„Organizmo valymas“ per kelias dienas? Ką iš tiesų daro kepenys, inkstai ir žarnynas – ir kas jiems padeda labiausiai

49

Internete netrūksta patarimų, kaip „išvalyti organizmą nuo toksinų“: vienur siūloma gerti sultis, kitur – valgyti tam tikrus vaisius, žalumynus ar kelias dienas laikytis specialios dietos. Tokie pažadai skamba viliojančiai, ypač kai žmogus jaučiasi pavargęs, apsunkęs ar tikisi greitai pagerinti savijautą. Tačiau žmogaus organizmas nėra vamzdis, kurio sienelėse palaipsniui kaupiasi neaiškūs „toksinai“, kuriuos galima nuplauti vienu gėrimu.

Kepenys, inkstai, plaučiai ir virškinimo sistema nuolat apdoroja bei pašalina medžiagas, kurių organizmui nebereikia. Kai šie organai sveiki, jiems nereikia specialaus „detokso“. Kur kas daugiau naudos duoda paprasti kasdieniai įpročiai: pakankamas skysčių kiekis, subalansuota mityba, judėjimas, saikingas alkoholio vartojimas ir gydytojo konsultacija, jei atsiranda neįprastų simptomų.

Ar organizme iš tikrųjų kaupiasi „toksinai“?

Žodis „toksinai“ dažnai vartojamas labai plačiai, tačiau neretai net nepaaiškinama, apie kokias medžiagas kalbama. Medicinoje apsinuodijimas konkrečia medžiaga yra reali būklė, tačiau tokiu atveju gydymas priklauso nuo to, kuo žmogus apsinuodijo, ir naminis „valantis“ gėrimas problemos neišsprendžia.

Sveiko žmogaus organizmas nuolat atlieka sudėtingą medžiagų apykaitos darbą. Kepenys keičia ir skaido įvairias medžiagas, inkstai filtruoja kraują ir su šlapimu pašalina dalį medžiagų apykaitos produktų, o žarnynas pašalina tai, ko organizmas nesuvirškino ar nepasisavino.

Todėl galvos skausmo, nuovargio ar odos problemų nereikėtų automatiškai aiškinti „užsiteršusiu organizmu“. Šie simptomai gali turėti daugybę priežasčių – nuo miego trūkumo ir streso iki mažakraujystės, infekcijos, hormoninių ar kitų sveikatos sutrikimų.

Inkstai nėra filtras, kurį reikia periodiškai „praplauti“

Inkstai kasdien filtruoja kraują, reguliuoja skysčių ir mineralų balansą bei padeda pašalinti tam tikrus medžiagų apykaitos produktus. Kartais teigiama, kad patinimas, sunkios kojos ar prakaitavimas reiškia, jog inkstai „užteršti“, tačiau toks paaiškinimas yra pernelyg paprastas.

Tinimą gali lemti daugybė priežasčių – ilgas sėdėjimas, venų problemos, kai kurie vaistai, širdies, inkstų ar kitos ligos. Todėl ilgai trunkantis ar staigus tinimas nėra signalas pradėti gerti daugiau sulčių – tai priežastis ieškoti tikrosios problemos.

Vaisiai ir uogos gali būti puiki sveikos mitybos dalis, nes juose yra vandens, skaidulų, vitaminų ir mineralų. Tačiau arbūzas ar šviežiai spaustos sultys inkstų „neišvalo“. Be to, labai didelis sulčių kiekis gali reikšti nemažai cukraus, todėl sveikam žmogui dažniausiai geriau rinktis visą vaisių, o ne jo sultis.

Kepenų „detoksas“ dažniausiai nereikalingas

Kepenys yra vienas pagrindinių organų, dalyvaujančių apdorojant medžiagas, patenkančias į organizmą. Tačiau jos nėra kempinė, kurioje susikaupia teršalai ir kurią retkarčiais reikia išplauti petražolių kokteiliu ar specialia arbata.

Žalumynai, daržovės ir įvairus augalinis maistas kepenims naudingi kaip bendros subalansuotos mitybos dalis. Vis dėlto nėra vieno produkto, kuris savaime „išvalytų“ kepenis. Daug didesnę reikšmę turi alkoholio ribojimas, sveikas kūno svoris, fizinis aktyvumas ir atsargus vaistų bei papildų vartojimas.

Kartais žmonės pamiršta, kad net „natūralūs“ papildai gali paveikti kepenis. Todėl įvairios stiprios žolelių tinktūros ar neaiškios sudėties detoksikacijos programos nebūtinai yra nekaltos vien dėl to, kad parduodamos kaip natūralios.

Jeigu atsiranda odos ar akių pageltimas, labai tamsus šlapimas, nuolatinis skausmas dešinėje viršutinėje pilvo dalyje ar stiprus bendras silpnumas, reikėtų kreiptis į gydytoją, o ne bandyti „valyti kepenis“ namuose.

Ar žarnyno sienelėse tikrai kaupiasi maisto likučiai?

Dar vienas populiarus teiginys – kad perdirbto maisto likučiai daugelį metų nusėda ant žarnyno sienelių ir juos reikia „nuplauti“. Sveikam žmogui žarnynas taip neveikia. Jo turinys nuolat juda, o nereikalingos medžiagos pašalinamos tuštinantis.

Daržovės, tokios kaip brokoliai, špinatai, briuseliniai kopūstai ar ankštiniai produktai, vis tiek yra labai vertingos, tačiau ne todėl, kad nugramdo nuo žarnyno „toksinų sluoksnį“. Jose esančios skaidulos padeda palaikyti normalesnę žarnyno veiklą, suteikia sotumo ir yra svarbios žarnyno mikrobiotai.

Jeigu norite padėti virškinimo sistemai, dažniausiai daug daugiau naudos duos palaipsniui didinamas skaidulų kiekis, pakankamas vandens vartojimas ir reguliarus judėjimas. Staigiai pradėjus valgyti labai daug skaidulų, priešingai, gali atsirasti pilvo pūtimas ir diskomfortas.

Žalioji arbata taip pat gali būti įprastos mitybos dalis, tačiau ji neišvalo žarnyno ir savaime nesukelia reikšmingo svorio kritimo.

Kasą „valyti“ ananasais nereikia

Kasa atlieka labai svarbias funkcijas: gamina virškinimo fermentus ir hormonus, tarp jų insuliną, kuris padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Tačiau nėra patikimo pagrindo teigti, kad ryte suvalgytas ananasas ar citrusinis vaisius gali išvalyti kasą nuo toksinų.

Vaisiai, daržovės, ankštiniai produktai ir pilno grūdo produktai gali būti sveikos mitybos dalis, tačiau nė vienas iš jų nėra kasos „detoksikatorius“. Žmonėms, turintiems gliukozės kiekio kraujyje problemų, ypač svarbu nepasikliauti saldžių sulčių ar vaisių „valymo“ programomis.

Stiprus ar pasikartojantis viršutinės pilvo dalies skausmas, pykinimas, vėmimas ar nepaaiškinami gliukozės pokyčiai yra priežastis kreiptis į medikus.

Vanduo svarbus, bet daugiau ne visada reiškia geriau

Patarimas „gerkite kuo daugiau vandens, kad išplautumėte toksinus“ taip pat nėra visiškai tikslus. Vanduo reikalingas normaliai organizmo veiklai, tačiau sveikam žmogui nėra būtina prievarta išgerti milžinišką jo kiekį.

Skysčių poreikis priklauso nuo oro, fizinio aktyvumo, mitybos ir individualios sveikatos. Daugeliui žmonių pakanka vadovautis troškuliu ir stebėti, kad šlapimas nebūtų nuolat labai tamsus. Sergant tam tikromis širdies ar inkstų ligomis, skysčių kiekį gali tekti net riboti pagal gydytojo rekomendacijas.

Todėl „daugiau vandens“ nėra universali taisyklė kiekvienam.

Kas iš tiesų padeda organizmo natūralioms sistemoms?

Vietoj trumpalaikio detokso daug prasmingiau galvoti apie kasdienius įpročius. Kepenims, inkstams ir žarnynui nereikia kelių dienų „apsivalymo kurso“ – jiems reikia sąlygų normaliai dirbti nuolat.

Įvairi mityba, pakankamai daržovių ir vaisių, viso grūdo produktai, ankštiniai, pakankamas baltymų kiekis ir mažiau stipriai perdirbto maisto yra kur kas praktiškesnis pasirinkimas. Taip pat svarbūs reguliarus fizinis aktyvumas, normalus miegas ir saikingas alkoholio vartojimas.

Nė vienas kokteilis negali kompensuoti kelių mėnesių įpročių, tačiau lygiai taip pat nereikia siekti tobulumo. Sveikatai daug naudingesni nedideli, ilgai išlaikomi pokyčiai nei griežtas trijų dienų „organizmo valymas“, po kurio grįžtama prie ankstesnės rutinos.

Organizmas jau turi savo „detokso sistemą“

Mintis, kad žmogui reikia periodiškai „išvalyti“ kiekvieną vidaus organą, skamba patraukliai, tačiau žmogaus kūnas veikia daug sudėtingiau. Inkstai, kepenys, žarnynas ir kiti organai kasdien atlieka savo darbą, o sveikam žmogui specialios valymo programos paprastai nėra reikalingos.

Vaisiai, žalumynai, daržovės ir vanduo yra naudingi ne todėl, kad stebuklingai išplauna toksinus, o todėl, kad yra normalios, subalansuotos gyvensenos dalis. Jei žmogus nuolat jaučiasi pavargęs, tinsta, jaučia skausmą ar pastebi kitų neįprastų simptomų, geriau ieškoti konkrečios priežasties.

Kartais geriausias „organizmo valymas“ yra visai ne stebuklingas gėrimas – o daugiau miego, geresnė mityba, daugiau judėjimo, mažiau alkoholio ir laiku atliktas sveikatos patikrinimas.