Baltasis šilkmedis daugeliui pažįstamas kaip medis, kurio lapais maitinami šilkverpiai. Jo uogos saldžios, valgomos šviežios ar džiovintos, tačiau internete šiam augalui neretai priskiriamos kur kas įspūdingesnės savybės – nuo cukraus kiekio kraujyje mažinimo iki širdies ligų ar net vėžio gydymo.
Būtent čia verta atskirti du dalykus. Baltasis šilkmedis iš tiesų turi biologiškai aktyvių junginių ir yra tyrinėjamas, ypač dėl galimo poveikio gliukozės pasisavinimui. Tačiau tai nereiškia, kad jo uogos ar papildai gali pakeisti diabeto, hipertenzijos ar kitų ligų gydymą.
Be to, svarbi viena dažnai praleidžiama detalė: didžioji dalis tyrimų apie gliukozės kontrolę atliekama ne su pačiomis uogomis, o su baltojo šilkmedžio lapų ekstraktais.
Baltasis šilkmedis – kas tai per augalas?
Baltasis šilkmedis, arba Morus alba, kilęs iš Azijos, tačiau šiandien auginamas daugelyje pasaulio vietų. Medis istoriškai ypač svarbus šilko gamybai, nes būtent jo lapai, o ne vaisiai, yra pagrindinis šilkverpių maistas.
Prinokusios šilkmedžio uogos savo išvaizda šiek tiek primena pailgas avietes ar gervuoges. Nepaisant pavadinimo, jos nebūtinai būna visiškai baltos – priklausomai nuo veislės gali būti gelsvos, rausvos ar tamsesnės.
Vaisiai gali būti valgomi švieži, džiovinami, dedami į desertus, košes ar kitus patiekalus. Juose yra natūralių cukrų, skaidulų bei įvairių augalinių junginių.
Tačiau sveikatos požiūriu mokslininkų dėmesį ypač traukia šilkmedžio lapai.
Kodėl šilkmedžio lapai siejami su cukraus kiekiu kraujyje?
Baltųjų šilkmedžių lapuose yra junginių, galinčių paveikti angliavandenių virškinimą. Vienas dažniausiai minimų – 1-deoksinojirimicinas, trumpiau vadinamas DNJ.
Šis junginys gali slopinti kai kurių fermentų, dalyvaujančių skaidant angliavandenius į paprastesnius cukrus, veiklą. Dėl to dalis angliavandenių gali būti pasisavinama lėčiau, o gliukozės kiekio padidėjimas po valgio – mažesnis.
Būtent dėl šios priežasties šilkmedžio lapų ekstraktai kartais įtraukiami į maisto papildus, skirtus gliukozės kontrolei.
Tačiau tai labai skiriasi nuo teiginio, kad baltasis šilkmedis „gydo II tipo diabetą“. Diabetas yra lėtinė liga, kurios kontrolė priklauso nuo daugelio veiksnių – mitybos, fizinio aktyvumo, kūno svorio, organizmo jautrumo insulinui, genetikos ir dažnai vartojamų vaistų.
Šilkmedžio produktai gali būti tyrinėjami kaip papildoma priemonė, tačiau jie nėra paskirto gydymo pakaitalas.
O kaip dėl pačių uogų?
Šilkmedžio uogose yra antioksidacinių augalinių junginių, taip pat vitaminų ir mineralų. Dėl to jos gali būti įprastos įvairios mitybos dalis, kaip ir mėlynės, avietės, vyšnios ar kitos uogos.
Tačiau egzistuoja svarbus skirtumas tarp teiginių apie uogų maistinę vertę ir teiginių apie koncentruotų lapų ekstraktų poveikį.
Kartais internete šie du dalykai suplakami į vieną: tyrimai su lapų ekstraktais pateikiami taip, tarsi tokį patį poveikį turėtų kelios saujos šviežių šilkmedžio uogų. Taip teigti nėra tikslu.
Be to, prinokusios uogos turi natūralių cukrų. Žmogui, stebinčiam gliukozės kiekį kraujyje, porcijos dydis vis tiek išlieka svarbus.
Resveratrolis – vertingas junginys, bet ne vaistas nuo vėžio
Šilkmedžiuose galima aptikti įvairių polifenolių ir kitų augalinių medžiagų. Tarp jų dažnai minimas ir resveratrolis – junginys, kurio taip pat yra vynuogėse, žemės riešutuose ir kai kuriuose kituose augaluose.
Laboratoriniuose tyrimuose resveratrolis sulaukė daug dėmesio dėl antioksidacinių bei kitų biologinių savybių. Tačiau iš to negalima daryti išvados, kad šilkmedžio uogos arba resveratrolis „gydo įvairių rūšių vėžį“.
Laboratorinis poveikis ląstelėms ir realus gydymas žmogaus organizme yra du visiškai skirtingi dalykai.
Todėl teiginiai, kad valgant baltąjį šilkmedį galima gydyti navikus, yra per stiprūs ir gali būti pavojingi, jeigu paskatintų žmogų atidėti įrodymais pagrįstą gydymą.
Ar baltasis šilkmedis gali mažinti cholesterolį?
Yra susidomėjimo ir galimu šilkmedžio lapų poveikiu lipidų apykaitai, tačiau turimų duomenų neužtenka šilkmedį laikyti cholesterolio gydymo priemone.
Padidėjęs cholesterolio kiekis nėra vienas skaičius. Vertinamas bendras cholesterolis, LDL, HDL, trigliceridai ir bendras žmogaus širdies bei kraujagyslių ligų pavojus.
Jeigu gydytojas paskyrė cholesterolį mažinančius vaistus, jų nereikėtų keisti šilkmedžio arbata ar papildais.
Kur kas patikimesnę naudą paprastai suteikia bendri įpročiai: daugiau skaidulų, mažiau labai perdirbto maisto, tinkamas kūno svoris, fizinis aktyvumas ir gydytojo paskirtas gydymas, kai jo reikia.
Ar šilkmedis gali padėti numesti svorio?
Kartais galima perskaityti, kad baltasis šilkmedis „pašalina cukrų iš kraujo“ ir dėl to automatiškai mažina svorį. Tai klaidinantis supaprastinimas.
Jeigu tam tikras lapų ekstraktas sumažina dalies angliavandenių pasisavinimo greitį, tai dar nereiškia, kad organizmas staiga pradės deginti riebalus ar svoris pradės kristi nepriklausomai nuo mitybos.
Kūno svorio pokyčius daugiausia lemia ilgalaikis energijos balansas, mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas, miegas, hormoniniai ir kiti sveikatos veiksniai.
Todėl šilkmedžio papildas neturėtų būti pristatomas kaip „riebalų degintojas“.
Spengimas ausyse, sąnariai ir žilimas – čia įrodymų dar mažiau
Tradicinėje medicinoje įvairios šilkmedžio dalys buvo naudojamos labai įvairiems negalavimams. Tačiau tradicinis vartojimas nėra tas pats, kas patvirtintas gydomasis poveikis.
Internete baltasis šilkmedis kartais rekomenduojamas nuo spengimo ausyse, galvos svaigimo, artrito, plaukų slinkimo ar priešlaikinio žilimo. Šių teiginių nereikėtų laikyti patikimai įrodytais.
Pavyzdžiui, spengimas ausyse gali turėti daugybę priežasčių – nuo klausos pažeidimo iki kraujotakos, vaistų ar kitų sveikatos problemų. Bandymas ilgai gydytis augaliniu preparatu neieškant priežasties gali tik atitolinti tinkamą ištyrimą.
Tas pats galioja nuolatiniam galvos svaigimui, sąnarių skausmui ar staigiam plaukų slinkimui.
Atsargiai, jei vartojate vaistus nuo diabeto
Didžiausias praktinis atsargumas reikalingas žmonėms, kurie jau vartoja gliukozės kiekį mažinančius vaistus.
Jeigu šilkmedžio lapų ekstraktas papildomai sumažintų gliukozės padidėjimą, kartu su kai kuriais vaistais poveikis teoriškai gali būti per stiprus. Todėl papildų nereikėtų pradėti vartoti savarankiškai, ypač jei gydymas jau koreguojamas pagal gliukozės rodmenis.
Taip pat verta prisiminti, kad maisto papildų koncentracija gali labai skirtis. Vienas puodelis arbatos, sauja šilkmedžio uogų ir koncentruota kapsulė nėra tas pats.
Tad ar verta valgyti baltąjį šilkmedį?
Jeigu jums patinka šilkmedžio uogos, jas tikrai galima įtraukti į įvairią mitybą. Jos gali būti valgomos šviežios, dedamos į natūralų jogurtą, košę ar naudojamos desertuose.
Tačiau geriausia jas vertinti būtent kaip maistą, o ne kaip vaistą.
Įdomesnė moksliniu požiūriu yra šilkmedžio lapų sudėtis ir jų poveikis angliavandenių skaidymui. Tai perspektyvi tyrimų kryptis, tačiau ji dar nereiškia, kad baltasis šilkmedis išgydo diabetą, hipertenziją, vėžį ar kitas rimtas ligas.
Kartais augalas gali būti vertingas ir be stebuklingų pažadų. Baltasis šilkmedis yra geras to pavyzdys: jo vaisiai gali papildyti mitybą, o lapuose esančios medžiagos tikrai domina mokslininkus. Tačiau didžiausia nauda atsiranda tada, kai augalui priskiriame tai, ką jis iš tikrųjų gali, o ne tai, ką apie jį žada interneto „stebuklingi receptai“.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt