Šlapimo rūgštis yra natūrali medžiaga, susidaranti organizmui skaidant purinus – junginius, kurie randami žmogaus ląstelėse ir įvairiuose maisto produktuose. Įprastai didžioji dalis šlapimo rūgšties pašalinama per inkstus su šlapimu, o likusi – per virškinamąjį traktą. Tačiau kai jos organizme susidaro daugiau nei spėjama pašalinti arba inkstai jos nepašalina pakankamai efektyviai, kraujyje gali padidėti šlapimo rūgšties koncentracija.
Padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis medicinoje vadinamas hiperurikemija. Ne visi žmonės, kuriems nustatomas didesnis šios medžiagos kiekis, jaučia simptomus, tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti susiję su didesne podagros ar tam tikrų inkstų problemų rizika. Dėl šios priežasties gydytojai dažnai rekomenduoja atkreipti dėmesį į gyvenimo būdą, ypač į mitybą, fizinį aktyvumą ir kūno svorį.
Svarbu suprasti, kad vienas konkretus produktas negali išspręsti šios problemos. Geriausių rezultatų paprastai padeda pasiekti visuma – subalansuota mityba, pakankamas skysčių vartojimas, reguliarus judėjimas ir gydytojo rekomendacijų laikymasis.
Kas yra purinai ir kodėl jie svarbūs?
Purinai – tai natūralūs cheminiai junginiai, esantys mūsų organizme bei įvairiuose maisto produktuose. Organizmui juos suskaidžius susidaro šlapimo rūgštis.
Tai visiškai normalus procesas. Problemos gali atsirasti tik tuomet, kai šlapimo rūgšties gamyba viršija organizmo gebėjimą ją pašalinti.
Šlapimo rūgšties kiekį gali veikti įvairūs veiksniai:
- paveldimumas;
- inkstų funkcija;
- kūno svoris;
- tam tikri vaistai;
- mitybos įpročiai;
- alkoholio vartojimas;
- kai kurios lėtinės ligos.
Todėl mityba yra tik viena dėlionės dalis.
Kodėl svarbi kasdienė mityba?
Nors vien maistas negali visiškai kontroliuoti šlapimo rūgšties kiekio, sveika ir įvairi mityba gali būti svarbi bendros sveikatos dalis.
Daugelis mitybos specialistų rekomenduoja rinktis daugiau augalinės kilmės produktų, pakankamai skaidulų turintį maistą ir riboti itin daug purinų turinčius produktus, jei tai rekomenduoja gydytojas.
Vaisiai ir daržovės – kasdienio raciono pagrindas
Vaisiai ir daržovės aprūpina organizmą vitaminais, mineralais, antioksidantais ir skaidulomis.
Be to, daugelis jų turi daug vandens, kuris padeda palaikyti normalų organizmo skysčių balansą.
Kasdien verta rinktis įvairias daržoves ir vaisius, pavyzdžiui:
- obuolius;
- kriaušes;
- apelsinus;
- uogas;
- brokolius;
- morkas;
- kopūstus;
- cukinijas;
- moliūgus;
- lapines daržoves.
Svarbiausia – įvairovė.
Skirtingų spalvų vaisiai ir daržovės suteikia organizmui įvairių naudingų medžiagų.
Mažesnio riebumo pieno produktai
Kai kurie tyrimai rodo, kad mažesnio riebumo pieno produktai gali būti tinkamas pasirinkimas žmonėms, siekiantiems subalansuotos mitybos.
Tam gali tikti:
- natūralus jogurtas;
- kefyras;
- pienas;
- varškė;
- mažesnio riebumo sūris.
Šie produktai taip pat suteikia baltymų bei kalcio.
Jeigu netoleruojate pieno produktų, verta pasitarti su gydytoju arba dietologu dėl tinkamų alternatyvų.
Žuvis – vertingas baltymų šaltinis
Žuvis dažnai rekomenduojama kaip subalansuotos mitybos dalis.
Joje gausu aukštos kokybės baltymų bei omega-3 riebalų rūgščių.
Vis dėlto kai kurios žuvų rūšys turi daugiau purinų nei kitos, todėl žmonėms, sergantiems podagra ar turintiems padidėjusį šlapimo rūgšties kiekį, individualias rekomendacijas turėtų pateikti gydytojas.
Subalansuota mityba paprastai reiškia ne visišką produktų atsisakymą, o tinkamą jų kiekį.
Ankštiniai augalai
Pupelės, lęšiai, avinžirniai ir žirniai yra puikus augalinių baltymų bei skaidulų šaltinis.
Anksčiau buvo manoma, kad jų reikėtų vengti dėl purinų kiekio, tačiau naujesni moksliniai duomenys rodo, kad augalinės kilmės purinai organizmą gali veikti kitaip nei esantys kai kuriuose gyvūninės kilmės produktuose.
Todėl daugeliui žmonių ankštiniai augalai gali būti vertinga subalansuotos mitybos dalis.
Vis dėlto individualios rekomendacijos gali skirtis.
Riešutai ir sėklos
Nedidelis kiekis riešutų ar sėklų gali papildyti kasdienį racioną.
Juose yra:
- nesočiųjų riebalų;
- augalinių baltymų;
- vitamino E;
- magnio;
- skaidulų.
Svarbu nepamiršti, kad jie gana kaloringi, todėl rekomenduojama vartoti saikingai.
Vanduo – dažnai pamirštamas, bet svarbus
Pakankamas skysčių vartojimas yra svarbus bendrai organizmo veiklai.
Vanduo padeda palaikyti normalią inkstų funkciją, todėl daugelis specialistų rekomenduoja kasdien išgerti pakankamą kiekį skysčių.
Tikslus kiekis priklauso nuo:
- amžiaus;
- fizinio aktyvumo;
- oro temperatūros;
- sveikatos būklės.
Jeigu gydytojas nenurodė kitaip, vanduo dažniausiai išlieka geriausiu pasirinkimu.
Ar verta rinktis žaliąją arbatą?
Žalioji arbata dažnai minima kaip antioksidantų šaltinis.
Nors atliekami tyrimai apie įvairias jos savybes, kol kas nepakanka įrodymų teigti, kad vien žalioji arbata gali sumažinti šlapimo rūgšties kiekį.
Vis dėlto nesaldinta arbata gali būti viena iš sveikesnių gėrimų alternatyvų vietoje saldžių limonadų.
Produktai, kuriuos gali būti naudinga riboti
Žmonėms, kuriems gydytojas rekomendavo mažinti šlapimo rūgšties kiekį, dažnai siūloma atkreipti dėmesį į tam tikrus produktus.
Priklausomai nuo individualios situacijos, gali būti rekomenduojama riboti:
- subproduktus (kepenis, inkstus);
- kai kurias daug purinų turinčias žuvis;
- didelius kiekius raudonos mėsos;
- saldintus gėrimus;
- alkoholį, ypač alų.
Tai nereiškia, kad visi šie produktai visiems žmonėms turi būti visiškai išbraukti iš valgiaraščio. Tinkamiausias rekomendacijas turėtų pateikti gydytojas arba dietologas.
Kūno svoris taip pat svarbus
Antsvoris gali būti vienas iš veiksnių, susijusių su didesniu šlapimo rūgšties kiekiu.
Todėl palaipsniui mažinant kūno svorį, jei to reikia, galima pagerinti bendrą sveikatos būklę.
Vis dėlto labai griežtos dietos ar staigus svorio kritimas nėra rekomenduojami, nes kai kuriais atvejais jie gali turėti priešingą poveikį.
Fizinis aktyvumas
Reguliarus judėjimas naudingas ne tik širdžiai ar raumenims.
Jis taip pat padeda:
- palaikyti sveiką kūno svorį;
- gerinti medžiagų apykaitą;
- mažinti lėtinių ligų riziką;
- gerinti bendrą savijautą.
Nebūtina rinktis intensyvių treniruočių.
Naudos gali suteikti ir:
- spartesnis vaikščiojimas;
- važiavimas dviračiu;
- plaukimas;
- mankšta namuose.
Svarbiausia – reguliarumas.
Nepamirškite streso valdymo
Nors stresas tiesiogiai nesukelia hiperurikemijos, nuolatinė įtampa gali turėti įtakos bendram gyvenimo būdui.
Žmonės dažniau renkasi mažiau palankų maistą, prasčiau miega ir mažiau juda.
Todėl naudinga skirti dėmesio poilsiui.
Padėti gali:
- pasivaikščiojimai;
- meditacija;
- kvėpavimo pratimai;
- mėgstama veikla;
- pakankamas miegas.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jeigu jaučiate staigų stiprų sąnario skausmą, paraudimą, patinimą arba jums jau buvo nustatytas padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis, svarbu kreiptis į gydytoją.
Tik medicininiai tyrimai gali parodyti tikrąją situaciją.
Prireikus gydytojas gali rekomenduoti:
- kraujo tyrimus;
- papildomus inkstų funkcijos tyrimus;
- gyvenimo būdo korekcijas;
- vaistus.
Savarankiškai gydytis ar atsisakyti paskirtų vaistų nerekomenduojama.
Išvada
Šlapimo rūgštis yra natūrali organizmo medžiaga, tačiau jos padidėjęs kiekis kai kuriems žmonėms gali būti susijęs su didesne tam tikrų sveikatos problemų rizika. Nors stebuklingų produktų, galinčių greitai išspręsti šią problemą, nėra, subalansuota mityba, pakankamas vandens vartojimas, reguliarus fizinis aktyvumas ir sveikas kūno svoris gali būti svarbios bendros sveikatos priežiūros dalys.
Jeigu jums nustatytas padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis arba sergate podagra, mitybos pokyčius geriausia aptarti su gydytoju ar dietologu. Individualios rekomendacijos visuomet bus naudingesnės nei bendri patarimai, nes kiekvieno žmogaus sveikatos būklė ir poreikiai gali skirtis.
Aš – Aurelijus A., nuolatinis tekstų ir straipsnių kūrėjas, įkvėpimo besisemiantis iš kasdienių gyvenimo situacijų ir įvairių temų įvairovės. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir skatinantis mąstyti bei atrasti naujus dalykus. Džiaugiuosi, jei mano straipsniai Jus sudomina, ir tikiuosi, kad ateityje jų galėsite rasti dar daugiau. Befa.lt – vyr. redaktorius Aurelijus.