Ciberžolė pastaraisiais metais tapo vienu populiariausių prieskonių sveikos mitybos receptuose. Internete galima rasti pažadų, kad vos pusė arbatinio šaukštelio per dieną esą apsaugo kepenis, pagerina smegenų veiklą, mažina Alzheimerio ligos riziką ir net gali padėti nuo depresijos.
Tokie teiginiai skamba įspūdingai, ypač todėl, kad ciberžolę lengva nusipirkti bet kurioje parduotuvėje. Jos galima berti į sriubas, troškinius, ryžius ar ruošti vadinamąjį „auksinį pieną“.
Tačiau tarp laboratorinių tyrimų, maisto produkto ir realaus ligų gydymo yra didelis skirtumas.
Ciberžolėje esantis kurkuminas iš tiesų aktyviai tyrinėjamas, tačiau JAV Nacionalinis papildomos ir integracinės sveikatos centras pabrėžia, kad šiuo metu nepakanka kokybiškų įrodymų tvirtai teigti, jog ciberžolė ar kurkuminas patikimai gydo ar užkerta kelią konkrečioms ligoms.
Kas ciberžolėje taip domina mokslininkus?
Ciberžolė – imbierinių šeimai priklausančio augalo šakniastiebis. Ryškią geltonai oranžinę spalvą jai suteikia kurkuminoidai, iš kurių geriausiai žinomas kurkuminas.
Laboratoriniuose ir gyvūnų tyrimuose kurkuminas pasižymi antioksidaciniu ir priešuždegiminiu aktyvumu. Būtent dėl šių savybių jis pradėtas tirti įvairiose srityse – nuo sąnarių iki metabolinės ir neurologinės sveikatos.
Tačiau čia atsiranda svarbi problema: tai, kas veikia mėgintuvėlyje arba gyvūno organizme, nebūtinai tokiu pačiu būdu veikia žmogų.
Be to, paprastai su maistu gaunamas kurkuminas organizme pasisavinamas gana prastai.
Todėl nereikėtų laboratorinio eksperimento paversti pažadu, kad šaukštelis prieskonio išgydys ligą.
Ar ciberžolė „valo“ ir saugo kepenis?
Vienas populiariausių teiginių – kad ciberžolė valo kepenis ir net saugo jas nuo vėžio.
Toks teiginys gerokai per stiprus.
Kurkuminas iš tiesų buvo tiriamas laboratorijose dėl galimo poveikio uždegimui, oksidaciniam stresui ir vėžinių ląstelių procesams. Tačiau klinikinių duomenų nepakanka, kad ciberžolę būtų galima rekomenduoti vėžio profilaktikai ar gydymui.
NCCIH nurodo, kad žmonių tyrimai su kurkuminu vėžio srityje yra riboti, dažnai nedideli ir nevienodi, todėl šiuo metu nėra pakankamai įrodymų rekomenduoti kurkumino produktus vėžiui gydyti.
Tai taip pat nėra „kepenų valymo“ priemonė.
Kepenys pačios atlieka daugybę medžiagų apykaitos ir kenksmingų junginių apdorojimo funkcijų. Joms nereikia periodinio „detokso“ su konkrečiu prieskoniu.
Įdomu tai, kad didelės dozės ne visada reiškia daugiau naudos
Ciberžolė maiste ir koncentruoti kurkumino papildai nėra tas pats.
Į patiekalą įbertas nedidelis ciberžolės kiekis daugumai žmonių yra įprastas maisto vartojimas. Tačiau kapsulėse gali būti daug didesnės koncentruoto kurkumino dozės, kartais papildomai pakeistos taip, kad medžiaga geriau pasisavintų.
Ir būtent čia atsiranda netikėtas niuansas.
NCCIH įspėja, kad didesnio biologinio prieinamumo kurkumino preparatai kai kuriais atvejais buvo siejami su kepenų pažeidimu. JAV LiverTox duomenų bazėje taip pat aprašyti reti, tačiau realūs ūminio kepenų pažeidimo atvejai vartojant ciberžolės ar kurkumino papildus.
Todėl mintis „kuo daugiau kurkumino, tuo sveikesnės kepenys“ gali būti visiškai klaidinga.
O smegenys ir Alzheimerio liga?
Kitas populiarus teiginys – kad kurkuminas neleidžia smegenyse kauptis beta amiloido plokštelėms ir todėl gali apsaugoti nuo Alzheimerio ligos.
Šioje vietoje irgi svarbu atskirti laboratorinius tyrimus nuo tyrimų su žmonėmis.
Laboratorijose buvo stebimas kurkumino poveikis procesams, susijusiems su beta amiloidu. Tai paskatino daug vilčių ir tolimesnių tyrimų.
Tačiau tyrimai su žmonėmis kol kas nepateikė pakankamai nuoseklių rezultatų.
NCCIH nurodo, kad duomenų apie kurkumino poveikį pažintinėms funkcijoms ir Alzheimerio ligai yra per mažai ir jie per daug prieštaringi, kad būtų galima daryti tvirtas išvadas.
Todėl ciberžolė nėra Alzheimerio ligos prevencijos priemonė.
Ji taip pat neturėtų būti naudojama vietoje gydytojo konsultacijos, jeigu atsiranda ryškesni atminties ar mąstymo pokyčiai.
Ar kurkuminas gali padėti sergant depresija?
Kurkuminas buvo tiriamas ir depresijos srityje.
Kai kuriuose nedideliuose tyrimuose pastebėta galimų teigiamų pokyčių, tačiau rezultatų dar nepakanka ciberžolę laikyti patikimu depresijos gydymo metodu.
NCCIH bendroje ciberžolės apžvalgoje pabrėžia, kad, nepaisant daugybės atliktų tyrimų, kol kas negalima tvirtai teigti, kad ciberžolė ar kurkuminas yra veiksmingi gydant konkrečias sveikatos būkles.
Todėl ciberžolės gėrimas gali būti maisto dalis, tačiau jis nepakeičia profesionalaus depresijos gydymo.
Ar pusė arbatinio šaukštelio kasdien yra gera mintis?
Sveikam žmogui nedidelis ciberžolės kiekis maiste paprastai yra tiesiog prieskonis.
Pusę arbatinio šaukštelio galima įmaišyti į sriubą, troškinį, ryžius ar kitą patiekalą, jeigu jums patinka skonis.
Tačiau nereikia tikėtis, kad būtent toks kiekis taps universalia „gydomąja doze“.
Mokslas nėra nustatęs, kad pusė arbatinio šaukštelio ciberžolės per dieną apsaugo nuo kepenų vėžio, Alzheimerio ligos ar depresijos.
Todėl geriausias požiūris labai paprastas: naudoti ciberžolę kaip prieskonį, o ne kaip vaistą nuo visko.
Paprastas ciberžolės gėrimas
Jeigu mėgstate šiltus gėrimus, galima išbandyti paprastą variantą.
Reikės:
- 250 ml pieno arba nesaldinto augalinio gėrimo;
- 1/4–1/2 arbatinio šaukštelio ciberžolės;
- žiupsnelio cinamono;
- trupučio imbiero pagal skonį;
- nedidelio žiupsnelio juodųjų pipirų;
- šiek tiek medaus, jei norite saldžiau.
Visus ingredientus, išskyrus medų, sudėkite į nedidelį puodą ir švelniai pašildykite.
Virti nebūtina.
Supilkite į puodelį, leiskite kelias minutes pravėsti ir tuomet, jeigu norite, įmaišykite šiek tiek medaus.
Tai jaukus šiltas gėrimas, tačiau jo nereikėtų vadinti kepenų ar smegenų gydymo priemone.
