų augalinių junginių.
Tačiau svarbus skirtumas: laboratorijoje standartizuotas preparatas nėra tas pats, kas namuose sutrintas kaštonas ar iš jo pagaminta degtinės tinktūra.
Dozė, veikliųjų medžiagų kiekis ir saugumas gali visiškai skirtis.
Kur arklio kaštonas gali būti naudingiausias?
Daugiausia dėmesio arklio kaštonas sulaukia kalbant apie lėtinį venų nepakankamumą.
Tai būklė, kai kojų venomis kraujas nepakankamai efektyviai grįžta širdies link. Dėl to gali atsirasti sunkumo jausmas kojose, tinimas, tempimas, maudimas ar nuovargis.
Kai kurie standartizuoti arklio kaštono sėklų ekstraktai gali būti naudojami tokiems simptomams mažinti.
Tačiau tai nereiškia, kad arklio kaštonas „sutvarko venas“ ar pašalina pačią ligos priežastį.
Jeigu venų varikozė ryški, kojos nuolat tinsta ar atsiranda odos pokyčių, reikalingas medicininis įvertinimas.
Ar arklio kaštonas gydo venų varikozę?
Čia svarbu pasirinkti tikslius žodžius.
Arklio kaštono preparatai gali padėti kai kuriems žmonėms palengvinti veninės kraujotakos sutrikimų simptomus, tačiau jie nepašalina išsiplėtusių venų fiziškai.
Varikozinės venos atsiranda dėl venų sienelių ir vožtuvų pokyčių.
Priklausomai nuo būklės sunkumo, gali būti rekomenduojamas fizinis aktyvumas, kūno svorio korekcija, kojų pakėlimas, kompresinės kojinės ar medicininės procedūros.
Todėl arklio kaštono nereikėtų pristatyti kaip universalaus gydymo.
O kaip dėl trombų?
Internete dažnai teigiama, kad arklio kaštonas „skystina kraują“ arba apsaugo nuo trombozės.
Tokia formuluotė gali būti pavojinga.
Giliųjų venų trombozė yra rimta būklė, kurios negalima gydyti žolelių tinktūromis.
Jeigu viena koja staiga stipriai patino, tapo skausminga, karšta ar paraudo, būtina skubiai kreiptis į medikus.
Dar pavojingesni požymiai yra staigus dusulys, krūtinės skausmas ar kraujo atkosėjimas – tokiais atvejais reikia skubios medicinos pagalbos.
Arklio kaštonas negali pakeisti gydytojo paskirtų kraujo krešėjimą veikiančių vaistų.
Kodėl negalima valgyti žalių arklio kaštonų?
Čia slypi viena svarbiausių saugumo taisyklių.
Arklio kaštono vaisiai nėra tie patys valgomieji kaštonai, kurie naudojami maistui.
Žali ar netinkamai paruošti arklio kaštonai gali būti toksiški.
Todėl jų negalima tiesiog rinkti parke, susmulkinti ir vartoti kaip maisto ar naminės „natūralios medicinos“ priemonės.
Tas pats atsargumas turėtų galioti naminėms tinktūroms.
Vien todėl, kad receptas perduodamas iš kartos į kartą, dar nereiškia, kad žinoma tiksli veikliųjų medžiagų dozė ar saugus jų kiekis.
Kodėl degtinės tinktūros receptas nėra gera idėja?
Liaudies medicinoje populiaru sutrintus arklio kaštonus užpilti alkoholiu ir gerti lašais.
Tačiau savarankiškai tokio recepto rekomenduoti nereikėtų.
Pagrindinė problema – neįmanoma patikimai žinoti, kiek aktyvių ir potencialiai toksinių medžiagų pateko į konkrečią tinktūrą.
Standartizuotuose preparatuose šie kiekiai kontroliuojami. Naminėje stiklainio tinktūroje – ne.
Todėl gydymui saugiau rinktis registruotus ar patikimo gamintojo preparatus ir prieš vartojimą pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Ar galima arklio kaštoną naudoti išoriškai?
Arklio kaštono ekstrakto galima rasti įvairiuose geliuose ir kremuose kojoms.
Tokios priemonės dažniausiai naudojamos dėl sunkumo, nuovargio ar tempimo pojūčio.
Tačiau jų nereikėtų tepti ant atvirų žaizdų, stipriai pažeistos ar infekuotos odos, nebent konkretus preparatas tam skirtas ir taip nurodyta jo instrukcijoje.
Ypač pavojinga pasitikėti istorijomis, kad naminis kaštonų tepalas gali išgydyti gilų pūlinį, išgelbėti galūnę nuo amputacijos ar pakeisti chirurginį gydymą.
Tokios situacijos gali būti gyvybei pavojingos.
Pūliniai, šlapiuojančios žaizdos, didėjantis paraudimas, karščiavimas ar pūliavimas reikalauja medicininio įvertinimo.
Teiginiai apie vėžį – kur kas per stiprūs
Arklio kaštonui kartais priskiriamas ir „priešnavikinis“ poveikis.
Laboratoriniai tyrimai su augalinėmis medžiagomis gali parodyti įdomių biologinių savybių, tačiau tai nėra įrodymas, kad pats augalas gydo žmogaus vėžį.
Toks skirtumas labai svarbus.
Arklio kaštono preparatai neturėtų būti pristatomi kaip vėžio, leukemijos, radiacijos sukeltų ligų ar kitų onkologinių būklių gydymas.
Šiose situacijose bet kokį papildą reikėtų aptarti su gydančiu gydytoju, nes jis gali sąveikauti su kitais vaistais.
Kam reikėtų būti ypač atsargiems?
Arklio kaštono preparatai tinka ne visiems.
Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, vartojantys kraujo krešėjimą veikiančius vaistus ar turintys kraujavimo sutrikimų.
Pasitarti su specialistu taip pat verta esant kepenų ar inkstų problemoms, nėštumo ar žindymo laikotarpiu.
Vaikams tokių preparatų savarankiškai duoti nereikėtų.
Jeigu jau vartojate receptinius vaistus, svarbu nepamiršti, kad augalinis preparatas taip pat gali turėti farmakologinį poveikį.
Kokie šalutiniai poveikiai galimi?
Net ir standartizuoti augaliniai preparatai gali sukelti nepageidaujamų reakcijų.
Galimi virškinimo sutrikimai, pykinimas, galvos skausmas, odos reakcijos ar kiti simptomai.
Jeigu pradėjus vartoti preparatą atsiranda neįprasta savijauta, jo vartojimą reikėtų nutraukti ir pasitarti su specialistu.
Dar svarbiau – nevartoti didesnės dozės vien todėl, kad „natūrali priemonė turėtų būti saugi“.
Ką iš tikrųjų verta prisiminti apie arklio kaštoną?
Arklio kaštonas nėra bevertis liaudies medicinos augalas.
Jo sėklų ekstraktai iš tiesų turi vietą kalbant apie kai kurių veninės kraujotakos simptomų lengvinimą.
Tačiau tai nėra universalus vaistas nuo dešimčių ligų.
Jis neištirpdo aterosklerozinių plokštelių, nepakeičia trombozės gydymo, negydo vėžio ir neturėtų būti naudojamas kaip naminis vaistas pūlingoms žaizdoms ar sunkioms infekcijoms.
Didžiausia klaida būtų supainioti tris skirtingus dalykus: augalo cheminę sudėtį, standartizuoto vaistinio preparato poveikį ir naminę tinktūrą.
Tai nėra tas pats.
Todėl arklio kaštoną verta vertinti be kraštutinumų – nei kaip stebuklingą vaistą, nei kaip visiškai nereikšmingą augalą.
Protingiausias pasirinkimas – naudoti tik patikimus, aiškios sudėties preparatus ir rimtesnių simptomų nebandyti gydyti savarankiškai.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt