Svogūnas – viena įprasčiausių daržovių mūsų virtuvėje. Jį dedame į sriubas, troškinius, salotas, padažus ir mėsos patiekalus, tačiau retai susimąstome, kad šviežią svogūną galima panaudoti ir kitaip. Vienas iš tokių būdų – svogūnų sultys.
Internete galima rasti daugybę teiginių, kad svogūnų sultys esą gydo įvairias ligas, mažina cholesterolį, naikina spuogus ar net didina libido. Į tokius pažadus reikėtų žiūrėti atsargiai. Svogūnas yra maistingas produktas, tačiau jis nėra vaistas ir jo sultys negali pakeisti gydytojo paskirto gydymo.
Vis dėlto svogūnuose natūraliai yra vitamino C, įvairių sieros junginių ir flavonoidų, tarp jų – kvercetino. Todėl saikingai vartojamas svogūnas gali būti visavertės ir įvairios mitybos dalis.
O jeigu norisi išbandyti svogūnų sultis? Jas nesunku pasigaminti namuose, o kelis tradicinius jų panaudojimo būdus galima išbandyti laikantis elementaraus atsargumo.
Kuo įdomus paprastas svogūnas?
Svogūno stiprus aromatas nėra atsitiktinis. Pjaustant pažeidžiamos jo ląstelės ir išsiskiria lakūs sieros junginiai. Būtent dėl jų pradeda ašaroti akys ir virtuvėje greitai pasklinda pažįstamas kvapas.
Tačiau svogūnas vertinamas ne tik dėl skonio. Jame yra antioksidacinių savybių turinčių augalinių junginių, vitamino C, nedideli kiekiai kitų vitaminų bei mineralinių medžiagų.
Svarbu suprasti vieną dalyką: tai, kad maisto produkte yra naudingų medžiagų, dar nereiškia, kad jo sultys gali gydyti konkrečią ligą. Daug svarbiau yra bendra mityba, gyvenimo būdas ir, esant sveikatos sutrikimų, tinkamas gydymas.
Kaip pasigaminti svogūnų sulčių namuose?
Pats procesas gana paprastas. Patogiausia naudoti sulčiaspaudę, tačiau galima išsiversti ir su smulkintuvu ar trintuvu.
Reikės:
- 2–3 vidutinio dydžio svogūnų;
- peilio;
- sulčiaspaudės arba trintuvo;
- švaraus stiklinio indo;
- sietelio arba marlės, jei naudojamas trintuvas.
Pirmiausia svogūnus nulupkite ir nuplaukite. Supjaustykite mažesniais gabalėliais ir sudėkite į sulčiaspaudę.
Jeigu sulčiaspaudės neturite, svogūnus galima labai smulkiai sutrinti. Gautą masę sudėkite į marlę arba smulkų sietelį ir išspauskite skystį.
Geriausia ruošti nedidelį kiekį ir naudoti šviežias sultis, o ne gaminti didelę atsargą kelioms savaitėms.
Ir pasiruoškite stipriam kvapui – šioje vietoje svogūnas kompromisų nedaro.
1. Svogūnas ir medus – tradicinis derinys šaltajam sezonui
Vienas žinomiausių svogūno panaudojimo būdų – mišinys su medumi. Tokį naminį receptą įvairiomis formomis naudojo ne viena karta.
Reikės:
- 2 šaukštų svogūnų sulčių;
- 2 šaukštų medaus.
Sudėkite abu ingredientus į švarų indelį ir gerai išmaišykite.
Medus gali padėti nuraminti sudirgusią gerklę ir kosulį, tačiau pats mišinys nėra infekcijos gydymas. Jei kosulys stiprus, užsitęsia, atsiranda dusulys, aukšta temperatūra ar kiti nerimą keliantys simptomai, vien naminių receptų nepakanka.
Taip pat svarbu: medaus negalima duoti vaikams iki vienerių metų.
2. Svogūnų ir imbiero derinys
Kitas tradiciniuose receptuose sutinkamas derinys – svogūnas su imbieru.
Reikės:
- 1 šaukšto svogūnų sulčių;
- nedidelio kiekio šviežiai spaustų imbiero sulčių.
Sumaišykite ingredientus ir, jei skonis pernelyg intensyvus, stipriai atskieskite vandeniu.
Internete šis mišinys kartais pristatomas kaip priemonė libido didinti. Tačiau patikimų įrodymų, kad svogūnų ir imbiero sultys gali gydyti sumažėjusį libido ar seksualinės funkcijos sutrikimus, nepakanka.
Jeigu tokia problema kartojasi, priežasčių gali būti daug – nuo streso ir miego trūkumo iki vartojamų vaistų ar sveikatos sutrikimų. Tokiu atveju daug prasmingiau ieškoti priežasties, o ne tikėtis rezultato iš vieno maisto produkto.
3. O kaip dėl svogūnų sulčių odai?
Svogūnų sultys kartais naudojamos įvairiose naminėse veido kaukėse. Tačiau čia atsargumas ypač svarbus.
Šviežios svogūnų sultys yra intensyvios ir jautrią odą gali sudirginti. Dėl to nereikėtų jų tepti ant viso veido vien todėl, kad internete žadama „išvalyti poras“ ar panaikinti spuogus.
Jeigu vis tiek norite išbandyti kosmetinį receptą, pirmiausia nedidelį produkto kiekį išbandykite mažame odos plote. Pajutus deginimą, stiprų niežėjimą ar pastebėjus paraudimą, odą reikia nuplauti ir priemonės nebenaudoti.
Esant nuolatiniams ar skausmingiems spuogams, geresnis pasirinkimas – dermatologo konsultacija ir odai skirtos priemonės, kurių veiksmingumas bei saugumas yra žinomi.
Ar svogūnų sultys geriau už patį svogūną?
Nebūtinai. Tai dažnai pamirštama kalbant apie įvairias daržovių ir vaisių sultis.
Valgant visą svogūną gaunama ne tik jo sulčių, bet ir kitų daržovėje esančių medžiagų. Be to, svogūną labai lengva įtraukti į įprastą maistą – jo nebūtina spausti ir gerti atskirai.
Jeigu svogūnų sultys jums per stiprios, nėra jokios priežasties save versti jas gerti. Kepti, troškinti ar švieži svogūnai taip pat gali būti įvairios mitybos dalis.
Kai kuriems žmonėms didesnis žalio svogūno kiekis gali sukelti pilvo pūtimą, diskomfortą ar sustiprinti virškinimo sistemos simptomus.
Kada su naminiais receptais geriau neeksperimentuoti?
Didžiausia klaida būtų paprastą maisto produktą paversti universaliu vaistu.
Svogūnų sultys nepakeičia antibiotikų, širdies ir kraujagyslių ligų gydymo, dermatologinių vaistų ar kitų gydytojo paskirtų priemonių. Taip pat nereikėtų nutraukti vartojamų vaistų vien todėl, kad pradėjote naudoti natūralų mišinį.
Ypač atsargiems reikėtų būti žmonėms, turintiems virškinimo sistemos sutrikimų, alergijų ar vartojantiems vaistus. Jei kyla abejonių dėl konkretaus produkto vartojimo, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Paprasta daržovė, kurią verta prisiminti
Svogūnas tikrai nusipelno vietos virtuvėje, tačiau jam nereikia priskirti stebuklingų galių.
Jį galima valgyti šviežią, kepti, troškinti, naudoti salotoms ar išspausti nedidelį kiekį sulčių. Svogūnų ir medaus derinys gali būti malonus tradicinis pasirinkimas sudirgusiai gerklei, o imbieras suteikia intensyvesnio skonio.
Svarbiausia atskirti du dalykus: maistas gali prisidėti prie sveikos mitybos, tačiau jis nėra vaistas nuo visų ligų.
Būtent toks požiūris leidžia pasinaudoti paprastais produktais be nepagrįstų pažadų – ir svogūnas tam yra puikus pavyzdys.
Aš – Aurelijus A., nuolatinis tekstų ir straipsnių kūrėjas, įkvėpimo besisemiantis iš kasdienių gyvenimo situacijų ir įvairių temų įvairovės. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir skatinantis mąstyti bei atrasti naujus dalykus. Džiaugiuosi, jei mano straipsniai Jus sudomina, ir tikiuosi, kad ateityje jų galėsite rasti dar daugiau. Befa.lt – vyr. redaktorius Aurelijus.