Nemalonus burnos kvapas gali sukelti daug nepatogumo. Žmogus ne visada pats jį pastebi, todėl apie problemą kartais pirmasis užsimena partneris, šeimos narys ar artimas draugas. Tokia situacija gali būti nemaloni, tačiau blogas burnos kvapas nėra priežastis gėdytis. Dažniausiai tai yra išsprendžiama problema, jei nustatoma tikroji jos priežastis.
Medicinoje nuolatinis nemalonus burnos kvapas vadinamas halitoze. Jį gali lemti nepakankama burnos higiena, apnašos ant liežuvio, dantenų ligos, ėduonis, burnos sausumas, rūkymas, tam tikri maisto produktai ar netinkamai prižiūrimi dantų protezai. Rečiau priežastis būna susijusi su nosies, gerklės, kvėpavimo takų ar kitomis sveikatos problemomis.
Kramtomoji guma, mėtinės pastilės ir burnos purškikliai gali trumpam užmaskuoti kvapą, tačiau jie neišsprendžia jo priežasties. Todėl ilgalaikis sprendimas prasideda ne nuo stipresnio mėtinio skonio, o nuo nuoseklios burnos higienos ir profesionalaus įvertinimo, jei problema nepraeina.
Kodėl atsiranda nemalonus burnos kvapas?
Dažniausiai kvapas susidaro burnoje. Ant dantų, tarpdančiuose ir liežuvio paviršiuje gyvenančios bakterijos skaido maisto likučius bei baltymus. Šio proceso metu gali susidaryti nemalonaus kvapo junginių.
Ypač daug apnašų gali kauptis užpakalinėje liežuvio dalyje. Jos paviršius nėra visiškai lygus, todėl tarp liežuvio spenelių lieka bakterijų, maisto dalelių ir negyvų ląstelių. Dėl to vien dantų valymo kai kuriems žmonėms gali nepakakti.
Prie kvapo taip pat prisideda tarp dantų užsilikęs maistas. Įprastas šepetėlis nepasiekia visų tarpdančių paviršių, todėl šios vietos turi būti valomos dantų siūlu arba tinkamo dydžio tarpdančių šepetėliais.
Burnos sausumas – dažna, bet ne visada pastebima priežastis
Seilės yra natūrali burnos apsaugos sistemos dalis. Jos drėkina gleivinę, padeda nuplauti maisto likučius ir riboja bakterijų kaupimąsi. Kai seilių sumažėja, kvapą sukeliančios bakterijos gali daugintis lengviau.
Dėl to ryte kvapas dažnai būna stipresnis: miegant seilių gamyba natūraliai sumažėja. Burną taip pat gali sausinti nepakankamas skysčių vartojimas, kvėpavimas pro burną, rūkymas, alkoholis ir kai kurie vaistai.
Sausumą gali sukelti vaistai nuo alergijos, depresijos, padidėjusio kraujospūdžio ar kitos būklės. Vaistų savarankiškai nutraukti negalima. Jei burnos sausumas prasidėjo pradėjus naują gydymą, verta apie tai pasakyti gydytojui ar vaistininkui.
Dantenų ligos ir dantų problemos
Nuolatinis nemalonus kvapas gali būti vienas dantenų uždegimo ar periodonto ligos požymių. Bakterijos kaupiasi prie dantenų krašto ir po juo, o negydomas uždegimas ilgainiui gali pažeisti dantį palaikančius audinius.
Kiti galimi požymiai:
- dantenų kraujavimas valant dantis;
- paraudusios arba patinusios dantenos;
- dantenų atsitraukimas;
- dantų paslankumas;
- nuolatinis nemalonus skonis burnoje.
Kvapas taip pat gali atsirasti dėl negydomo ėduonies, skilusio danties, danties šaknies infekcijos ar tarp dantų nuolat stringančio maisto.
Tokiais atvejais skalavimo skystis problemos neišspręs. Reikia gydyti konkrečią priežastį.
Maistas, rūkymas ir alkoholis
Česnakai, svogūnai ir kai kurie prieskoniai gali laikinai pakeisti burnos kvapą. Juos suvirškinus, dalis kvapiųjų junginių patenka į kraują, vėliau – į plaučius ir iškvepiamą orą. Todėl dantų valymas gali sumažinti burnoje likusį kvapą, bet ne visada jį panaikina iš karto.
Rūkymas pats savaime palieka stiprų kvapą ir didina dantenų ligų riziką. Alkoholis gali sausinti burną, todėl po jo vartojimo kvapas taip pat gali sustiprėti.
Badavimas ir labai mažai angliavandenių turinčios dietos kai kuriems žmonėms sukelia specifinį kvapą, nes organizmas energijai pradeda intensyviau skaidyti riebalus ir gamina ketonus.
Kaip sužinoti, ar kvapas iš tiesų nemalonus?
Pačiam objektyviai įvertinti savo kvapą sunku, nes uoslė prie jo pripranta. Kvėpavimas į delnus nėra patikimas testas.
Paprastesnis būdas – paklausti patikimo žmogaus. Tai gali būti nejauku, tačiau atsakymas bus naudingesnis nei įvairūs internetiniai bandymai.
Odontologas ar burnos higienistas taip pat gali įvertinti burnos būklę, apnašas, dantenas, ėduonį ir galimas kitas priežastis.
Liežuvio spalva savaime nėra patikimas halitozės testas. Baltos apnašos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, o švariai atrodantis liežuvis negarantuoja, kad kvapo nėra.
Kasdienė priežiūra, kuri iš tiesų padeda
Svarbiausia priemonė yra nuosekli burnos higiena.
Dantis reikėtų valyti du kartus per dieną fluoro turinčia pasta. Valymas turėtų trukti maždaug dvi minutes, nepamirštant išorinių, vidinių ir kramtomųjų dantų paviršių.
Po valymo pastos likučius geriau išspjauti, tačiau burnos iš karto gausiai neskalauti vandeniu, kad fluoras ilgiau liktų ant dantų.
Tarpdančius reikia valyti bent kartą per dieną. Tinkamiausią priemonę – siūlą, tarpdančių šepetėlius ar kitą būdą – gali padėti pasirinkti burnos higienistas.
Jei ant liežuvio kaupiasi apnašos, jį galima švelniai nuvalyti specialiu liežuvio valikliu arba minkštu šepetėliu. Nereikia stipriai spausti ar bandyti nugramdyti viso paviršiaus. Tyrimų duomenys apie ilgalaikį liežuvio valymo poveikį nėra visiškai vienodi, tačiau jis kai kuriems žmonėms gali sumažinti apnašų ir kvapo kiekį. (Wikipedia)
Ar reikalingas burnos skalavimo skystis?
Burnos skalavimo skystis gali būti papildoma, bet ne pagrindinė higienos priemonė. Jis nepakeičia dantų ir tarpdančių valymo.
Kai kurie gydomieji skalavimo skysčiai skirti naudoti ribotą laiką, todėl juos reikėtų rinktis pagal odontologo rekomendaciją. Pavyzdžiui, kai kurie antiseptiniai produktai ilgai naudojami gali dažyti dantis, keisti skonio pojūtį ar dirginti gleivinę.
Jei burna sausa, stipriai alkoholio turintis skalavimo skystis gali dar labiau padidinti sausumo pojūtį. Tokiu atveju verta rinktis produktą be alkoholio, tačiau geriausia pasikonsultuoti su odontologu ar vaistininku.
Vanduo ir becukrė kramtomoji guma
Reguliarus vandens gėrimas gali padėti, jei kvapą stiprina burnos sausumas. Tačiau nereikia priverstinai gerti milžiniškų kiekių – svarbu palaikyti normalų skysčių vartojimą.
Becukrė kramtomoji guma gali paskatinti seilių gamybą ir laikinai sumažinti sausumą. Tai ypač aktualu po valgio, kai nėra galimybės išsivalyti dantų. Vis dėlto guma tik papildo, o ne pakeičia burnos higieną.
Pirmenybę verta teikti becukrei gumai. Nuolat kramtyti cukraus turinčias gumas nėra geras pasirinkimas, nes cukrus skatina ėduonies atsiradimą.
Ar padeda petražolės, gvazdikėliai ir kiti produktai?
Petražolės, kardamonas ar kiti aromatingi produktai gali trumpam pakeisti burnos skonį ir užmaskuoti kvapą, tačiau jie nepašalina apnašų, negydo dantenų ligų ir neišsprendžia burnos sausumo priežasties.
Žalioji arbata, obuoliai ar salierai gali būti subalansuotos mitybos dalis, tačiau jų nereikėtų pristatyti kaip halitozės gydymo priemonių.
Atsargiai reikėtų elgtis ir su koncentruotais eteriniais aliejais, actu, soda ar vandenilio peroksidu. Netinkamai naudojamos medžiagos gali sudirginti gleivinę ar pažeisti dantis. Burnai skirti tik tie produktai, kurie aiškiai pažymėti kaip tinkami tokiam naudojimui.
Protezų, kapų ir kitų priemonių priežiūra
Išimami protezai, dantų tiesinimo kapos ir naktinės apsauginės kapos gali kaupti bakterijas bei kvapą. Juos būtina valyti pagal odontologo ir gamintojo instrukcijas.
Išimamus protezus dažniausiai rekomenduojama nakčiai išsiimti, išvalyti ir laikyti taip, kaip nurodė specialistas. Protezų nereikėtų valyti įprasta abrazyvia dantų pasta, jei gamintojas to nerekomenduoja, nes paviršius gali būti subraižytas.
Kada reikėtų registruotis pas odontologą?
Jei kvapas nepraeina po kelių savaičių nuoseklios burnos higienos, verta apsilankyti pas odontologą. Ypač svarbu nedelsti, jeigu kartu kraujuoja dantenos, skauda dantį, atsirado patinimas, dantys tapo paslankūs arba jaučiamas nuolatinis nemalonus skonis.
Odontologas pirmiausia patikrins dažniausias burnoje esančias priežastis. Kadangi daugeliu atvejų halitozė siejama būtent su burnos ertme, tai yra logiška vieta pradėti. (Wikipedia)
Jeigu burnos būklė gera, tačiau kvapas išlieka, gali būti rekomenduota kreiptis į šeimos gydytoją ar kitą specialistą. Rečiau problema siejama su lėtiniu sinusitu, tonzilių akmenimis, refliuksu, kvėpavimo takų liga ar kita medicinine būkle.
Sunkios kepenų, inkstų ar medžiagų apykaitos ligos gali pakeisti kvapą, tačiau tai nėra dažniausia halitozės priežastis. Paprastai tokios ligos sukelia ir kitų aiškių simptomų, todėl nereikėtų pagal vieną kvapą bandyti sau diagnozuoti rimtos ligos.
Kvapo slėpimas nėra ilgalaikis sprendimas
Blogas burnos kvapas dažniausiai nėra problema, kurią galima visam laikui išspręsti viena pastile, prieskoniu ar skalavimo skysčiu. Kvapo maskavimas gali suteikti keliolika minučių pasitikėjimo, tačiau ilgalaikį rezultatą lemia priežasties pašalinimas.
Geriausia pradėti nuo paprastų žingsnių: kruopščiai valyti dantis, kasdien prižiūrėti tarpdančius, švelniai valyti liežuvį, gerti pakankamai vandens, nerūkyti ir reguliariai lankytis pas odontologą.
Jeigu problema išlieka, nereikia jos slėpti ar dėl jos gėdytis. Profesionalus burnos būklės įvertinimas dažnai leidžia rasti konkrečią ir gydomą priežastį. Nuosekli higiena bei laiku suteikta pagalba yra gerokai patikimesnis kelias į gaivesnį burnos kvapą nei trumpalaikiai interneto triukai.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt