Dantys tapo šiurkštūs ir pageltę? 3 saugūs žingsniai, padedantys stabdyti apnašų bei akmenų kaupimąsi

554

Šiurkštus dantų paviršius, gelsvos ar rusvos sankaupos prie dantenų ir nemalonus burnos kvapas gali būti ženklai, kad ant dantų susikaupė ne tik minkštų apnašų, bet ir sukietėjusių dantų akmenų. Nors problema labai dažna, ji neretai klaidingai laikoma vien estetine. Iš tiesų ilgai nepašalinamos sankaupos gali dirginti dantenas ir sudaryti palankias sąlygas jų uždegimui.

Internete galima rasti daugybę receptų, žadančių dantų akmenis pašalinti naudojant kepimo sodą, aktyvintąją anglį, druską, kokosų aliejų ar kitus virtuvėje esančius produktus. Tokie patarimai vilioja savo paprastumu, tačiau svarbu žinoti esminį faktą: namuose galima pašalinti minkštas bakterines apnašas, bet jau sukietėjusių dantų akmenų įprastu šepetėliu ar naminiu mišiniu saugiai nuvalyti nepavyks.

Amerikos odontologų asociacija nurodo, kad nepašalintos apnašos gali mineralizuotis ir virsti kietomis nuosėdomis, kurias pašalina tik odontologas arba burnos higienistas.

Todėl šiame straipsnyje pateikiamos ne tariamos „stebuklingos“ priemonės, o trys praktiški ir saugūs namų priežiūros žingsniai. Jie gali padėti sumažinti apnašų kiekį, apsaugoti dantenas ir pristabdyti naujų akmenų formavimąsi, tačiau nepakeičia profesionalios burnos higienos, jei kietos sankaupos jau susidarė.

Kas yra dantų apnašos?

Dantų apnašos – tai minkšta ir lipni bakterijų plėvelė, kuri nuolat formuojasi ant dantų. Ji gali būti beveik nematoma, todėl žmogus ne visada pastebi, kad dantys išvalyti nepakankamai.

Apnašose kaupiasi burnoje esančios bakterijos, maisto dalelės ir kitos medžiagos. Jei šis sluoksnis reguliariai pašalinamas tinkamai valant dantis bei tarpdančius, didesnių problemų paprastai galima išvengti. Tačiau ilgiau paliktos apnašos pradeda kietėti.

Apnašos nėra vien vakare ant dantų matomos maisto liekanos. Jos formuojasi visą dieną, net jei žmogus nevalgo saldumynų. Dėl to vien burnos praskalavimo vandeniu po valgio nepakanka.

Šepetėlis mechaniškai suardo bakterijų sluoksnį, o tarpdančių siūlas ar šepetėliai padeda pasiekti vietas, į kurias įprasto šepetėlio šereliai nepatenka.

Kaip apnašos virsta dantų akmenimis?

Jei minkštos apnašos nepašalinamos, jose ima kauptis mineralai, kurių yra seilėse. Laikui bėgant plėvelė sukietėja ir tampa dantų akmenimis.

Dažniausiai jie kaupiasi ties dantenų kraštu, tarp dantų ir vidinėje apatinių priekinių dantų pusėje. Ši vieta yra netoli seilių liaukų latakų, todėl mineralizacija gali vykti greičiau.

Dantų akmenų paviršius būna šiurkštus. Prie jo lengviau prilimpa naujos bakterinės apnašos, todėl sankaupos gali vis didėti. Kuo daugiau akmenų susiformuoja, tuo sunkiau namuose kokybiškai nuvalyti dantis.

Profesionaliuose burnos sveikatos šaltiniuose dantų akmenys kartais palyginami su kalkėmis, susidarančiomis virdulyje: šepetėliu jų nuvalyti neįmanoma, todėl būtina specialisto pagalba.

Kaip atpažinti dantų akmenis?

Vienas dažniausių požymių – liežuviu jaučiamas kietas, nelygus ar šiurkštus danties paviršius. Sankaupos gali būti gelsvos, rusvos, pilkšvos ar net beveik juodos, ypač jei žmogus rūko, dažnai geria kavą arba stiprią arbatą.

Kiti požymiai gali būti:

• kraujuojančios dantenos;
• paraudimas ir patinimas ties dantenų kraštu;
• nemalonus kvapas iš burnos;
• blogas skonis burnoje;
• dantenų jautrumas;
• dantenų atsitraukimas;
• padidėjęs dantų jautrumas;
• tarpai tarp dantų ir dantenų;
• pažengusiais atvejais – dantų paslankumas.

Dantenų kraujavimas valant dantis nėra normalus požymis, kurį reikėtų ignoruoti. Jis gali rodyti uždegimą. Negydoma dantenų liga gali progresuoti, o sunkesniais atvejais pažeisti dantis palaikančius audinius.

Ar dantų akmenys pažeidžia emalį?

Pats dantų akmuo paprastai nėra rūgštis, tiesiogiai tirpdanti emalį. Pagrindinė problema yra jo šiurkštumas ir vieta. Ant kieto paviršiaus kaupiasi daugiau bakterijų, kurios dirgina dantenas ir apsunkina kasdienę burnos higieną.

Jei sankaupos ilgą laiką lieka ties dantenomis ar po jomis, gali vystytis gingivitas – ankstyvas dantenų uždegimas. Dantenos gali tapti raudonos, patinusios ir kraujuoti.

Negydomas uždegimas kai kuriems žmonėms progresuoja į periodontitą. Tuomet pažeidžiami ne tik paviršiniai audiniai, bet ir struktūros bei kaulas, laikantys dantis. Dantenos gali atsitraukti, formuotis gilios kišenės, o dantys ilgainiui pradėti klibėti.

Todėl dantų akmenys nėra tik nepatraukli gelsva dėmė. Jie gali tapti ilgalaikės burnos sveikatos problemos dalimi.

Ar galima dantų akmenis nugramdyti namuose?

To daryti nereikėtų. Internete parduodami metaliniai grandikliai gali atrodyti panašūs į odontologų naudojamus instrumentus, tačiau vien įrankio turėjimas nesuteikia gebėjimo juo saugiai naudotis.

Bandydami savarankiškai nugramdyti akmenis žmonės gali:

• subraižyti danties paviršių;
• pažeisti dantenas;
• sukelti kraujavimą;
• įstumti bakterijas giliau po dantenomis;
• pažeisti plombas ar vainikėlius;
• nepastebėti po dantenomis esančių sankaupų.

Odontologas arba burnos higienistas ne tik nuvalo matomas nuosėdas. Specialistas įvertina dantenų būklę, nustato, ar nėra gilesnių kišenių, ir parenka tinkamą procedūrą.

Jei akmenys susikaupę po dantenomis, gali būti reikalingas gilesnis valymas. Naminiai mišiniai ar mechaninis gramdymas tokios problemos neišsprendžia.

1 priemonė: taisyklingas valymas fluoro turinčia pasta

Pirmoji ir svarbiausia namų priemonė nėra soda, druska ar aktyvintoji anglis. Tai įprastas, bet kruopščiai atliekamas dantų valymas fluoro turinčia pasta.

Dantis rekomenduojama valyti du kartus per dieną maždaug po dvi minutes. Vienas iš šių valymų turėtų būti atliekamas prieš miegą. Svarbu pasiekti visus dantų paviršius: išorinę, vidinę ir kramtomąją pusę.

Šepetėlį reikėtų laikyti taip, kad šereliai pasiektų ir dantenų kraštą. Judesiai turi būti švelnūs, nes labai stiprus spaudimas nepašalina daugiau apnašų, bet gali dirginti dantenas ir prisidėti prie jų atsitraukimo.

Po valymo pastos likučius rekomenduojama išspjauti, bet burnos iš karto gausiai neskalauti vandeniu. Taip fluoras ilgiau išlieka ant dantų paviršiaus.

Fluoras padeda stiprinti emalį ir mažinti ėduonies riziką. Dėl to naminės pastos, kuriose nėra fluoro, neturėtų pakeisti kasdienės dantų pastos.

Elektrinis ar paprastas šepetėlis?

Tinkamai naudojami gali būti veiksmingi abu. Svarbiausia ne šepetėlio kaina, o kruopštus visų paviršių valymas.

Elektrinis šepetėlis gali būti patogus žmonėms, kuriems sunku atlikti vienodus judesius, taip pat tiems, kurie linkę dantis spausti per stipriai. Daugelis modelių turi spaudimo jutiklį ir laikmatį.

Paprastas šepetėlis taip pat puikiai tinka, jei jo galvutė nėra per didelė, o šereliai nėra pernelyg kieti.

Šepetėlį ar jo galvutę reikėtų reguliariai keisti, ypač kai šereliai išsiskleidžia ir nebegali efektyviai pasiekti dantų paviršių.

2 priemonė: kasdienis tarpdančių valymas

Antroji priemonė – kasdien išvalyti vietas, kurių nepasiekia įprastas dantų šepetėlis. Tarp dantų ir ties dantenų kraštu gali likti nemažai apnašų, net jei priekiniai paviršiai atrodo švarūs.

Tam galima naudoti:

• dantų siūlą;
• tarpdančių šepetėlius;
• vandens irigatorių;
• vieno danties šepetėlį sunkiau pasiekiamoms vietoms.

Dantų siūlas dažniausiai tinka glaudiems tarpams. Jį reikėtų švelniai įvesti tarp dantų, priglausti prie vieno danties šono ir judinti aukštyn bei žemyn. Tada tą patį pakartoti prie kito danties paviršiaus.

Siūlo nereikėtų staigiai įspausti į dantenas, nes taip galima jas sužeisti.

Tarpdančių šepetėliai gali būti patogesni, jei tarp dantų yra didesni tarpai, žmogus nešioja breketus, turi tiltų ar implantų. Svarbu pasirinkti tinkamą dydį. Šepetėlis turi patekti tarp dantų su nedideliu pasipriešinimu, tačiau jo nereikia stumti jėga.

Amerikos odontologų asociacija pabrėžia, kad vien dantų šepetėlio šereliai negali efektyviai išvalyti visų siaurų tarpdančių, todėl papildoma tarpdančių priežiūra padeda sumažinti apnašų kiekį.

Jeigu pradėjus valyti tarpdančius dantenos šiek tiek kraujuoja, tai gali būti uždegimo požymis. Tačiau stiprus ar ilgai nesiliaujantis kraujavimas turėtų būti aptartas su odontologu.

3 priemonė: profesionali higiena ir kasdienių įpročių korekcija

Trečiasis žingsnis apima tai, ko jokia namuose pagaminta pasta negali pakeisti – profesionalų jau susidariusių dantų akmenų pašalinimą.

Burnos higienos metu specialistas gali naudoti ultragarsinius ir rankinius instrumentus. Jie padeda pašalinti kietas nuosėdas nuo dantų paviršiaus bei sunkiau pasiekiamų vietų. Po procedūros dantys gali būti poliruojami, kad jų paviršius taptų lygesnis.

Procedūros metu taip pat galima įvertinti, kuriose vietose kaupiasi daugiausia apnašų. Burnos higienistas gali parodyti, kaip laikyti šepetėlį, kokio dydžio tarpdančių priemonę pasirinkti ir kaip prižiūrėti implantus, vainikėlius ar ortodontinius aparatus.

Profesionalaus valymo dažnumas nėra visiems vienodas. Vieniems žmonėms akmenys formuojasi greičiau, kitiems – lėčiau. Tam įtakos gali turėti:

• seilių sudėtis;
• dantų padėtis;
• valymo technika;
• rūkymas;
• mitybos įpročiai;
• breketai ar kiti aparatai;
• dantenų ligos;
• diabetas;
• burnos sausumas.

Po higienos svarbu grįžti prie kruopščios kasdienės priežiūros. Profesionalus valymas neapsaugo nuo naujų apnašų susidarymo visam laikui. Jei valymo įpročiai nesikeičia, apnašos ir akmenys gali vėl susikaupti.

Kodėl soda ir kokosų aliejus nėra tinkamas pakaitalas?

Kepimo soda pasižymi abrazyvumu, todėl gali pašalinti dalį paviršinių dėmių. Tačiau ji neištirpdo ir nenuima prie danties tvirtai prisikabinusių akmenų.

Dažnas dantų šveitimas soda, ypač stipriai spaudžiant, gali dirginti dantenas ir dėvėti dantų paviršių. Dar viena problema – naminėje sodos ir kokosų aliejaus pastoje paprastai nėra fluoro.

Kokosų aliejus gali suteikti slidumo ir trumpalaikį gaivumo pojūtį, tačiau jis negali pakeisti mechaninio apnašų šalinimo. Jis taip pat nepašalina sukietėjusių nuosėdų.

Pipirmėčių eterinis aliejus nėra būtinas burnos higienai. Koncentruoti eteriniai aliejai gali dirginti burnos gleivinę, ypač jei naudojami per dideliais kiekiais ar netinkamai praskiesti.

Todėl tokio mišinio nereikėtų naudoti kaip įprastos fluoro turinčios pastos pakaitalo.

Kodėl druska ir alaus mielės nepašalina akmenų?

Alaus mielių bei druskos pasta kartais pristatoma kaip priemonė, galinti „suminkštinti“ dantų akmenis. Tačiau nėra pagrindo teigti, kad toks mišinys saugiai ištirpintų mineralizuotas nuosėdas.

Druskos kristalai gali veikti kaip šiurkšti abrazyvi medžiaga. Stipriai trinant jais dantis galima pažeisti jautrias dantenas ir sustiprinti jų kraujavimą.

Be to, dantų akmenys nėra tik minkšti maisto likučiai. Tai mineralizuotas sluoksnis, kurio paprasta pasta nesuminkština taip, kad jį būtų galima saugiai pašalinti dantų šepetėliu.

Druskos tirpalas kai kuriais atvejais gali būti naudojamas burnai skalauti pagal odontologo rekomendaciją, pavyzdžiui, trumpą laiką po tam tikrų procedūrų. Tačiau tai nėra dantų akmenų gydymas.

Aktyvintoji anglis: ryškus vaizdas, bet ne įrodytas rezultatas

Juoda aktyvintosios anglies pasta socialiniuose tinkluose atrodo įspūdingai. Po skalavimo dantys kartais gali pasirodyti šviesesni, nes nuvaloma dalis paviršinių pigmentų.

Tačiau aktyvintoji anglis nepašalina mineralizuotų dantų akmenų. Jos dalelės gali būti abrazyvios, todėl dažnas ir agresyvus naudojimas gali dėvėti danties paviršių.

Jeigu emalis plonėja, pro jį gali ryškiau matytis natūraliai gelsvas dentinas. Tokiu atveju dantys ilgainiui gali atrodyti ne baltesni, o geltonesni.

Anglies dalelės taip pat gali įstrigti tarp dantų, ties dantenų kraštu ar prie plombų nelygumų. Dėl to aktyvintosios anglies nereikėtų vertinti kaip patikimos dantų akmenų ar dantenų ligų gydymo priemonės.

Ar gelsvi dantys visada reiškia akmenis?

Ne. Natūralūs dantys nebūtinai būna ryškiai balti. Jų spalvai įtakos turi genetika, emalio storis, amžius ir po emaliu esančio dentino atspalvis.

Dantis taip pat gali dažyti:

• kava;
• juodoji arbata;
• raudonasis vynas;
• tabakas;
• kai kurie maisto produktai;
• tam tikri vaistai;
• dažantys burnos skalavimo skysčiai.

Paviršinės dėmės paprastai yra lygesnės, o dantų akmenys dažnai jaučiami kaip iškilęs ir šiurkštus sluoksnis.

Jeigu vienas dantis staiga patamsėjo, tai gali būti susiję su trauma ar danties vidaus pokyčiais. Tokį dantį turėtų apžiūrėti odontologas.

Ką daryti dėl blogo burnos kvapo?

Nemalonus burnos kvapas gali būti susijęs su apnašomis ir dantenų uždegimu, tačiau priežasčių yra daugiau. Kvapą gali lemti liežuvio apnašos, burnos sausumas, ėduonis, rūkymas, nepakankamas vandens vartojimas ar tam tikri sveikatos sutrikimai.

Kasdien galima:

• kruopščiai valyti dantis;
• išvalyti tarpdančius;
• švelniai nuvalyti liežuvį;
• pakankamai gerti vandens;
• nerūkyti;
• reguliariai tikrintis pas odontologą.

Burnos skalavimo skystis gali trumpam užmaskuoti kvapą, tačiau nepašalina jo priežasties. Jis taip pat neturėtų būti naudojamas iš karto po dantų valymo, nes gali nuplauti ant dantų likusį fluorą.

Kada būtina kreiptis į odontologą?

Vizito nereikėtų atidėlioti, jei ant dantų jau matomos ar jaučiamos kietos sankaupos. Taip pat pasikonsultuokite, jei dantenos dažnai kraujuoja, yra paraudusios, patinusios ar skausmingos.

Specialisto įvertinimas ypač svarbus, jei:

• blogas burnos kvapas nepraeina;
• dantenos traukiasi;
• atsirado pūlių;
• skauda kramtant;
• padidėjo dantų jautrumas;
• dantys pradėjo klibėti;
• burnoje atsirado guzelis ar ilgai negyjanti žaizdelė;
• profesionali higiena nebuvo atlikta ilgą laiką.

Skubiau kreiptis reikėtų, jei dantenos labai skauda ir smarkiai patino, dantis tapo paslankus arba burnoje atsirado neįprastų darinių.

Svarbiausia išvada

Patrauklus pavadinimas apie tris namų priemones gali sudaryti įspūdį, kad dantų akmenis galima paprastai ištirpinti virtuvėje esančiais produktais. Tačiau kepimo soda, kokosų aliejus, alaus mielės, druska ar aktyvintoji anglis nėra patikimas sukietėjusių akmenų gydymas.

Tikrosios veiksmingos namų priemonės yra kruopštus dantų valymas fluoro turinčia pasta, kasdienė tarpdančių priežiūra ir įpročiai, mažinantys naujų apnašų kaupimąsi. Jei akmenys jau susidarė, juos turi pašalinti odontologas arba burnos higienistas.

Bandymas dantis stipriai šveisti abrazyviais milteliais ar gramdyti metaliniais įrankiais gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Dantys gali tapti jautresni, dantenos – pažeistos, o pagrindinė problema vis tiek likti neišspręsta.

Geriausias rezultatas pasiekiamas derinant profesionalią burnos higieną su taisyklinga kasdiene priežiūra. Tai nėra vienkartinis „stebuklingas“ receptas, tačiau būtent nuoseklumas padeda ilgiau išlaikyti lygius dantų paviršius, sveikesnes dantenas ir gaivesnį burnos kvapą.

Pastaba: šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia odontologo ar burnos higienisto konsultacijos. Sukietėjusių dantų akmenų nebandykite gramdyti savarankiškai, o pastebėję kraujavimą, patinimą, skausmą ar dantų paslankumą kreipkitės į specialistą.