Kai norisi pagaminti ne eilinį kepsnį, o patiekalą, kurį būtų galima padėti pačiame stalo centre, verta prisiminti mėsos vyniotinius. Iš pirmo žvilgsnio jie gali atrodyti sudėtingi, tačiau didžiąją darbo dalį atlieka orkaitė – svarbiausia tinkamai paruošti mėsą, leisti jai pasimarinuoti ir tvirtai susukti.
Šis variantas ypač tinka savaitgalio pietums, šeimos susibūrimui ar šventiniam stalui. Išorėje mėsa gražiai apskrunda, o tikrasis recepto charakteris atsiskleidžia tik perpjovus vyniotinį.
Viduje slepiasi keli sluoksniai, kurie kepdami susijungia: tirpstantis sūris, keptos paprikos ir šviežios petražolės. Pirminiame recepte būtent toks įdaras dedamas ant paruošto kiaulienos sluoksnio.
Rezultatas – sotus, ryškaus skonio patiekalas, kurį galima patiekti ir karštą su garnyru, ir vėliau supjaustyti plonesnėmis riekelėmis.
Ko reikės kiaulienos vyniotiniui?
Dideliam vyniotiniui paruoškite:
- apie 2 kg vientiso kiaulienos gabalo;
- 1 galvutę česnako;
- 100–150 ml sojų padažo;
- 250 g gerai besilydančio tarkuoto sūrio;
- 2–3 keptas saldžiąsias paprikas;
- ryšelį šviežių petražolių;
- apie 300 g majonezo;
- 100 g grūdėtų garstyčių;
- maltų juodųjų pipirų;
- šiek tiek druskos.
Taip pat reikės maistinės virvelės, kepimo popieriaus ir folijos.
Su druska šiame recepte verta elgtis atsargiai. Sojų padažas jau yra gana sūrus, todėl geriau pradėti nuo mažesnio druskos kiekio ir nepadauginti.
Svarbiausias darbas – tinkamai išpjauti mėsą
Vyniotiniui geriausiai tinka vientisas kiaulienos gabalas, kurį galima išskleisti į didelį, maždaug vienodo storio sluoksnį.
Mėsą nuplaukite, jeigu reikia, ir labai gerai nusausinkite popieriniu rankšluosčiu.
Toliau laukia atsakingiausias etapas.
Aštriu ilgu peiliu pjaukite mėsą išilgai, tarsi palaipsniui ją išvyniotumėte. Peilio neveskite iki pat galo – tikslas nėra mėsą supjaustyti atskiromis riekėmis. Reikia iš vieno gabalo gauti kuo didesnį vientisą sluoksnį.
Jeigu kai kurios vietos liko storesnės, mėsą uždenkite maistine plėvele ir atsargiai išlyginkite mėsos plaktuku.
Nebūtina jos išplakti labai plonai. Svarbiau, kad visas sluoksnis būtų panašaus storio – tuomet vyniotinis iškeps tolygiau ir jį bus lengviau susukti.
Marinatas, kuriam nereikia daugybės prieskonių
Česnako galvutę nulupkite ir smulkiai sukapokite arba sutrinkite.
Dubenyje česnaką sumaišykite su sojų padažu, žiupsneliu pipirų ir, jeigu reikia, nedideliu kiekiu druskos.
Gautu mišiniu ištepkite visą išskleistos kiaulienos paviršių.
Dabar mėsą galima laikinai susukti, įdėti į tinkamą indą, uždengti ir laikyti šaldytuve bent porą valandų. Originaliame recepte taip pat numatytas mažiausiai 2 valandų marinavimo etapas.
Jeigu ruošiatės šeimos pietums kitą dieną, šį etapą patogu atlikti iš vakaro.
Prieš toliau ruošiant vyniotinį mėsą išimkite iš šaldytuvo ir vėl išskleiskite.
Dabar prasideda įdomiausia dalis
Dubenyje sumaišykite majonezą ir grūdėtas garstyčias.
Dalį padažo pasilikite vyniotinio išorei, o likusiu plonai ir tolygiai aptepkite mėsos paviršių.
Ir tik dabar sudėkite įdarą.
Maždaug ant dviejų trečdalių mėsos paskirstykite tarkuotą sūrį. Ant jo berkite smulkintas šviežias petražoles ir juostelėmis ar nedideliais gabalėliais supjaustytas keptas paprikas.
Kodėl nereikėtų įdaro berti iki pat paskutinio krašto?
Susukant sūris ir kiti ingredientai šiek tiek pasislinks. Paliktas laisvesnis mėsos kraštas padės vyniotinį užbaigti tvarkingiau, o įdaras mažiau veršis lauk.
Kaip susukti, kad vyniotinis neiširtų?
Pradėkite nuo tos pusės, kurioje yra daugiau įdaro, ir gana tvirtai sukite mėsą į ritinį.
Nespauskite taip stipriai, kad visas įdaras būtų išstumtas, tačiau nepalikite ir didelių oro tarpų.
Kai gausite vientisą ritinį, jį keliose vietose suriškite maistine virvele.
Šio žingsnio praleisti nerekomenduočiau. Didelis 2 kg vyniotinis kepdamas gali keisti formą, o tirpstantis sūris ir atsirandančios mėsos sultys dar labiau apsunkina jo išlaikymą.
Surištą vyniotinį dėkite į kepimo indą siūle žemyn.
Viršų galima plonai aptepti anksčiau pasiliktu garstyčių ir majonezo mišiniu.
Kepimas – čia svarbiau ne laikrodis, o pati mėsa
Paruoštą vyniotinį uždenkite kepimo popieriumi, o ant jo – folija. Toks būdas padeda apsaugoti viršų nuo pernelyg greito apskrudimo. Pirminiame variante vyniotinis taip pat pirmiausia uždengiamas ir kepamas 190 °C temperatūroje.
Orkaitę įkaitinkite iki maždaug 180–190 °C.
Tokio dydžio mėsos vyniotiniui reikės nemažai laiko, tačiau vien minutėmis pasikliauti nereikėtų. Kepimo trukmė labai priklausys nuo vyniotinio storio, konkretaus kiaulienos gabalo ir orkaitės.
Patikimiausias būdas – mėsos termometras.
Storiausioje vyniotinio vietoje kiauliena turi būti saugiai iškepusi. Pasiekus saugią vidinę temperatūrą, uždengimą galima nuimti ir vyniotinį dar trumpai pakepti atvirą, kad jo paviršius gražiai apskrustų.
Originaliame recepte siūlomas labai ilgas papildomas kepimas – dar 50 minučių 190 °C temperatūroje. Tačiau namuose tokį laiką geriau vertinti pagal konkretaus vyniotinio dydį ir vidinę temperatūrą, nes pernelyg ilgai kepama kiauliena gali išsausėti.
Viena klaida gali sugadinti gražias riekeles
Iš orkaitės ištrauktą vyniotinį norėsis iš karto perpjauti.
Geriau palaukite.
Leiskite jam bent 15–20 minučių pailsėti. Per tą laiką mėsos sultys tolygiau pasiskirstys, sūris šiek tiek sutvirtės, todėl pjaunant įdaras mažiau byrės.
Tik tada nuimkite virvelę ir aštriu peiliu supjaustykite storomis riekelėmis.
Štai tuomet ir atsiskleidžia visas šio patiekalo efektas – iš išorės gana paprastas kiaulienos kepsnys viduje turi spalvingą sluoksniuotą įdarą.
Ką patiekti šalia?
Kadangi pats vyniotinis sotus ir gana ryškaus skonio, garnyras gali būti paprastesnis.
Puikiai tiks orkaitėje keptos bulvės, bulvių košė, šviežių kopūstų salotos, marinuotos daržovės arba lengvos žaliosios salotos.
Ant supjaustytos mėsos galima užpilti ir šiek tiek kepimo inde likusių sulčių, jei jos nėra pernelyg riebios ar sūrios.
Jeigu patiekalas ruošiamas didesniam šeimos stalui, šalia galima padėti kelis skirtingus garnyrus – pats vyniotinis tuomet taps pagrindiniu patiekalu.
Receptas atrodo sudėtingesnis, nei yra iš tikrųjų
Didžiausia šio kiaulienos vyniotinio paslaptis – ne sudėtinga gaminimo technika, o kantrybė.
Mėsą reikia tvarkingai išskleisti, leisti jai pasimarinuoti, tolygiai paskirstyti įdarą ir tvirtai susukti. Visa kita daugiausia atlieka orkaitė.
Dar vienas privalumas – didžiąją pasiruošimo dalį galima atlikti iš anksto. Mėsą galima paruošti ir marinuoti iš vakaro, o kitą dieną belieka sudėti įdarą, susukti ir iškepti.
O kai vyniotinis atsiduria ant stalo, jo nereikia papildomai puošti sudėtingais elementais. Pakanka supjaustyti keliomis storomis riekelėmis, kad matytųsi viduje susiformavę sluoksniai.
Būtent pjūvis čia tampa geriausia patiekalo vizitine kortele.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt