Lauro lapų aliejui priskiriama daugybė „gydomųjų“ savybių: ką jis iš tiesų gali ir kodėl šio recepto geriau negerti

50

Lauro lapas daugeliui pažįstamas iš virtuvės – jis dedamas į sriubas, troškinius, padažus ir marinatus. Tačiau internete šiam augalui neretai priskiriamos gerokai didesnės galios: teigiama, kad lauro lapai gali padėti nuo nemigos, aukšto kraujospūdžio, migrenos, artrito, depresijos, cistito, knarkimo ar net miego apnėjos.

Ypač populiarus receptas – kelias savaites aliejuje laikyti džiovintus lauro lapus, o gautą mišinį ne tik naudoti masažui, bet ir gerti po šaukštą ryte bei vakare. Būtent čia verta būti atsargiems. Lauro lapai gali būti įdomus prieskonis ir juose iš tiesų yra įvairių augalinių junginių, tačiau tai nereiškia, kad naminė jų ištrauka yra vaistas nuo daugybės skirtingų ligų.

Kai kurie pradinio recepto teiginiai skamba patraukliai, tačiau medicininių įrodymų jiems nepakanka.

Lauro lapas – daugiau nei prieskonis, bet ne universalus vaistas

Tikrasis lauras – Laurus nobilis – kilęs iš Viduržemio jūros regiono. Jo lapuose yra aromatinių junginių, todėl jie šimtmečius naudojami ne tik kulinarijoje, bet ir įvairiose tradicinėse praktikose.

Laboratoriniuose tyrimuose lauro lapų sudedamosios medžiagos demonstruoja antioksidacinių ir kitų biologinių savybių. Tačiau laboratorinis poveikis nėra tas pats, kas įrodytas gydomasis poveikis žmogui. Kad priemonę būtų galima rekomenduoti konkrečiai ligai, reikia patikimų klinikinių tyrimų, o jų daugeliui internete minimų lauro „gydymo“ būdų tiesiog nėra.

Todėl teiginiai, kad vienas lauro lapas gali gydyti depresiją, ausų infekciją, artritą, cistitą ar miego apnėją, yra gerokai per stiprūs.

Ar lauro lapai gali padėti virškinimui?

Lauro lapai tradiciškai naudojami aromatingiems patiekalams, o kai kuriems žmonėms šiltas gėrimas ar žolelių arbata gali būti maloni po gausesnio maisto. Vis dėlto nėra pagrindo teigti, kad lauras „išvalo“ virškinimo sistemą ar pašalina pilvo pūtimo priežastį.

Pilvo pūtimas gali atsirasti dėl labai skirtingų priežasčių – nuo greito valgymo ir tam tikrų produktų iki laktozės netoleravimo, dirgliosios žarnos sindromo ar kitų būklių. Jei problema kartojasi nuolat, vien prieskonio pakeitimas jos nebūtinai išspręs.

Lauro lapus galima ir toliau naudoti gaminant maistą. Tiesiog jų poveikio nereikėtų paversti pažadu gydyti virškinimo sutrikimus.

„Gerina kraujotaką“ – pernelyg miglotas pažadas

Internete dažnai galima perskaityti, kad lauro lapų aliejus esą „gerina kraujotaką“, todėl turėtų padėti nuo sunkumo kojose, patinimo ar skysčių kaupimosi. Tačiau tokia formuluotė yra pernelyg abstrakti.

Kojų tinimas gali atsirasti dėl ilgo stovėjimo, venų problemų, vaistų, širdies, inkstų ar kitų priežasčių. Masažas kai kuriems žmonėms iš tiesų gali suteikti laikiną lengvumo pojūtį, tačiau jį sukelia pats masažas ir judesiai, o ne būtinai lauro lapų veikliosios medžiagos.

Jeigu viena koja staiga smarkiai patino, paraudo, tapo karšta ar skausminga, tokio simptomo nereikėtų gydyti naminiu aliejumi – reikėtų kreiptis medicininės pagalbos.

Lauro aliejus nuo raumenų skausmo?

Šiltas masažas gali atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir suteikti malonų pojūtį, todėl kvapnus aliejus gali būti naudojamas kaip masažo priemonė. Tačiau iš to nereikėtų daryti išvados, kad jis gydo artritą, nervų pažeidimus ar sėdimojo nervo problemą.

Sėdimojo nervo skausmas, pavyzdžiui, dažniausiai susijęs ne su „blogu kraujo tekėjimu“, o su nervo dirginimu ar spaudimu. Skausmo priežastys gali būti labai skirtingos, todėl ilgai trunkantį ar stiprėjantį skausmą vertėtų įvertinti specialistui.

Jeigu aliejus naudojamas tik masažui, pirmiausia reikėtų išbandyti nedidelį kiekį ant mažo odos ploto. Augaliniai ekstraktai ir eteriniai komponentai kai kuriems žmonėms gali sukelti dirginimą ar alerginę reakciją.

Didžiausia klaida – tikėtis, kad lauro aliejus sustabdys knarkimą

Dar vienas populiarus patarimas – prieš miegą lauro aliejumi įtrinti krūtinę ir taip kontroliuoti knarkimą. Patikimų duomenų, kad toks metodas pašalintų knarkimo priežastį, nėra.

Dar svarbiau tai, kad garsus knarkimas kartais gali būti obstrukcinės miego apnėjos požymis. Žmogus gali naktį trumpam nustoti kvėpuoti, dažnai prabudinėti, o dieną jaustis labai mieguistas, nors pats tokių epizodų gali net neprisiminti.

Miego apnėjos nereikėtų bandyti gydyti eteriniais ar naminiais aliejais. Jei artimieji pastebi kvėpavimo pauzes, žmogus prabunda gaudydamas orą ar nuolat jaučia stiprų mieguistumą dieną, verta pasitarti su gydytoju.

O kaip dėl kraujospūdžio ir cukraus kiekio kraujyje?

Kartais lauro lapams priskiriama savybė mažinti kraujospūdį, cukraus ar riebalų kiekį kraujyje. Kai kurių augalinių produktų poveikis šioms sritims tiriamas, tačiau to nepakanka, kad naminė lauro lapų ištrauka būtų laikoma gydymu.

Žmogui, vartojančiam vaistus nuo diabeto ar aukšto kraujospūdžio, ypač svarbu nebandyti jų pakeisti įvairiais augaliniais preparatais. Net „natūrali“ priemonė gali turėti biologinį poveikį ir teoriškai sąveikauti su vartojamais vaistais.

Jei norima gerinti kraujospūdžio ar gliukozės rodiklius, didžiausią naudą paprastai duoda nuoseklus gyvenimo būdas ir gydytojo paskirtas gydymas, o ne vienas konkretus prieskonis.

Ar saugu pasigaminti lauro lapų aliejų namuose?

Internete siūloma 30 g džiovintų lauro lapų užpilti maždaug 250 ml migdolų aliejaus ir mėnesį laikyti uždarame inde. Toks mišinys gali būti naudojamas kaip kvapus kosmetinis ar masažo aliejus, tačiau čia reikėtų atskirti du visiškai skirtingus dalykus – naudojimą ant odos ir vartojimą į vidų.

Gerti tokio naminio aliejaus po valgomąjį šaukštą ryte ir prieš miegą nerekomenduotina. Namuose pagaminto ekstrakto koncentracija nėra standartizuota, neaišku, kiek veikliųjų medžiagų patenka į aliejų, o laikymo sąlygos taip pat turi reikšmės produkto saugumui.

Be to, riebaus aliejaus šaukštas tuščiu skrandžiu kai kuriems žmonėms gali sukelti pykinimą, refliuksą ar kitą virškinimo diskomfortą.

Jei norite naudoti masažui – laikykitės paprastų taisyklių

Jeigu tikslas nėra gydyti ligą, o tiesiog pasigaminti aromatingą masažo aliejų, reikėtų naudoti tik visiškai sausus lauro lapus ir švarų indą. Paruoštą mišinį geriau laikyti vėsiai, saugoti nuo šviesos ir išmesti, jeigu pasikeičia kvapas, spalva ar atsiranda kitų gedimo požymių.

Prieš tepant didesnį odos plotą verta nedidelį kiekį išbandyti ant dilbio. Jei atsiranda paraudimas, niežėjimas ar deginimas, produkto naudoti nereikėtų.

Jo taip pat nereikėtų tepti ant pažeistos odos, akių srityje ar kitose jautriose vietose.

Kada lauro lapų neužtenka

Nuolatinis nuovargis, migrena, depresijos simptomai, pasikartojančios šlapimo takų problemos, patinimai, stiprus sąnarių skausmas ar miego apnėjos požymiai turi labai skirtingas priežastis. Vien tai, kad visos šios problemos įtrauktos į vieną „lauro lapo naudų“ sąrašą, jau turėtų kelti atsargumą.

Vienas augalas negali patikimai gydyti dešimčių visiškai skirtingų ligų. Kuo rimtesnė problema, tuo svarbiau nustatyti jos priežastį, o ne slopinti simptomus namine priemone.

Ypač nereikėtų atidėlioti pagalbos, jei simptomai stiprėja, ilgai nepraeina ar atsiranda dusulys, sąmonės netekimas, stiprus skausmas, labai aukštas kraujospūdis ar kiti neįprasti požymiai.

Lauro lapas virtuvėje – puiku, tačiau „beribės gydomosios savybės“ yra mitas

Lauro lapas yra vertingas prieskonis, suteikiantis patiekalams ryškų aromatą, o jo augaliniai junginiai yra įdomūs moksliniams tyrimams. Kvapus aliejus taip pat gali būti maloniai naudojamas masažui, jei oda jį toleruoja.

Tačiau tai nėra antibiotikas, migdomasis, vaistas nuo depresijos, priemonė nuo miego apnėjos ar būdas išgydyti artritą. Dar svarbiau – internete platinamo naminio aliejaus nereikėtų pradėti gerti vien todėl, kad receptas pristatomas kaip „natūralus“.

Kartais saugiausias būdas pasinaudoti augalo savybėmis yra pats paprasčiausias: įmesti vieną ar du lauro lapus į verdamą sriubą ar troškinį, pasimėgauti aromatu ir išimti juos prieš patiekiant. Tam lauras tikrai puikiai tinka – be pažadų išgydyti pusę vaistinėlės.