Dar paprastesnis variantas – ciberžolės vanduo
Į puodelį karšto vandens galima įmaišyti maždaug ketvirtadalį arbatinio šaukštelio ciberžolės.
Pagal skonį įdėkite citrinos ar imbiero.
Tačiau ciberžolė vandenyje visiškai neištirps, todėl dalis miltelių nusės dugne.
Jeigu toks gėrimas jums nepatinka, nėra jokios priežasties savęs versti jį gerti vien dėl tariamos „detoksikacijos“.
Tą pačią ciberžolę kur kas maloniau galima panaudoti gaminant daržovių sriubą, lęšius, kiaušinius, vištieną, ryžius ar karį.
Juodieji pipirai – kodėl jie dažnai minimi kartu?
Kurkuminas žmogaus organizme pasisavinamas prastai.
Juoduosiuose pipiruose esantis piperinas gali padidinti kurkumino biologinį prieinamumą. Dėl to daugelyje papildų šios medžiagos derinamos.
Tačiau daugiau pasisavinimo nebūtinai reiškia daugiau naudos.
Būtent didesnio biologinio prieinamumo kurkumino papildai yra tarp produktų, dėl kurių atsirado daugiau pranešimų apie kepenų pažeidimą.
Tai nereiškia, kad reikia bijoti žiupsnelio pipirų vakarienėje. Svarbu tiesiog nepainioti maisto prieskonių su didelės koncentracijos papildais.
Ciberžolė taip pat gali turėti šalutinį poveikį
Net natūralus produktas nėra automatiškai tinkamas visiems.
NCCIH nurodo, kad geriamieji ciberžolės ir kurkumino preparatai kai kuriems žmonėms gali sukelti pykinimą, rėmenį, skrandžio diskomfortą, viduriavimą arba vidurių užkietėjimą.
Jeigu vartojant koncentruotą papildą atsiranda neįprastas nuovargis, pykinimas, apetito praradimas, tamsus šlapimas ar pagelsta oda ir akių baltymai, papildą reikia nutraukti ir kreiptis į medikus, nes tai gali būti kepenų pažeidimo požymiai.
Vartojant vaistus ar turint lėtinių ligų, apie didelių dozių maisto papildus verta pasikalbėti su gydytoju ar vaistininku.
Kuo ciberžolė iš tiesų gera?
Didžiausias ciberžolės privalumas gali būti kur kas paprastesnis nei garsūs interneto pažadai.
Ji suteikia maistui ryškią spalvą, savitą skonį ir leidžia lengvai paįvairinti daržovių, ankštinių, ryžių ar mėsos patiekalus.
Jeigu ciberžolė padeda dažniau rinktis įvairų naminį maistą, tai jau savaime yra prasminga.
Tačiau sveikata priklauso ne nuo vieno prieskonio.
Miegas, fizinis aktyvumas, įvairi mityba, nerūkymas, saikingas alkoholio vartojimas ir laiku atliekami sveikatos patikrinimai turi nepalyginamai didesnę reikšmę nei vienas „supermaistas“.
Tad ar pusė šaukštelio pakeis jūsų gyvenimą?
Tikėtis tokio rezultato nereikėtų.
Ciberžolė yra įdomus prieskonis, kurio veikliosios medžiagos aktyviai tiriamos. Tačiau šiuo metu nėra pakankamai įrodymų teigti, kad kasdienis mažas jos kiekis apsaugo nuo kepenų vėžio, neleidžia išsivystyti Alzheimerio ligai arba gydo depresiją.
Tai nereiškia, kad ciberžolė „nenaudinga“.
Tiesiog jos vieta geriausia ten, kur ji buvo šimtmečius – virtuvėje.
Dėkite ją į maistą, jeigu patinka skonis. Pasigaminkite šiltą gėrimą. Eksperimentuokite su prieskoniais.
Tačiau gydymą ir ligų prevenciją geriau palikti metodams, kurių poveikis žmogui iš tiesų įrodytas.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt