Pagrindinis Patarimai Česnako žievelių arbata vadinama „jaunystės gėrimu“: kas jose iš tiesų vertinga ir kodėl stebuklingais pažadais tikėti nereikėtų

Česnako žievelių arbata vadinama „jaunystės gėrimu“: kas jose iš tiesų vertinga ir kodėl stebuklingais pažadais tikėti nereikėtų

by Aurelijus Arlauskas

Nulupę česnaką jo sausas baltas žieveles dažniausiai iš karto išmetame. Internete galima rasti visai kitokių patarimų: iš žievelių siūloma ruošti užpilą, gerti jį tam tikromis mėnesio dienomis ir tikėtis, kad po kelių savaičių oda taps lygesnė, sumažės raukšlės, spuogai bei pigmentinės dėmės.

Kituose liaudiškuose receptuose česnako žievelės net kaitinamos keptuvėje, o kylantys garai rekomenduojami pajutus pirmuosius peršalimo ar gerklės skausmo simptomus.

Česnakas iš tiesų yra įdomus ir vertingas augalas, o jo išorinėse dalyse aptinkama įvairių augalinių junginių. Tačiau nuo šio fakto iki pažado, kad žievelių gėrimas „atjaunins“ organizmą, yra labai didelis žingsnis.

Ką iš tikrųjų verta žinoti prieš ruošiant tokį gėrimą?

Kodėl apskritai susidomėta česnako žievelėmis?

Didžioji dalis dėmesio, žinoma, tenka pačioms česnako skiltelėms.

Susmulkinus šviežią česnaką susidaro įvairių sieros turinčių junginių. Būtent jie lemia dalį būdingo česnako kvapo ir yra intensyviai tyrinėjami.

Tačiau augalo išorinės dalys taip pat nėra vien visiškai bevertė atlieka.

Česnako luobelėse gali būti augalinių fenolinių junginių ir kitų medžiagų, pasižyminčių antioksidacinėmis savybėmis laboratorinėmis sąlygomis.

Štai čia internete dažnai ir atsiranda klaidinanti išvada.

Jeigu medžiaga laboratorijoje pasižymi antioksidaciniu aktyvumu, tai dar nereiškia, kad iš jos paruoštas naminis gėrimas panaikins raukšles, išgydys spuogus ar „atjaunins“ žmogaus organizmą.

Laboratorinis tyrimas ir realus poveikis žmogaus organizmui yra du skirtingi dalykai.

Kaip ruošiamas tradicinis česnako žievelių užpilas?

Liaudiškuose receptuose dažniausiai siūlomas labai paprastas paruošimo būdas.

Sausa česnako luobelė užpilama karštu vandeniu, paliekama pritraukti, o vėliau skystis atvėsinamas ir geriamas.

Kai kuriuose receptuose pateikiamos itin konkrečios taisyklės: kiek puodelių turėtų išgerti vyrai, kiek moterys, kuriomis mėnesio dienomis tai daryti ir kiek savaičių tęsti.

Būtent tokios labai tikslios instrukcijos gali sudaryti įspūdį, kad metodas buvo kruopščiai ištirtas.

Tačiau tradicinio recepto tikslumas savaime nėra jo veiksmingumo įrodymas.

Nėra pagrindo manyti, kad vyrams ir moterims reikalingas konkretus skirtingas česnako žievelių arbatos puodelių skaičius arba kad jos poveikis priklauso nuo konkrečios kalendorinės dienos.

Todėl tokias instrukcijas geriau vertinti kaip liaudies tradicijos dalį, o ne medicininę rekomendaciją.

Ar česnako žievelių gėrimas gali sumažinti raukšles?

Tai vienas patraukliausių šio recepto pažadų.

Odos senėjimas yra sudėtingas procesas. Jam įtakos turi amžius, genetika, ultravioletiniai spinduliai, rūkymas, miegas, mityba ir daugybė kitų veiksnių.

Vieno produkto ar gėrimo galimybės šį procesą pakeisti yra labai ribotos.

Antioksidantų turintys maisto produktai gali būti subalansuotos mitybos dalis, tačiau iš to negalima daryti išvados, kad česnako luobelių arbata per du mėnesius pastebimai panaikins raukšles.

Jeigu toks efektas būtų patikimai įrodytas, reikėtų kokybiškų tyrimų su žmonėmis, kuriuose būtų lyginamos žmonių grupės ir objektyviai vertinami odos pokyčiai.

Vien tradicinio vartojimo istorijos tam nepakanka.

Dar atsargiau reikėtų vertinti pažadą „panaikinti spuogus“

Spuogai nėra paprasčiausias organizmo „užterštumo“ požymis.

Jų atsiradimui gali turėti įtakos riebalinių liaukų veikla, užsikimšusios poros, uždegimas, hormoniniai veiksniai ir kitos priežastys.

Todėl žmogui, turinčiam nuolatinių ar stiprių spuogų, nereikėtų tikėtis, kad problema išsispręs pradėjus gerti česnako žievelių užpilą.

Lengvesniais atvejais svarbi tinkama odos priežiūra, o esant ryškesniems ar randus paliekantiems spuogams verta pasitarti su gydytoju ar dermatologu.

Tas pats galioja ir pigmentinėms dėmėms.

Jos gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių, todėl universalaus „valančio“ gėrimo, kuris pašalintų visas odos dėmes, nėra.

O kaip dėl peršalimo?

Čia internete sutinkamas dar keistesnis metodas – česnako žieveles siūloma kaitinti keptuvėje ir kvėpuoti nuo jų kylančiais garais ar dūmais.

Tokio metodo geriau nepraktikuoti.

Degant ar stipriai kaitinant organines medžiagas susidarantys dūmai gali dirginti akis ir kvėpavimo takus.

Žmogui, kuriam jau skauda gerklę, vargina kosulys ar jautrūs kvėpavimo takai, papildomas dūmų įkvėpimas tikrai nėra tai, ko reikia.

Peršalimą dažniausiai sukelia virusai, todėl česnako žievelių dūmai virusinės infekcijos neišgydo.

Pajutus lengvus peršalimo simptomus daug prasmingiau ilsėtis, gerti pakankamai skysčių ir stebėti savijautą.

Ar „natūralus“ reiškia, kad galima vartoti neribotai?

Ne.

Tai labai svarbus principas kalbant apie bet kokius naminius augalinius preparatus.

Česnakas yra įprastas maisto produktas, tačiau dideli jo kiekiai ar koncentruoti preparatai kai kuriems žmonėms gali sukelti virškinimo sistemos nemalonumų. Ypatingo atsargumo reikia vartojant koncentruotus papildus ir kartu geriant tam tikrus vaistus.

Su pačiomis žievelėmis yra dar viena praktinė problema.

Jeigu ketinama iš jų ruošti gėrimą, reikia prisiminti, kad tai yra išorinė augalo dalis. Ji galėjo liestis su žeme, dulkėmis, sandėliavimo paviršiais ir kitais teršalais.

Todėl gėrimui tikrai nederėtų naudoti supelijusių, drėgnų, pažeistų ar neaiškios kilmės luobelių.

Ir nėra jokios priežasties per dieną išgerti keturis puodelius vien todėl, kad taip parašyta sename interneto recepte.

Česnako žievelių nebūtina išmesti

Visa tai nereiškia, kad česnako luobelės yra visiškai bevertės.

Jeigu norisi mažinti virtuvės atliekų kiekį, švarias česnako luobeles galima panaudoti daug paprasčiau – maisto gamyboje.

Kelias gerai nuplautas luobeles galima įdėti verdant daržovių ar mėsos sultinį ir vėliau kartu su kitomis kietomis dalimis nukošti.

Jos gali prisidėti prie aromato.

Čia nereikia nei „atjauninimo kurso“, nei skaičiuoti, kurią mėnesio dieną išgertas puodelis bus veiksmingiausias.

Tai tiesiog praktiškas būdas panaudoti maisto dalį, kuri paprastai keliauja į šiukšliadėžę.

Odai daug svarbesni visai kiti dalykai

Jeigu pagrindinis tikslas – kuo ilgiau išlaikyti sveiką odos išvaizdą, vien egzotiško gėrimo ieškoti neverta.

Vienas svarbiausių priešlaikinio odos senėjimo veiksnių yra ultravioletinė spinduliuotė. Todėl apsauga nuo saulės turi gerokai daugiau praktinės reikšmės nei įvairūs „jaunystės eliksyrai“.

Taip pat svarbūs normalus miegas, nerūkymas, įvairi mityba, pakankamas skysčių vartojimas ir tinkama odos priežiūra.

O jeigu norima spręsti konkrečią problemą – spuogus, pigmentaciją ar ryškesnius odos pokyčius – priemonę geriau rinktis pagal problemos priežastį.

Įdomi augalo dalis, bet ne jaunystės eliksyras

Česnako žievelės tikrai yra įdomesnės, nei gali atrodyti jas metant į šiukšliadėžę. Jose aptinkami įvairūs augaliniai junginiai, o mokslininkams česnako šalutiniai produktai įdomūs ir dėl galimybių juos prasmingiau panaudoti.

Tačiau tai nesuteikia pagrindo žadėti, kad česnako žievelių arbata per kelis mėnesius išlygins raukšles, panaikins spuogus ir pigmentines dėmes ar pastebimai atjaunins organizmą.

Dar mažiau pagrindo yra deginti luobeles ir kvėpuoti jų dūmais tikintis sustabdyti peršalimą.

Tad česnako žievelių nebūtina skubėti išmesti, tačiau geriausia į jas žiūrėti kaip į galimą virtuvės ingredientą, o ne slaptą vaistą, kurį žmonija kažkodėl buvo pamiršusi.

Kartais pats įdomiausias faktas apie populiarų liaudišką receptą yra ne jo „stebuklingas poveikis“, o tai, kur baigiasi tradicija ir prasideda nepagrįsti sveikatos pažadai.

REKLAMA

REKOMENDUOJAMI VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE