Internete netrūksta patarimų, kaip be gydytojo pagalbos atsikratyti apgamų, karpų, vadinamųjų papilomų, spuogų ar tamsių pigmentinių dėmių. Vienur siūloma naudoti česnaką, kitur – obuolių actą, sodą su ricinos aliejumi, citrinų sultis ar net svogūną. Pažadai skamba itin patraukliai: tereikia užtepti, palaikyti kelias valandas ar kartoti keletą dienų, ir odos darinys esą pats išnyks.
Tačiau visi šie odos pokyčiai nėra tas pats. Karpą, pigmentinę dėmę, minkštą odos ataugėlę ir apgamą gali tekti gydyti visiškai skirtingai. Ypač pavojinga bandyti namuose „nudeginti“ ar kitaip pašalinti apgamą, nes žmogus pats negali patikimai nustatyti, ar darinys tikrai nepavojingas.
Todėl prieš imant actą ar česnaką verta žinoti, kuri dalis tokių patarimų turi bent šiokio tokio pagrindo, o kuri gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Apgamai – būtent čia eksperimentuoti nereikėtų
Vienas populiariausių internetinių patarimų – ant apgamo dėti sutrintą česnaką, o aplinkinę odą patepti vazelinu. Kituose variantuose rekomenduojama per naktį laikyti sodos ir ricinos aliejaus pastą arba prie apgamo pritvirtinti obuolių actu sudrėkintą tamponą.
Problema ta, kad nei česnakas, nei actas negali pasakyti, kokį darinį jūs iš tikrųjų gydote.
Apgamai yra pigmentinių ląstelių dariniai. Dauguma jų nepavojingi, tačiau kai kurie pakitimai gali būti panašūs į melanomą ar kitus odos navikus. Jei žmogus tokią vietą nuolat dirgina rūgštimi, česnaku ar kitomis medžiagomis, oda gali parausti, išopėti, kraujuoti ir pasidaryti dar sunkiau įvertinama.
Todėl apgamų nereikėtų deginti, pjaustyti, rišti siūlu ar tepti agresyviais naminiais mišiniais.
Kada apgamą būtina parodyti specialistui?
Ypač dėmesį verta atkreipti į apgamą, kuris pradėjo keistis. Nerimą turėtų kelti staigus dydžio augimas, nelygūs kraštai, kelių spalvų atsiradimas, kraujavimas, šlapiavimas ar naujai atsiradęs niežėjimas.
Svarbus ir paprastas principas: jeigu vienas apgamas atrodo akivaizdžiai kitaip nei visi kiti, verta jį parodyti gydytojui.
Dermatologas tokį darinį gali apžiūrėti dermatoskopu. Jei jį reikia pašalinti, procedūra atliekama kontroliuojamomis sąlygomis, o prireikus pašalintas audinys ištiriamas.
Būtent šios galimybės netenkama bandant darinį sunaikinti namuose.
Karpos – čia situacija jau kitokia
Paprastosios karpos dažniausiai siejamos su žmogaus papilomos virusu. Jos gali atsirasti ant rankų, pirštų, pėdų ar kitų kūno vietų ir dažniausiai nėra pavojingos.
Internete karpoms siūloma naudoti banano žievelę, medų, česnaką arba obuolių actą. Vis dėlto daugumos tokių metodų veiksmingumas nėra patikimai įrodytas.
Be to, obuolių actas nėra toks nekaltas, kaip kartais atrodo. Ilgai laikomas ant odos jis gali sukelti cheminį nudegimą, skausmingą žaizdelę ar pigmentacijos pokytį.
Karpos gydymui egzistuoja gerokai labiau ištirti metodai. Vaistinėse galima rasti salicilo rūgšties turinčių preparatų, o gydytojo kabinete taikomas užšaldymas ir kitos procedūros.
„Papiloma“ ne visada reiškia tą patį
Internete žodis „papiloma“ dažnai vartojamas kalbant apie mažas minkštas odos ataugėles ant kaklo, pažastyse ar kitose vietose. Tačiau pagal išvaizdą žmogui pačiam ne visada lengva nustatyti, su kokiu dariniu jis susidūrė.
Dažnas patarimas – tokią ataugėlę tepti obuolių actu, arbatmedžio aliejumi arba sodos ir ricinos aliejaus mišiniu.
Tai nėra geriausias sprendimas. Actas gali nudeginti aplinkinę odą, o eteriniai aliejai kai kuriems žmonėms sukelia stiprų sudirginimą ar alerginę reakciją.
