Nedidelis odos darinys ant kaklo, pažasties ar kitos kūno vietos dažnai pirmiausia sukelia ne skausmą, o paprastą norą kuo greičiau jo atsikratyti. Internete nesunku rasti patarimų tokius darinius tepti obuolių sidro actu, užklijuoti vatos diskeliu ir procedūrą kartoti tol, kol darinys patamsės bei nukris. Metodas skamba labai paprastai, nes reikalingą produktą daugelis jau turi virtuvėje.
Tačiau čia slypi svarbi problema. Tai, ką žmonės kasdienėje kalboje vadina „papiloma“, gali būti visai skirtingi odos dariniai, todėl vien pagal išvaizdą pasirinkti gydymą nėra gera mintis. Be to, obuolių actas yra rūgštus ir ilgai laikomas ant odos gali ją stipriai sudirginti ar net sukelti cheminį nudegimą.
Ne kiekviena „papiloma“ yra ŽPV sukelta karpa
Internete dažnai kartojamas teiginys, kad visi nedideli iškilę odos dariniai atsiranda dėl žmogaus papilomos viruso, tačiau tai nėra tikslu. ŽPV iš tiesų gali sukelti įvairias karpas, tačiau minkšti, ant plono kotelio kabantys odos dariniai, dažnai atsirandantys ant kaklo, pažastyse ar kirkšnyse, paprastai vadinami odos ataugėlėmis arba minkštosiomis fibromomis.
Tokios odos ataugėlės dažniausiai yra gerybinės ir nebūtinai susijusios su ŽPV. Jos dažniau atsiranda tose vietose, kur oda trinasi į odą arba drabužius. Žmogui gali atsirasti vos viena tokia ataugėlė, o kitam – kelios ar net keliolika.
Karpos dažniausiai atrodo kitaip. Jos gali būti šiurkštesnės, kietesnės, kartais priminti mažą žiedinį kopūstą, o jų atsiradimas dažnai susijęs su tam tikrais žmogaus papilomos viruso tipais. Todėl prieš bandant pašalinti darinį svarbiausia suprasti, kas tai iš tikrųjų yra.
Kodėl obuolių actas tapo tokiu populiariu metodu?
Obuolių actas jau daugelį metų naudojamas įvairiuose naminiuose receptuose. Jame yra acto rūgšties, todėl natūraliai atsirado mintis, kad rūgštis gali palaipsniui pažeisti odos darinio audinį ir jis galiausiai nukris. Būtent dėl to internete galima rasti instrukcijų, kuriose rekomenduojama actu suvilgytą vatą prie darinio laikyti kelias valandas ar net per naktį.
Problema ta, kad acto rūgštis neatskiria nepageidaujamo darinio nuo sveikos aplinkinės odos. Jeigu actas ilgai liečiasi su oda, ypač užklijuotas pleistru ir negalintis išgaruoti, gali atsirasti stiprus paraudimas, deginimas, pūslės ar žaizdelė. Vėliau tokioje vietoje gali likti pigmentinė dėmė arba randas.
Todėl tai, kad darinys po kelių dienų patamsėjo, dar nereiškia, jog procedūra „veikia tinkamai“. Patamsėjimas gali būti tiesiog audinio pažeidimo požymis.
Kodėl namuose šalinti odos darinius rizikinga?
Pagrindinė problema yra ne vien actas. Namuose žmonės taip pat bando odos ataugėles nukirpti žirklutėmis, perrišti siūlu, deginti įvairiais skysčiais ar kitaip mechaniškai pašalinti. Visa tai gali sukelti kraujavimą, infekciją ir randėjimą.
Dar svarbiau tai, kad ne kiekvienas iškilęs ar patamsėjęs odos darinys yra paprasta karpa ar minkštoji fibroma. Kartais visiškai kitokios kilmės odos pakitimai iš pradžių gali atrodyti gana nekaltai. Bandant juos sudeginti ar nukirpti namuose galima ne tik sužeisti odą, bet ir atidėti tinkamą diagnozę.
Dėl šios priežasties pirmą kartą atsiradus neaiškiam dariniui verta jį parodyti šeimos gydytojui arba dermatologui. Ypač svarbu nesiimti naminių eksperimentų, jeigu darinys greitai keičiasi.
Kada odos darinį reikėtų parodyti gydytojui?
Daug nedidelių odos ataugėlių yra gerybinės ir gali metų metus beveik nesikeisti. Vis dėlto yra požymių, kurių nereikėtų ignoruoti. Įvertinimo verta kreiptis, jei darinys pradeda greitai didėti, savaime kraujuoja, nuolat skauda, keičia spalvą ar formą arba atrodo labai skirtingai nei kiti odos dariniai.
Taip pat verta pasikonsultuoti, jeigu tiesiog nesate tikri, kas tai yra. Nuotraukų paieška internete ne visada padeda, nes daug visiškai skirtingų odos būklių gali atrodyti panašiai, ypač ne specialisto akiai. Dermatologui dažnai pakanka apžiūros, o prireikus darinys gali būti įvertintas specialiu prietaisu.
Ypač atsargiai reikėtų elgtis su dariniais ant veido, akių vokų, lytinių organų ar kitose jautriose vietose. Tokių vietų nereikėtų savarankiškai tepti rūgštimis ar bandyti mechaniškai pašalinti.
Kaip odos ataugėlės pašalinamos profesionaliai?
Jeigu gydytojas patvirtina, kad tai nepavojinga odos ataugėlė, o žmogus nori ją pašalinti dėl išvaizdos ar nuolatinio dirginimo, yra keli profesionalūs būdai. Priklausomai nuo darinio dydžio ir vietos, jis gali būti pašalinamas mechaniškai, šalčiu, elektros energija ar kitu dermatologo pasirinktu metodu.
Tokios procedūros paprastai atliekamos kontroliuojamomis sąlygomis, todėl gydytojas gali sumažinti kraujavimo ir aplinkinės odos pažeidimo riziką. Be to, jeigu darinys atrodo neįprastai, jį galima išsaugoti papildomam ištyrimui, o ne tiesiog sunaikinti namuose.
Tai ypač svarbu žmonėms, kurie turi daug apgamų ar kitų odos pakitimų. Kartais estetinė problema pasirodo esanti gera proga profesionaliai patikrinti ir likusią odą.
O ką daryti, jei tai paprasta karpa?
Paprastoms karpoms gydyti egzistuoja vaistinėse parduodamų priemonių, kurių veikliosios medžiagos ir koncentracijos yra aiškiai nurodytos. Dažnai naudojamos priemonės su salicilo rūgštimi, tačiau ir jos netinka kiekvienai kūno vietai ar kiekvienam žmogui.
Tokios priemonės neturėtų būti savavališkai naudojamos ant veido, lytinių organų, apgamų ar neaiškios kilmės darinių. Sergant diabetu, turint kraujotakos sutrikimų ar kitų sveikatos problemų, prieš gydant karpas namuose taip pat verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Svarbiausia nepainioti karpos su odos ataugėle. Priemonė, skirta vienam odos dariniui, nebūtinai tinka kitam.
Ar obuolių actą galima tiesiog praskiesti?
Internete kartais siūloma problemą išspręsti actą praskiedžiant vandeniu. Taip jo rūgštingumas iš tiesų sumažėja, tačiau tai nepaverčia metodo patikimu ar mediciniškai rekomenduojamu būdu pašalinti neaiškų odos darinį. Be to, žmonės naudoja skirtingos koncentracijos actą, skirtingą jo kiekį ir laiko jį ant odos nevienodai ilgai, todėl rezultatas tampa sunkiai prognozuojamas.
Net jeigu vienam žmogui po kelių dienų nieko blogo nenutiko, tai negarantuoja tokios pačios reakcijos kitam. Jautresnė oda gali būti pažeista gerokai greičiau, o pakartotinis rūgšties naudojimas gali dar labiau sustiprinti sudirginimą.
Dėl to actą geriau palikti virtuvei, o ne naudoti kaip naminę priemonę odos dariniams deginti.
Paprastas sprendimas ne visada yra saugiausias
Norą atsikratyti nedidelės odos ataugėlės galima suprasti. Ypač jeigu ji nuolat kliūva už grandinėlės, drabužių, skutimosi peiliuko ar paprasčiausiai nepatinka estetiškai. Tačiau kelių minučių profesionali konsultacija gali būti gerokai saugesnė nei kelias savaites trunkantis eksperimentas su actu.
Svarbiausia pirmiausia išsiaiškinti, su kokiu dariniu susiduriama. Jei tai paprasta gerybinė odos ataugėlė, gydytojas gali pasiūlyti tinkamą pašalinimo būdą. Jei tai karpa, galima pasirinkti jai skirtą gydymą, o jeigu darinys atrodo neįprastai, jį galima papildomai ištirti.
Todėl populiarų patarimą „tepkite actu, kol nukris“ verta vertinti atsargiai. Odos darinys gali atrodyti mažas ir nereikšmingas, tačiau bandant jį pašalinti rūgštimi galima sukurti didesnę problemą nei ta, kurią norėjote išspręsti.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt