Raudonėlis daugeliui pirmiausia asocijuojasi su pica, pomidorų padažu ar Viduržemio jūros virtuve. Tačiau iš šio aromatingo augalo ruošiama ir arbata, kuriai liaudies medicinoje priskiriama daugybė savybių – nuo geresnio virškinimo iki organizmo „valymo“, stipresnių kaulų ir net lėtesnio senėjimo.
Internete galima rasti dar drąsesnių patarimų: esą natūralios priemonės turėtų pakeisti vaistus ir skausmą malšinančius preparatus, nes pastarieji turi šalutinį poveikį.
Būtent šioje vietoje būtina atskirti du dalykus.
Raudonėlis gali būti vertinga mitybos dalis, o jo arbata – malonus žolelių gėrimas. Tačiau tai nėra vaistų pakaitalas, „detoksas“ ar universali priemonė nuo ligų.
Kodėl raudonėlis sulaukia tiek dėmesio?
Raudonėlis nėra tik aromatingas prieskonis.
Jame yra įvairių augalinių junginių, tarp kurių dažnai minimi karvakrolis ir timolis. Laboratoriniuose tyrimuose šios medžiagos pasižymi antioksidaciniu ir antimikrobiniu aktyvumu.
Tai įdomu moksliniu požiūriu, tačiau egzistuoja svarbus skirtumas.
Jeigu koncentruota medžiaga laboratorijoje veikia mikroorganizmus, tai dar nereiškia, kad išgėrus puodelį raudonėlio arbatos žmogaus organizme bus pasiektas toks pats poveikis.
Tas pats galioja kalbant apie uždegimą.
Augalinių junginių priešuždegiminis aktyvumas laboratorijoje nėra tas pats, kas įrodymas, jog raudonėlio arbata gali gydyti uždegimines ligas.
Todėl raudonėlį verta vertinti kaip maistą ir tradiciškai vartojamą žolelę, o ne kaip vaistą nuo daugybės skirtingų ligų.
Ar raudonėlis tikrai turi vitaminų ir mineralų?
Džiovintame raudonėlyje galima aptikti skaidulų, vitamino K, geležies, kalcio, mangano ir kitų maistinių medžiagų.
Tačiau yra viena detalė, kuri dažnai nutylima.
Prieskonių paprastai valgome labai nedideliais kiekiais.
Todėl teiginys, kad raudonėlis turi tam tikrų mineralų, automatiškai nereiškia, jog keli žiupsneliai prieskonio ar puodelis arbatos patenkins reikšmingą dienos maistinių medžiagų poreikį.
Vis dėlto reguliarus žolelių ir prieskonių naudojimas turi kitą privalumą – jie suteikia maistui skonio, todėl kartais galima naudoti mažiau druskos ar riebių padažų.
Raudonėlio arbata ir virškinimas
Būtent virškinimas yra viena sričių, dėl kurių įvairios žolelių arbatos vartojamos jau labai seniai.
Šiltas gėrimas po valgio kai kuriems žmonėms gali būti malonus, o pats raudonėlis tradiciškai vartojamas esant nedideliam virškinimo diskomfortui.
Tačiau nereikėtų žadėti, kad jis pašalins pilvo pūtimo ar spazmų priežastį.
Pilvo pūtimas gali atsirasti dėl labai skirtingų priežasčių – nuo greito valgymo ir tam tikrų produktų iki vidurių užkietėjimo, maisto netoleravimo ar virškinimo sistemos sutrikimų.
Jeigu simptomai kartojasi, stiprėja arba kartu atsiranda svorio kritimas, kraujas išmatose, nuolatinis skausmas ar kiti neįprasti simptomai, vien žolelių arbata problemos spręsti nereikėtų.
Ar arbata „išvalo organizmą nuo toksinų“?
Tai vienas populiariausių, bet kartu ir klaidinančių pažadų.
Žmogaus organizmui nereikia specialios arbatos, kuri periodiškai jį „išvalytų“.
Kepenys, inkstai, plaučiai, virškinimo sistema ir kiti organai nuolat dalyvauja medžiagų apykaitos produktuose bei nereikalingų medžiagų pašalinimo procesuose.
Raudonėlio arbata šių sistemų nepakeičia.
Jeigu ją gerdamas žmogus gauna daugiau skysčių, tai gali būti naudinga hidratacijai. Tačiau dažnesnis šlapinimasis išgėrus arbatos nėra įrodymas, kad iš organizmo pradėjo pasišalinti kažkokie anksčiau jame susikaupę „toksinai“.
Todėl raudonėlio arbatą geriau vadinti žolelių gėrimu, o ne detoksikuojančia priemone.
Ar ji gali sustiprinti kaulus?
Raudonėlyje yra tam tikrų mineralinių medžiagų, tačiau vienas puodelis raudonėlio arbatos nėra priemonė nuo osteoporozės ir negali savaime „sustiprinti kaulų“.
Kaulų sveikatai svarbi visa mityba, pakankamas baltymų, kalcio ir vitamino D kiekis, fizinis aktyvumas bei kiti veiksniai.
Vyresniame amžiuje arba esant padidėjusiai osteoporozės rizikai gali būti reikalingas individualus medicininis įvertinimas.
Vien žolelių gėrimu jo pakeisti negalima.
O kaip atmintis ir „jaunystės išsaugojimas“?
Dar vienas dažnai kartojamas teiginys – raudonėlis gerina atmintį ir padeda išvengti priešlaikinio senėjimo.
Čia vėl susiduriame su antioksidantų tema.
Raudonėlio augaliniai junginiai laboratorijoje gali pasižymėti antioksidaciniu aktyvumu, tačiau iš to negalima daryti išvados, kad keli puodeliai arbatos pagerins žmogaus atmintį ar sustabdys senėjimą.
Smegenų sveikatai daug svarbesni ilgalaikiai įpročiai: fizinis aktyvumas, miegas, subalansuota mityba, socialinis aktyvumas ir širdies bei kraujagyslių rizikos veiksnių kontrolė.
Stebuklingo gėrimo, kuris galėtų pakeisti šiuos dalykus, nėra.
Paprastas raudonėlio arbatos receptas
Jeigu raudonėlio arbata jums patinka, ją galima pasigaminti labai paprastai.
Vienam puodeliui galima naudoti maždaug:
1 arbatinį šaukštelį džiovinto raudonėlio arba nedidelį kiekį šviežių raudonėlio lapelių ir apie 250–300 ml karšto vandens.
Raudonėlį užpilkite karštu vandeniu, uždenkite ir palaikykite maždaug 5–10 minučių.
Tada nukoškite.
Jeigu skonis atrodo pernelyg intensyvus, galima naudoti mažiau raudonėlio. Norint saldumo galima įdėti šiek tiek medaus, tačiau tai nėra būtina.
Svarbiausia – nereikia laikytis internete pateikiamos taisyklės, kad būtent trys puodeliai per savaitę suteiks „visą raudonėlio naudą“.
Tokio stebuklingo vartojimo grafiko nėra.
Arbata ir raudonėlių eterinis aliejus – ne tas pats
Tai labai svarbus skirtumas.
Kulinarinis raudonėlis, silpnas žolelių užpilas ir koncentruotas raudonėlių eterinis aliejus nėra lygiaverčiai produktai.
Eteriniai aliejai yra daug koncentruotesni ir gali dirginti odą bei gleivines. Jų nereikėtų savavališkai gerti ar naudoti dideliais kiekiais vien todėl, kad produktas yra augalinės kilmės.
„Natūralus“ nėra saugumo garantija.
Ypač atsargiai įvairius koncentruotus augalinius preparatus turėtų vertinti nėščiosios, žindančios moterys, vaistus vartojantys ar lėtinėmis ligomis sergantys žmonės.
Vaistų atsisakyti dėl raudonėlio tikrai nereikėtų
Originaliuose liaudiškuose patarimuose kartais teigiama, kad žmonės turėtų vengti vaistų ir vietoje jų rinktis vaisius, augalus bei žoleles.
Toks patarimas gali būti pavojingas.
Taip, vaistai gali turėti šalutinį poveikį. Tačiau jie skiriami įvertinus tikėtiną naudą ir riziką, o kai kurioms ligoms tinkamas gydymas gali būti itin svarbus.
Jeigu vartojami vaistai sukelia nepageidaujamų reakcijų, sprendimas nėra tiesiog pakeisti juos raudonėlio arbata.
Tokiu atveju reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku – kartais galima keisti dozę, vartojimo laiką ar patį preparatą.
Savavališkai nutraukti paskirtų vaistų vartojimą dėl žolelių nereikėtų.
Tad ar verta gerti raudonėlio arbatą?
Jeigu jums patinka jos aromatas ir skonis – tikrai galima.
Raudonėlis yra puikus prieskonis, o šiltas jo užpilas gali tapti maloniu kasdieniu gėrimu. Jis taip pat suteikia įvairių augalinių junginių, kuriuos mokslininkai tyrinėja dėl jų biologinių savybių.
Tik nereikia arbatai priskirti to, ko ji negali padaryti.
Ji neišvalo organizmo nuo toksinų, nepakeičia vaistų, neišgydo uždegiminių ligų, negarantuoja geresnės atminties ir nesustabdo senėjimo.
Raudonėlio stiprybė daug paprastesnė: tai aromatingas augalas, galintis praturtinti mitybą ir tapti maloniu žolelių gėrimu.
O kartais būtent paprastas, realistiškas požiūris į natūralius produktus yra daug naudingesnis už įspūdingus pažadus apie dar vieną „stebuklingą vaistą“.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt