Akupresūra – tai tradicinės rytų medicinos metodas, paremtas tam tikrų kūno taškų spaudimu pirštais. Ši praktika naudojama jau daugelį šimtmečių, o šiandien ja domisi žmonės visame pasaulyje. Vieni ją renkasi atsipalaidavimui, kiti – kaip papildomą savijautos gerinimo būdą kartu su įprasta sveikatos priežiūra.
Pastaraisiais metais atliekama vis daugiau tyrimų, nagrinėjančių akupunktūros ir akupresūros poveikį. Kai kurie moksliniai darbai rodo, kad tam tikrais atvejais akupunktūra gali padėti sumažinti kai kurių rūšių skausmą ar palengvinti tam tikrus simptomus, tačiau jos veiksmingumas priklauso nuo konkrečios būklės. Mokslininkai pabrėžia, kad akupresūra ar akupunktūra neturėtų pakeisti gydytojo paskirto gydymo, ypač sergant širdies ir kraujagyslių ligomis ar kitomis rimtomis sveikatos problemomis.
Tradicinėje kinų medicinoje teigiama, kad žmogaus kūne yra daugybė taškų, kurių stimuliavimas gali būti siejamas su įvairiomis organizmo funkcijomis. Šios teorijos grindžiamos tradicinės medicinos principais ir nėra visiškai sutampančios su šiuolaikinės medicinos aiškinimu, tačiau daugelis žmonių akupresūrą vertina kaip atsipalaidavimo ar savijautos gerinimo praktiką.
Kuo skiriasi akupunktūra ir akupresūra?
Nors šios dvi praktikos dažnai minimos kartu, jos nėra tas pats.
Akupunktūros metu į tam tikrus kūno taškus įvedamos labai plonos adatos. Šią procedūrą turėtų atlikti tik tinkamai parengti specialistai.
Akupresūros metu tie patys ar panašūs taškai švelniai spaudžiami pirštais arba masažuojami. Šį metodą daugelis žmonių naudoja namuose atsipalaidavimui, tačiau svarbu vengti stipraus spaudimo ar skausmo.
Jeigu jaučiate stiprų skausmą, dusulį, spaudimą krūtinėje ar kitus ūmius simptomus, vien akupresūros nepakanka – būtina kuo greičiau kreiptis į medikus.
Kaip atlikti akupresūrą?
Prieš pradedant rankos turėtų būti švarios ir šiltos.
Tašką galima spausti nykščiu arba smiliumi lengvu, tolygiu spaudimu.
Dažniausiai rekomenduojama masažuoti sukamaisiais judesiais apie 30–60 sekundžių, o prireikus procedūrą pakartoti kelis kartus.
Spaudimas neturėtų sukelti stipraus skausmo.
Jeigu masažuojama vieta tampa labai jautri arba atsiranda nemalonių pojūčių, spaudimą reikėtų sumažinti arba procedūrą nutraukti.
1. Šenmen (Shenmen)
Šis taškas yra mažojo piršto pusėje, ties riešo raukšle.
Tradicinėje kinų medicinoje jis siejamas su širdies meridianu.
Akupresūros šalininkai mano, kad šio taško masažas gali padėti atsipalaiduoti po įtemptos dienos ir sumažinti emocinę įtampą.
Kai kurie žmonės jį masažuoja prieš miegą kaip atsipalaidavimo ritualo dalį.
Vis dėlto nėra pakankamai mokslinių įrodymų, kad vien šio taško spaudimas galėtų gydyti nemigą, depresiją ar širdies ligas.
2. Šao Hai (Shaohai)
Šis taškas yra vidinėje alkūnės pusėje.
Tradicinėje praktikoje jis siejamas su rankos judesiais ir bendru atsipalaidavimu.
Kai kurie žmonės šį tašką masažuoja po ilgos darbo dienos ar fizinio krūvio.
Mokslinių įrodymų, kad jo stimuliavimas gydytų širdies ligas ar kraujotakos sutrikimus, šiuo metu nepakanka.
3. Čingling (Qingling)
Šis taškas yra vidinėje žasto dalyje.
Tradicinėje kinų medicinoje jis siejamas su peties sritimi.
Akupresūros mėgėjai kartais jį masažuoja jaučiant raumenų įtampą po ilgo darbo prie kompiuterio ar fizinio krūvio.
Jeigu peties skausmas stiprus, trunka ilgai arba riboja judesius, reikėtų kreiptis į gydytoją ar kineziterapeutą.
4. Džiquan (Jiquan)
Šis taškas yra pažasties srityje.
Dėl vietos ypatumų jį reikėtų masažuoti labai atsargiai.
Tradicinėje medicinoje manoma, kad jis susijęs su rankos ir peties sritimi.
Vis dėlto stipraus spaudimo šioje vietoje reikėtų vengti, nes čia eina svarbios kraujagyslės ir nervai.
5. Neiguan (Neiguan)
Tai vienas geriausiai žinomų akupresūros taškų.
Jis yra vidinėje dilbio pusėje, maždaug trijų pirštų pločiu virš riešo raukšlės.
Būtent šis taškas yra dažniausiai minimas ir šiuolaikiniuose moksliniuose tyrimuose.
Kai kurie tyrimai rodo, kad jo stimuliavimas gali padėti sumažinti pykinimą tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, po operacijų ar kelionių metu.
Kai kurie žmonės taip pat jį masažuoja norėdami atsipalaiduoti.
Vis dėlto jis neturėtų būti laikomas priemone širdies ligoms gydyti.
6. Lao Gong (Laogong)
Šis taškas yra maždaug delno centre.
Jį nesunku rasti suspaudus kumštį – taškas yra ten, kur remiasi vienas iš pirštų.
Akupresūros praktikoje šio taško masažas dažnai siejamas su atsipalaidavimu po emocinės ar fizinės įtampos.
Masažuoti jį galima švelniais sukamaisiais judesiais apie minutę.
Daugelis žmonių tokį masažą naudoja kaip trumpą atsipalaidavimo pertraukėlę darbo metu.
Kada akupresūra gali būti naudinga?
Nors moksliniai tyrimai šioje srityje vis dar tęsiami, dalis žmonių teigia, kad švelnus rankų masažas padeda atsipalaiduoti, sumažinti įtampą ar trumpam pagerinti savijautą.
Tai gali būti malonus būdas skirti kelias minutes poilsiui, ypač dirbant sėdimą darbą ar daug laiko praleidžiant prie kompiuterio.
Vis dėlto akupresūros nereikėtų laikyti gydymo metodu sergant rimtomis ligomis.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jeigu jaučiate stiprų ar spaudžiantį krūtinės skausmą, dusulį, staigų silpnumą, alpimą ar kitus ūmius simptomus, būtina nedelsiant kreiptis į skubią medicinos pagalbą.
Akupresūra negali pakeisti profesionalaus gydymo.
Tas pats galioja ir nuolatiniams galvos skausmams, ilgai trunkančiam galvos svaigimui ar kitoms užsitęsusioms sveikatos problemoms.
Ką verta prisiminti?
Akupresūra yra viena iš tradicinių rytų medicinos praktikų, kurią daugelis žmonių naudoja atsipalaidavimui ar kaip papildomą savijautos gerinimo priemonę. Kai kurių akupunktūros metodų veiksmingumas tam tikrais atvejais tiriamas ir šiuolaikinėje medicinoje, tačiau ne visi tradiciniai teiginiai yra patvirtinti moksliniais įrodymais.
Jeigu nuspręsite išbandyti rankų akupresūrą, atlikite ją švelniai, stebėkite savo savijautą ir nepamirškite, kad ji neturėtų pakeisti gydytojo konsultacijos ar paskirto gydymo.
Pastaba: Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio. Jame aprašoma tradicinės akupresūros praktika, tačiau ji nėra skirta diagnozuoti ar gydyti ligas. Jei jaučiate stiprius ar užsitęsusius sveikatos sutrikimus, kreipkitės į gydytoją.
Aš – Aurelijus A., nuolatinis tekstų ir straipsnių kūrėjas, įkvėpimo besisemiantis iš kasdienių gyvenimo situacijų ir įvairių temų įvairovės. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir skatinantis mąstyti bei atrasti naujus dalykus. Džiaugiuosi, jei mano straipsniai Jus sudomina, ir tikiuosi, kad ateityje jų galėsite rasti dar daugiau. Befa.lt – vyr. redaktorius Aurelijus.