Jeigu odos ataugėlė trukdo, nuolat užkliūva už drabužių arba pradeda kraujuoti, saugiausia pirmiausia parodyti ją specialistui.
Pigmentinės dėmės – citrina nėra toks nekaltas triukas
Dar vienas populiarus patarimas – tamsias dėmes šviesinti citrinos sultimis. Kartais siūlomos ir alavijo sultys, svogūnas ar net acto bei krienų mišiniai.
Pigmentinės dėmės dažnai atsiranda dėl ilgalaikio ultravioletinių spindulių poveikio, todėl jos ypač dažnos ant veido ir plaštakų. Tačiau ne kiekviena tamsi dėmė yra paprasta su amžiumi susijusi pigmentacija.
Jeigu dėmė keičiasi, didėja, tampa netaisyklinga ar atsiranda staiga, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas tai.
Citrinos sultys ant odos taip pat gali ją dirginti, o išėjus į saulę kai kurie augaliniai junginiai gali sukelti dar ryškesnę odos reakciją. Dėl to „natūralu“ tikrai nereiškia „visada saugu“.
Spuogams agresyvus šveitimas gali tik pabloginti situaciją
Kitas seniai internete plintantis patarimas – sumaišyti cukrų su citrina ir gauta mase intensyviai šveisti odą. Teigiama, kad taip galima „išvalyti poras“.
Problema ta, kad poros nėra durelės, kurios nuo garų atsiveria, o nuo šalto vandens užsidaro. Garai gali suminkštinti odos paviršių, tačiau tai nėra gilus porų „valymas“.
Dar daugiau problemų gali sukelti grubus cukraus šveitiklis. Jeigu oda jau paraudusi ir joje yra uždegiminių spuogų, intensyvus trynimas gali dar labiau ją sudirginti.
Spuoguotai odai paprastai geriau tinka švelnus prausiklis ir priemonės su geriau ištirtais ingredientais, pavyzdžiui, salicilo rūgštimi ar benzoilo peroksidu. Esant ryškesnei aknei verta kreiptis į dermatologą.
Didžiausia naminių receptų problema – skirtingos ligos suplakamos į vieną
Apgamas, karpa, spuogas ir pigmentinė dėmė gali būti panašaus dydžio, tačiau biologiniu požiūriu tai visiškai skirtingi dalykai.
Todėl vienas „universalus“ produktas negali vienodai veiksmingai pašalinti visų šių problemų.
Dar blogiau, kai agresyvia priemone paveiktas darinys pradeda atrodyti kitaip. Žmogui gali pasirodyti, kad receptas „veikia“, nes vieta patamsėjo ar pradėjo luptis, nors iš tikrųjų tai gali būti tiesiog cheminio sudirginimo požymis.
O po gilesnio pažeidimo gali likti randas ar šviesesnė arba tamsesnė odos dėmė.
Trys atvejai, kai naminę priemonę geriau iškart padėti į šalį
Pirmiausia – bet koks neaiškus arba besikeičiantis apgamas. Jo nereikėtų bandyti pašalinti savarankiškai.
Antra – darinys, kuris kraujuoja, šlapiuoja, greitai auga arba negyja. Tokiam pokyčiui reikia įvertinimo, o ne dar vieno sluoksnio acto.
Trečia – dariniai aplink akis, lytinių organų srityje ar kitose jautriose vietose. Agresyvūs skysčiai čia gali sukelti ypač nemalonių komplikacijų.
„Natūralus“ nėra saugumo garantija
Česnaką, citriną, actą ar sodą dažniausiai laikome paprastais virtuvės produktais, todėl gali atrodyti, kad jais odai pakenkti beveik neįmanoma. Tačiau medžiaga, kurią saugu suvalgyti, nebūtinai saugu ilgai laikyti ant odos po sandariu pleistru.
Ypač rūgštūs produktai ir koncentruoti eteriniai aliejai gali sukelti sudirginimą, nudegimus ar alergiją.
Todėl pats naudingiausias patarimas gali būti visiškai priešingas internetiniams receptams: jeigu nežinote, kas tiksliai yra ant jūsų odos, pirmiausia išsiaiškinkite, o tik tada bandykite tai pašalinti.
Karpai gali tikti viena priemonė, spuogui – visiškai kita, pigmentinei dėmei – trečia. O apgamui kartais geriausias sprendimas apskritai yra jo neliesti.
Būtent todėl keletas minučių dermatologo kabinete gali būti daug vertingesnės nei savaitės eksperimentų su actu, česnaku ir soda.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt