Medetkos – vienos geriausiai pažįstamų vaistinių ir dekoratyvinių gėlių Lietuvoje. Ryškiai oranžiniai ar geltoni jų žiedai nuo seno buvo renkami ne tik arbatoms, bet ir įvairiems naminiams aliejams, užpilams bei tepalams ruošti.
Vienas senas receptas itin paprastas: medetkų žiedai trumpai kaitinami riebaluose, mišinys perkošiamas, atvėsinamas ir tepamas ant odos. Liaudies medicinoje tokiam tepalui priskiriama daugybė savybių – nuo sudirgusios ir išsausėjusios odos priežiūros iki žaizdų ar net hemorojaus gydymo.
Tačiau būtent čia verta atskirti tradicinį naudojimą nuo to, ką galime teigti užtikrintai. Medetkų preparatai gali būti naudojami odos priežiūrai ir nedideliems paviršiniams sudirgimams, tačiau naminio tepalo nereikėtų laikyti universaliu vaistu nuo odos ligų, infekuotų žaizdų ar hemorojaus.
Vis dėlto pats tradicinis receptas įdomus – ypač dabar, kai medetkų žiedų dar galima rasti soduose.
Kodėl mūsų seneliai taip vertino medetkas?
Vaistinė medetka (Calendula officinalis) naudojama jau labai seniai. Jos žieduose yra įvairių augalinių junginių, tarp jų flavonoidų, triterpenų ir karotenoidų.
Dėl šios sudėties medetkos tapo populiariu kosmetikos bei odos priežiūros produktų ingredientu.
Vaistinėse ir parduotuvėse galima rasti medetkų kremų, balzamų, tepalų ir aliejinių ištraukų. Tačiau komercinis standartizuotas produktas nėra tas pats, kas namuose iš žiedų ir riebalų pagamintas mišinys.
Naminio tepalo sudėtis gali labai skirtis priklausomai nuo žiedų kiekio, jų kokybės, kaitinimo temperatūros ir naudojamų riebalų.
Todėl pažadas, kad konkretus naminis receptas būtinai „išgydys“ tam tikrą odos ligą, būtų nepagrįstas.
Senovinis receptas labai paprastas
Tradiciniame variante naudojami vos du pagrindiniai ingredientai:
- apie 100 g kiaulienos taukų arba kitų tepalo pagrindui tinkamų riebalų;
- medetkų žiedai.
Sename recepte minimi net 40 žiedų, tačiau toks matavimo būdas nėra labai tikslus. Vienas medetkos žiedas gali būti gerokai didesnis už kitą, todėl galutinio produkto koncentracija kiekvieną kartą gali skirtis.
Ruošiant tradiciniu būdu riebalai švelniai pašildomi, tada į juos sudedami švarūs medetkų žiedai.
Čia yra viena svarbi detalė: riebalų nereikėtų smarkiai kaitinti ar leisti jiems rūkti.
Mišinys kelias minutes palaikomas ant labai silpnos kaitros, tada nuimamas ir paliekamas pritraukti. Vėliau medetkos kruopščiai nukošiamos, o likęs riebalinis mišinys supilamas į švarų indelį.
Atvėsęs jis sutirštėja.
Tai ir yra paprasčiausia tradicinio medetkų tepalo versija.
Kam toks tepalas galėtų būti naudojamas?
Saugiausia apie naminį medetkų tepalą galvoti ne kaip apie vaistą, o kaip apie riebų odos priežiūros balzamą.
Pats riebalinis pagrindas ant odos sudaro apsauginį sluoksnį ir gali sumažinti drėgmės praradimą. Dėl to sausa, šiurkšti oda gali atrodyti minkštesnė.
Medetkos taip pat tradiciškai naudojamos nedideliems paviršiniams odos sudirgimams prižiūrėti.
Tačiau jei žmogus turi egzemą, psoriazę, grybelinę ar bakterinę infekciją, neaiškų bėrimą ar kitą odos ligą, vien naminiu tepalu jos gydyti nereikėtų.
Svarbiausia pirmiausia suprasti, kas sukėlė odos pokyčius.
Ant atviros žaizdos naminio tepalo geriau netepti
Sename recepte teigiama, kad priemonė tinkama žaizdoms. Šią rekomendaciją verta vertinti atsargiai.
Namuose pagamintas tepalas nėra sterilus.
Šviežiuose augaluose gali būti mikroorganizmų, o į gaminį papildomai jų gali patekti nuo rankų, indų ar laikymo indo.
Todėl gilioms, kraujuojančioms, infekuotoms, chirurginėms ar sunkiai gyjančioms žaizdoms naminis medetkų ir taukų mišinys nėra tinkamas gydymo pakaitalas.
Nedidelį įbrėžimą ar pjūvį pirmiausia svarbu tinkamai nuplauti ir prižiūrėti.
Jeigu žaizda parausta, patinsta, tampa karšta, pradeda pūliuoti, skausmas stiprėja arba pakyla temperatūra, reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, sergantys cukriniu diabetu ar turintys kraujotakos sutrikimų.
O kaip dėl hemorojaus?
Medetkų tepalas liaudies medicinoje minimas ir kalbant apie hemorojų, tačiau tai nereiškia, kad naminis preparatas pašalina pačią problemą.
Riebus balzamas gali sumažinti odos trintį ir kai kuriems žmonėms suteikti trumpalaikio komforto aplink išangę, tačiau hemorojinių mazgų jis nepanaikina.
Be to, ne kiekvienas kraujavimas ar skausmas išangės srityje yra hemorojus.
Kraujavimą gali sukelti ir išangės įplėša ar kitos virškinamojo trakto problemos. Todėl pasikartojančio ar gausesnio kraujavimo nereikėtų automatiškai priskirti hemorojui.
Jeigu skausmas stiprus, atsirado didelis skausmingas mazgas, kraujavimas kartojasi arba simptomai nepraeina, reikalingas medicininis įvertinimas.
Ar medetkos gali sudirginti odą?
Taip – nors jos yra augalinės kilmės.
„Natūralus“ nėra „tinkamas visiems“.
Medetkos priklauso astrinių šeimai. Žmonėms, jautriems šios šeimos augalams, gali pasireikšti odos reakcija.
Todėl pirmą kartą naudojant naminį produktą protinga nedidelį jo kiekį išbandyti ant mažo sveikos odos ploto.
Jeigu atsiranda paraudimas, deginimas, niežėjimas ar bėrimas, produkto naudoti nebereikėtų.
Švieži žiedai naminiame tepale turi dar vieną problemą
Tai detalė, apie kurią senuose receptuose kalbama retai.
Šviežiose medetkose yra vandens. Vandens patekimas į riebalinį naminį produktą gali sutrumpinti jo tinkamumo laiką ir sudaryti palankesnes sąlygas gedimui.
Todėl namuose ruošiant augalinius aliejus ar balzamus higiena ir žaliavos būklė yra itin svarbios.
Naudoti reikėtų tik sveikus, nepelijančius žiedus ir labai švarius indus.
Jeigu produkto kvapas, spalva ar konsistencija pasikeitė, atsirado pelėsis ar kitų gedimo požymių, jo naudoti nebereikėtų.
Didelių kiekių gaminti taip pat nėra prasmės. Naminiame produkte nėra konservantų ir jo tinkamumo laiko negalima prilyginti vaistinėje įsigytam tepalui.
Kada geriausia rinkti medetkas?
Tradicijoje dažnai rekomenduojama žiedus rinkti sausą rytą, kai jau nudžiūvusi rasa, bet diena dar nėra labai karšta.
Praktiškai svarbiausia kita: žiedai turi būti sausi, sveiki ir švarūs.
Nereikėtų rinkti augalų nuo intensyvaus eismo kelių pakraščių ar vietų, kuriose galėjo būti naudojamos nežinomos cheminės priemonės.
Jeigu medetkos auginamos savo sode ir tiksliai žinoma, kaip jos prižiūrėtos, žaliavos kilmę kontroliuoti paprasčiau.
Senas receptas turi savo vietą – tik ne vaistinėlės pakaitalo
Medetkų tepalas yra geras pavyzdys, kaip tradicinis receptas laikui bėgant gali būti apipintas gerokai didesniais pažadais, nei iš tikrųjų galima pagrįsti.
Nebūtina jo dėl to visiškai atsisakyti.
Paprastas medetkų balzamas gali būti maloni priemonė sausos ar šiurkščios odos priežiūrai. Tačiau visai kas kita – juo bandyti gydyti infekuotą žaizdą, neaiškią odos ligą ar ilgai trunkantį kraujavimą.
Todėl verta išsaugoti tai, kas tradicijoje praktiška, ir kartu atsisakyti pavojingiausio seno įsitikinimo – kad vienas naminis tepalas gali būti „universalus vaistas“.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt