Kai lieka gabalas moliūgo, kepu šį purų apkepą: viduje švelnus lyg kremas, o viršus gražiai apskrunda

48

Rudenį moliūgas virtuvėje atsiranda labai dažnai, tačiau ne visada sunaudojame jį visą iš karto. Vieną dalį dedame į sriubą, kitą iškepame orkaitėje, o šaldytuve lieka dar gabalas, kuriam vis atidedame sprendimą. Būtent tada verta išbandyti šį paprastą moliūgų ir varškės apkepą.

Jis gaunasi purus, drėgnas ir labai švelnus. Vidus primena lengvą varškės kremą, o viršuje kepant susidaro plona auksinė plutelė. Cinamonas ir vanilė suteikia rudeniško aromato, tačiau moliūgo skonis nėra pernelyg stiprus, todėl apkepą dažnai mėgsta net tie, kurie moliūgų paprastai nesirenka.

Patiekti galima šiltą pusryčiams arba visiškai atvėsintą kaip desertą prie arbatos ar kavos.

Ko reikės moliūgų ir varškės apkepui?

Maždaug 20–22 cm kepimo formai reikės:

• 400 g varškės;
• 300–350 g moliūgo minkštimo;
• 3 kiaušinių;
• 3–4 valgomųjų šaukštų manų kruopų;
• 3 valgomųjų šaukštų cukraus;
• 2 valgomųjų šaukštų grietinės;
• 1 arbatinio šaukštelio vanilinio cukraus arba vanilės;
• 1/2 arbatinio šaukštelio cinamono;
• žiupsnelio druskos;
• sviesto kepimo formai.

Jeigu moliūgas labai saldus, cukraus galima dėti mažiau. Norint saldesnio desertinio varianto, jo kiekį galima šiek tiek padidinti arba apkepą patiekti su medumi.

Pirmiausia paruoškite moliūgą

Moliūgo minkštimą supjaustykite nedideliais kubeliais. Sudėkite į puodą, įpilkite kelis šaukštus vandens ir uždengę patroškinkite maždaug 10–15 minučių, kol visiškai suminkštės.

Vandens daug nereikia. Moliūgas pats išleidžia nemažai skysčio, o per didelis jo kiekis vėliau gali padaryti apkepo masę pernelyg skystą.

Suminkštėjusį moliūgą sutrinkite trintuvu arba paprasta bulvių grūstuve iki tyrės. Palikite šiek tiek atvėsti.

Dar aromatingesnis variantas – moliūgą ne virti, o iškepti orkaitėje. Tokiu atveju jis praranda dalį vandens ir tampa saldesnio, sodresnio skonio. Jei turite jau kepto moliūgo likučių, šis receptas tam ypač tinka.

Varškę verta sutrinti

Jeigu norite labai švelnaus, beveik kreminio apkepo, varškę prieš maišant verta pertrinti šakute, sieteliu arba trumpai susmulkinti elektriniu trintuvu.

Grūdėta varškė taip pat tiks, tačiau galutinė tekstūra bus labiau panaši į klasikinį varškės apkepą.

Į dubenį sudėkite varškę, įmuškite kiaušinius, suberkite cukrų, vanilę, cinamoną ir žiupsnelį druskos. Įdėkite grietinės ir viską gerai išmaišykite.

Tuomet įmaišykite atvėsusią moliūgų tyrę.

Masė turėtų tapti vientisa, švelniai oranžinė ir gana skysta.

Kodėl čia naudojamos manų kruopos?

Manų kruopos sugeria dalį drėgmės ir padeda apkepui išlaikyti formą, tačiau nepadaro jo sunkaus.

Suberkite tris valgomuosius šaukštus manų kruopų ir gerai išmaišykite. Jeigu moliūgų tyrė labai vandeninga, galima įdėti dar vieną šaukštą.

Tuomet palikite masę pastovėti apie 10–15 minučių. Per tą laiką manai išbrinks, o tešla sutirštės.

Šio žingsnio geriau nepraleisti. Jei apkepą iš karto dėsite į orkaitę, vidus gali likti per skystas.

Kaip iškepti, kad viršus gražiai apskrustų?

Kepimo formą patepkite sviestu. Galima dar lengvai pabarstyti manų kruopomis – tuomet apkepą bus lengviau išimti.

Supilkite paruoštą masę ir paviršių išlyginkite.

Jeigu norite gražesnės plutelės, viršų labai plonai patepkite grietine. Kepdama ji padeda paviršiui įgauti auksinę spalvą.

Kepkite iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje maždaug 40–50 minučių.

Tikslus laikas priklausys nuo formos dydžio ir orkaitės. Apkepo kraštai turi sutvirtėti, o vidurys gali likti vos vos minkštas – vėsdamas jis dar sutvirtės.

Jeigu viršus per greitai tamsėja, paskutinėmis kepimo minutėmis apkepą galima pridengti folija.

Didžiausia klaida – pjaustyti vos ištraukus iš orkaitės

Šviežiai iškepęs moliūgų ir varškės apkepas yra labai minkštas. Jei iš karto bandysite jį išimti iš formos ar pjaustyti, gabalėliai gali subyrėti.

Leiskite jam pastovėti bent 15–20 minučių.

Jeigu norite labai gražių, tvirtų porcijų, apkepą galima visiškai atvėsinti. Šaltas jis tampa tankesnis, bet viduje vis tiek išlieka minkštas ir drėgnas.

Kitą dieną iš šaldytuvo jis taip pat labai skanus.

Ką galima pridėti į apkepą?

Pagrindinis variantas gana paprastas, todėl jį lengva keisti.

Į masę galima įberti saują razinų arba smulkintų džiovintų abrikosų. Jie suteikia daugiau saldumo ir labai dera su moliūgu.

Jeigu mėgstate riešutus, įmaišykite smulkintų graikinių riešutų arba migdolų. Jie suteiks tekstūros ir šiek tiek kontrasto minkštam apkepo vidui.

Dar vienas labai rudeniškas variantas – nedidelis tarkuotas obuolys. Tik jį geriau šiek tiek nuspausti, kad nepridėtų per daug skysčio.

Galima įberti ir žiupsnelį muskato riešuto, imbiero ar kardamono. Tačiau prieskonių nepadauginkite – moliūgo ir varškės skonis turėtų išlikti pagrindinis.

Jei nenorite labai saldaus varianto

Šį apkepą lengva pritaikyti ir žmonėms, kurie nemėgsta labai saldžių desertų.

Sumažinkite cukraus kiekį iki vieno ar dviejų šaukštų ir patiekdami naudokite natūralų jogurtą, uogas ar kelias obuolio skilteles.

Jeigu moliūgas labai sunokęs ir saldus, papildomo cukraus gali reikėti visai nedaug.

Svarbiausia prieš kepant paragauti ne žalios masės su kiaušiniais, o atskirai moliūgų tyrės. Taip lengviau suprasite, kiek saldumo reikia receptui.

Su kuo patiekti?

Šiltas moliūgų ir varškės apkepas labai skanus su šaukštu grietinės arba natūralaus jogurto.

Desertiniam variantui galima užpilti nedidelį kiekį medaus, pabarstyti cinamonu ar pridėti kelių riešutų.

Prie jo taip pat tinka obuolių ar slyvų pagardas.

Tačiau gerai pagamintas apkepas skanus ir visiškai vienas – ypač šiltas, kai virtuvėje dar jaučiamas moliūgo, cinamono ir vanilės aromatas.

Puikus būdas sunaudoti likusį moliūgą

Šio recepto privalumas tas, kad nereikia ieškoti ypatingų produktų. Moliūgas, varškė, keli kiaušiniai ir šiek tiek manų kruopų – dažniausiai viskas, ko reikia.

Be to, tai puikus būdas sunaudoti ne tik šviežio moliūgo gabalą, bet ir likusią kepto moliūgo tyrę. Tokiu būdu mažiau maisto keliauja į šiukšliadėžę, o iš likučių gaunamas visiškai naujas patiekalas.

Rudenį tokie receptai ypač patogūs. Vieną dieną moliūgas gali virsti sriuba, kitą – garnyru, o likęs gabalas – kvapniu apkepu visai šeimai.

Ir turbūt geriausia dalis ta, kad jo skonis visai neprimena „patiekalą iš likučių“. Minkštas kreminis vidus ir auksinis viršus atrodo taip, lyg šį desertą būtumėte planavę nuo pat pradžių.