Kepimo soda ir vandenilio peroksidas nuo dantų akmenų? Populiarus naminis receptas slepia vieną svarbią klaidą

63

Internete vis dar galima rasti receptų, kuriuose kepimo soda, druska ir vandenilio peroksidas pristatomi kaip paprastas būdas namuose pašalinti dantų akmenis, dėmes, bakterijas ir blogą burnos kvapą. Idėja atrodo patraukli – visi ingredientai nebrangūs, o procedūrą galima atlikti per kelias minutes. Tačiau dantų akmuo nėra paprastos paviršinės apnašos, todėl virtuvėje sumaišytas skalavimo skystis jo saugiai „neištirpdys“.

Tai nereiškia, kad kepimo soda ar vandenilio peroksidas visiškai nenaudojami burnos priežiūros produktuose. Abu ingredientai gali būti specialiai sukurtų dantų pastų ar skalavimo priemonių sudėtyje. Skirtumas tas, kad tokiuose produktuose jų koncentracija, abrazyvumas ir naudojimo būdas yra kontroliuojami, o savarankiškai maišant stipresnius tirpalus galima sudirginti dantenas bei burnos gleivinę.

Dantų apnašos ir dantų akmenys – ne tas pats

Minkštos apnašos ant dantų formuojasi nuolat. Jas sudaro bakterijos, maisto likučiai ir kitos medžiagos, todėl reguliariai valant dantis bei tarpdančius didžiąją jų dalį galima pašalinti namuose.

Problema prasideda tada, kai apnašos ilgai nepašalinamos ir mineralizuojasi. Taip susidaro kietos nuosėdos – dantų akmenys. Jie gali kauptis virš dantenų linijos ir po ja, o jų paviršius dar labiau palengvina naujų apnašų kaupimąsi.

Jau susiformavusių dantų akmenų dantų šepetėliu ar naminiu skalavimo skysčiu paprastai pašalinti nepavyks. Tam naudojami profesionalios burnos higienos instrumentai, todėl pastebėjus kietas gelsvas ar rusvas sankaupas geriausia registruotis burnos higienai, o ne bandyti jas stipriai šveisti namuose.

Kodėl kepimo soda atrodo veiksminga?

Kepimo soda, arba natrio bikarbonatas, pasižymi lengvu abrazyviniu poveikiu. Dėl to valant dantis ji gali pašalinti dalį paviršinių apnašų ir pigmentinių dėmių, susidarančių nuo kavos, arbatos ar kitų produktų. Būtent todėl jos galima rasti ir kai kurių dantų pastų sudėtyje.

Tačiau tai nėra tas pats, kas pašalinti dantų akmenis arba išbalinti pačią danties struktūrą. Be to, sausos sodos ir druskos mišiniu agresyviai šveičiant dantis galima bereikalingai dirginti dantenas, o pernelyg stiprus mechaninis valymas apskritai nėra naudingas atsidengusiems ar jautriems dantų kakleliams.

Daug saugesnis kasdienis variantas – minkštas dantų šepetėlis ir fluoro turinti dantų pasta. Jei norite pastos su soda, paprasčiau rinktis tam skirtą produktą, kurio formulė jau pritaikyta kasdieniam naudojimui.

O kaip vandenilio peroksidas?

Vandenilio peroksidas naudojamas kai kuriuose profesionaliuose ar komerciniuose burnos priežiūros ir dantų balinimo produktuose. Tačiau čia ypač svarbi koncentracija. Stipresnis tirpalas gali sukelti deginimą, gleivinės sudirginimą, dantenų jautrumą ar kitų problemų, todėl namuose nereikėtų improvizuoti su nežinomos koncentracijos mišiniu.

Internete siūlomas receptas, kuriame pusė puodelio vandenilio peroksido sumaišoma su vandeniu ir juo skalaujama burna, nėra universalus ar būtinas burnos higienos metodas. Ypač nereikėtų manyti, kad kuo daugiau peroksido, tuo geresnis bakterijų ar dantų akmenų pašalinimas.

Vandenilio peroksido taip pat negalima nuryti. Jei odontologas konkrečiai rekomendavo peroksido turintį preparatą, verta naudoti būtent tą produktą ir laikytis jo instrukcijų, o ne keisti koncentraciją savarankiškai.

Ar toks mišinys gali panaikinti blogą burnos kvapą?

Trumpam – galbūt gali sumažinti kvapo pojūtį, tačiau svarbiausia išsiaiškinti, kodėl blogas kvapas atsirado. Dažniausios priežastys gali būti nepakankamai išvalyti tarpdančiai, apnašos ant liežuvio, dantenų uždegimas, dantų ėduonis, burnos sausumas ar kitos burnos problemos.

Todėl burnos skalavimo skystis dažnai tik užmaskuoja simptomą. Jei kvapas nuolat sugrįžta net kruopščiai prižiūrint dantis, verta apsilankyti pas odontologą ar burnos higienistą.

Labai paprastas, tačiau dažnai pamirštamas žingsnis – švelniai valyti liežuvio paviršių. Ant jo gali kauptis daug kvapą sukeliančių bakterijų ir apnašų.

Dantų nereikia agresyviai valyti tris kartus per dieną

Kartais patariama dantis valyti po kiekvieno valgymo arba bent tris kartus per dieną. Daugumai žmonių svarbiausia ne kuo dažnesnis šveitimas, o kokybiškas valymas du kartus per dieną maždaug po dvi minutes, naudojant fluoro turinčią pastą.

Ne mažiau svarbūs tarpdančiai. Įprasto šepetėlio šereliai nepasiekia visų vietų tarp dantų, todėl kartą per dieną verta naudoti tarpdančių šepetėlius arba dantų siūlą, priklausomai nuo tarpų dydžio.

Jei po valymo dantenos nuolat kraujuoja, tai nėra priežastis tiesiog stipriau šveisti. Kraujavimas gali būti dantenų uždegimo požymis, todėl verta patikrinti higieną ir, jei problema nepraeina, kreiptis į specialistą.

Kaip namuose sumažinti dantų akmenų kaupimąsi?

Svarbiausia priemonė – neleisti minkštoms apnašoms ilgai likti ant dantų. Kruopščiai valykite dantų kraštus ties dantenomis, tarpdančius ir vietas už apatinių priekinių dantų – ten akmenys kai kuriems žmonėms kaupiasi ypač greitai.

Elektrinis šepetėlis gali palengvinti apnašų pašalinimą, tačiau ir paprastu minkštu šepetėliu galima pasiekti gerą rezultatą, jei naudojama tinkama technika. Dantų pastą verta rinktis su fluoru, o po valymo nebūtina ilgai skalauti burnos dideliu kiekiu vandens – svarbu, kad pastos veikliosios medžiagos kurį laiką liktų ant dantų.

Jeigu dantų akmenys formuojasi labai greitai, tai nebūtinai reiškia prastą higieną. Įtakos turi seilių sudėtis, dantų padėtis ir individualūs burnos ypatumai, todėl vienam žmogui profesionalios higienos gali reikėti dažniau nei kitam.

Kada nebeužtenka namų priežiūros?

Jeigu matote kietas nuosėdas prie dantenų, jų nereikėtų bandyti grandyti metaliniais daiktais, adatomis ar kitais namuose esančiais įrankiais. Taip galima pažeisti dantenas ir danties paviršių.

Pas odontologą ar burnos higienistą verta kreiptis ir tada, kai dantenos dažnai kraujuoja, yra patinusios, atsirado nuolatinis blogas kvapas, dantys tapo jautrūs arba pradeda klibėti. Kuo anksčiau nustatoma dantenų liga, tuo lengviau sustabdyti jos progresavimą.

Stiprus danties skausmas, veido tinimas, pūliai ar karščiavimas jau nėra kosmetinė burnos higienos problema. Tokiu atveju reikalinga odontologo apžiūra, o ne naminis skalavimo skystis.

Kepimo soda gali būti naudinga, tačiau stebuklingo recepto nėra

Kepimo soda nėra savaime blogas ingredientas. Kontroliuojamos sudėties dantų pastose ji gali padėti šalinti paviršines dėmes ir apnašas. Vandenilio peroksidas taip pat turi vietą odontologijoje, tačiau jo naudojimas turi būti tinkamos koncentracijos ir konkrečiam tikslui.

Problema prasideda tada, kai iš šių dviejų ingredientų pažadama priemonė, kuri per kelias minutes pašalins dantų akmenis, bakterijas, dėmes ir blogą kvapą. Jau susiformavusių dantų akmenų toks mišinys nepakeičia profesionaliai atliktos burnos higienos.

Patikimiausias kelias daug paprastesnis: du kartus per dieną kokybiškai išvalyti dantis fluoro turinčia pasta, kasdien prižiūrėti tarpdančius, nepamiršti liežuvio ir periodiškai pasitikrinti pas odontologą. Tai skamba ne taip sensacingai kaip „vienos minutės receptas“, tačiau būtent tokie įpročiai ilgainiui geriausiai saugo dantis ir dantenas.