Internete galima rasti daugybę receptų, žadančių vos per kelias dienas „išvalyti“ žarnyną nuo parazitų. Vienas populiariausių – maltų linų sėmenų ir gvazdikėlių mišinys. Jį siūloma kelias dienas berti į kefyrą, jogurtą ar kitą gėrimą, padaryti pertrauką ir kursą pakartoti.
Tokiam receptui kartais priskiriamas dar įspūdingesnis poveikis: esą išnyksta potraukis saldumynams, organizmas atsikrato „toksinų“, pagerėja savijauta ir net pradeda kristi svoris.
Skamba paprastai, tačiau yra viena problema – nėra pagrindo teigti, kad linų sėmenų ir gvazdikėlių mišinys patikimai išgydo žmogaus žarnyno parazitines infekcijas.
Tai nereiškia, kad šie produktai neturi vietos mityboje. Linų sėmenys gali būti vertingas skaidulų šaltinis, o gvazdikėliai – įprastas prieskonis. Tačiau maisto produkto savybės ir parazitinės infekcijos gydymas yra du skirtingi dalykai.
Ar potraukis saldumynams reiškia, kad turite parazitų?
Vienas dažniausių tokių receptų argumentų skamba maždaug taip: jeigu žmogus nuolat nori saldumynų, jo žarnyne gali būti parazitų, kurie „reikalauja cukraus“.
Tai patrauklus paaiškinimas, bet potraukis saldumynams nėra patikimas žarnyno parazitų diagnostikos požymis.
Norą valgyti saldžiai gali veikti daugybė veiksnių – mitybos įpročiai, alkis, miego trūkumas, stresas, emocinė būsena ar tiesiog žmogaus pomėgiai.
Parazitinės infekcijos taip pat nėra viena liga.
Žmones gali užkrėsti skirtingi pirmuonys ir helmintai, o jų sukeliami simptomai labai skiriasi. Kai kurios infekcijos gali sukelti viduriavimą, pilvo skausmus, virškinimo sutrikimus, apetito ar kūno svorio pokyčius, tačiau dalis užsikrėtusių žmonių gali ilgą laiką nejausti ryškių simptomų.
Todėl diagnozė negali būti nustatoma pagal tai, kad vakare norisi šokolado.
Kaip iš tikrųjų nustatomi žarnyno parazitai?
Jeigu yra pagrįstas įtarimas dėl parazitinės infekcijos, gydytojas vertina ne vieną simptomą, o visą situaciją.
Svarbu, kokie simptomai pasireiškia, kiek laiko jie trunka, ar žmogus keliavo, galėjo vartoti užteršto vandens ar maisto ir ar yra kitų rizikos veiksnių.
Priklausomai nuo įtariamos infekcijos gali būti atliekami išmatų tyrimai, kraujo tyrimai ar kiti specifiniai tyrimai.
Kartais vieno išmatų mėginio net nepakanka – ieškant tam tikrų parazitų gali būti tiriami keli skirtingomis dienomis surinkti mėginiai.
Tai labai skiriasi nuo internete paplitusios idėjos, kad beveik kiekvienas žmogus turi „paslėptų parazitų“ ir todėl profilaktiškai turėtų reguliariai atlikti organizmo valymus.
Kodėl šiame recepte atsirado gvazdikėliai?
Gvazdikėliai yra aromatingas prieskonis, kuriame yra įvairių biologiškai aktyvių junginių, tarp jų – eugenolio.
Laboratoriniuose ir kituose ikiklinikiniuose tyrimuose galima nagrinėti tokių junginių poveikį įvairiems mikroorganizmams ar parazitams.
Tačiau čia labai svarbus skirtumas.
Medžiagos poveikis laboratorijoje nėra įrodymas, kad keli gramai maltų gvazdikėlių išgydys žmogaus parazitinę infekciją.
Norint priemonę laikyti veiksmingu gydymu, reikia patikimų klinikinių tyrimų su žmonėmis, tinkamos dozės, saugumo vertinimo ir įrodymų, kad gydymas iš tiesų pašalina konkretų parazitą.
Todėl gvazdikėlius galima drąsiai naudoti kaip prieskonį, tačiau nereikėtų jų vadinti universaliu vaistu nuo žarnyno parazitų.
Linų sėmenų nauda slypi visai kitur
Su linų sėmenimis situacija kitokia.
Juose yra skaidulų, riebalų rūgščių ir kitų maistinių medžiagų. Sumalti linų sėmenys gali būti įtraukti į įprastą mitybą – berti į košę, jogurtą, kefyrą ar kitus patiekalus.
Skaidulos gali prisidėti prie normalios žarnyno veiklos ir sotumo jausmo.
Tačiau teiginys, kad išbrinkusios linų sėmenų skaidulos mechaniškai „išstumia parazitus“ iš žarnyno, yra pernelyg supaprastintas.
Jeigu žmogus užsikrėtęs gydymo reikalaujančiu parazitu, didesnis skaidulų kiekis infekcijos savaime nepanaikins.
Be to, didesnis linų sėmenų kiekis kai kuriems žmonėms gali sukelti pilvo pūtimą, pilnumo jausmą ar viduriavimą. Vartojant skaidulas svarbu gauti pakankamai skysčių.
O kaip žadamas svorio kritimas?
Čia taip pat svarbu atskirti realų galimą poveikį nuo reklaminio pažado.
Skaidulų turintis maistas gali suteikti didesnį sotumo jausmą, todėl linų sėmenys gali būti subalansuotos mitybos dalis.
Tačiau tai nereiškia, kad linų sėmenų ir gvazdikėlių mišinys „pašalina parazitus“, o dėl to žmogus automatiškai pradeda mesti svorį.
Kūno svorį veikia bendras energijos suvartojimas, mitybos struktūra, fizinis aktyvumas, miegas, sveikatos būklė, vaistai ir daugybė kitų veiksnių.
Jeigu svoris pradėjo kristi neplanuotai, ypač kartu atsiradus ilgalaikiam viduriavimui, pilvo skausmams ar kitiems simptomams, tai nėra priežastis džiaugtis „organizmo valymu“. Tokiu atveju reikėtų ieškoti priežasties.
Ar reikia atsisakyti cukraus, kad „numarintumėte“ parazitus?
Dar viena populiari teorija – visiškai atsisakyti cukraus, duonos, makaronų ir kitų angliavandenių, kad parazitams nebeliktų maisto.
Žmogaus organizmas ir parazitinės infekcijos taip paprastai neveikia.
Sumažinti didelį pridėtinio cukraus ir itin perdirbtų produktų kiekį gali būti naudinga dėl daugybės bendros sveikatos priežasčių, tačiau tokia dieta nėra patikimas būdas išgydyti parazitinę infekciją.
Taip pat nėra pagrindo teigti, kad angliavandeniai organizme savaime sukuria „gleivių perteklių“, kuriame klesti visi parazitai.
Jeigu nustatoma konkreti infekcija, gydymas parenkamas pagal ją.
Kodėl „natūralus gydymas vietoje vaistų“ gali būti rizikingas?
Kai kurios parazitinės infekcijos iš tiesų gydomos gana trumpai.
Pavyzdžiui, tam tikroms žarnyno kirmėlių infekcijoms naudojami specifiniai antiparazitiniai vaistai, o gydymas gali trukti vos kelias dienas.
Tačiau vaistas priklauso nuo to, koks parazitas nustatytas.
Būtent todėl nėra vieno universalaus naminio mišinio visiems parazitams.
Dar svarbiau – kai kurios parazitinės infekcijos gali sukelti rimtų komplikacijų. Atidėjus tinkamą diagnozę ir vietoje gydymo ilgai vartojant namines priemones galima paprasčiausiai prarasti laiką.
Ar galima linų sėmenis ir gvazdikėlius valgyti?
Žinoma, šių produktų nebūtina išmesti iš virtuvės.
Sumalti linų sėmenys gali būti įprastos mitybos dalis. Juos galima berti į jogurtą, kefyrą, košę ar kokteilį.
Gvazdikėliai nedideliais kulinariniais kiekiais taip pat naudojami kaip prieskonis.
Tačiau visai kas kita yra dideles ar koncentruotas augalinių produktų dozes vartoti kaip „gydymo kursą“.
Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, vartojantys vaistus. Augalinės medžiagos taip pat gali turėti biologinį poveikį ir sąveikauti su kai kuriais medikamentais.
Todėl „natūralu“ nereiškia „galima vartoti neribotai“.
Kada verta pasitikrinti?
Jeigu tiesiog mėgstate saldumynus, vien dėl to ieškoti parazitų dažniausiai nėra pagrindo.
Tačiau jeigu ilgai vargina nepaaiškinamas viduriavimas, pilvo skausmai, ryškūs virškinimo sutrikimai, neplanuotas svorio kritimas ar pastebimi neįprasti dariniai išmatose, situaciją verta aptarti su gydytoju.
Ypač svarbu paminėti nesenas keliones, neįprastą maistą, galimą nesaugaus vandens vartojimą ar kitus rizikos veiksnius.
Tuomet galima ieškoti konkrečios priežasties, o ne gydyti spėjamą infekciją.
Linų sėmenys gali būti vertingas maisto produktas, o gvazdikėliai – puikus prieskonis. Tačiau trijų dienų jų mišinys nėra įrodytas būdas „išvalyti“ organizmą nuo visų parazitų, o pažadas, kad po mėnesio žarnynas bus visiškai švarus, neturi patikimo medicininio pagrindo.
Jeigu parazitinė infekcija iš tiesų nustatoma, daug saugesnis kelias – sužinoti, kas ją sukėlė, ir pasirinkti būtent tam parazitui tinkamą gydymą.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt