Dermatologai ragina neatidėlioti: šie apgamo pokyčiai gali būti signalas kuo greičiau kreiptis į gydytoją

488

Dauguma žmonių ant savo kūno turi bent kelis apgamus, o kai kurie – net kelias dešimtis ar daugiau. Dažniausiai jie yra visiškai nepavojingi ir nesukelia jokių sveikatos problemų. Vis dėlto bėgant metams oda keičiasi, atsiranda naujų darinių, o seni apgamai kartais pakeičia savo išvaizdą. Būtent todėl specialistai rekomenduoja reguliariai stebėti savo odą ir atkreipti dėmesį į bet kokius neįprastus pokyčius.

Nors daugeliu atvejų apgamų pakitimai nėra susiję su piktybinėmis ligomis, tam tikri požymiai gali būti svarbus signalas nedelsti ir kreiptis į gydytoją dermatologą. Ankstyvas odos pakitimų įvertinimas leidžia greičiau nustatyti jų priežastį ir prireikus pradėti gydymą.

Kodėl su amžiumi apgamų gali daugėti?

Dermatologai pastebi, kad naujų pigmentinių darinių gali atsirasti įvairiais gyvenimo etapais. Tam įtakos turi daugybė veiksnių:

• paveldimumas;
• odos tipas;
• ultravioletinių spindulių poveikis;
• hormonų pokyčiai;
• natūralūs senėjimo procesai.

Todėl vien naujo apgamo atsiradimas nebūtinai reiškia rimtą ligą. Vis dėlto kiekvienas naujai atsiradęs arba besikeičiantis darinys nusipelno dėmesio.

Kada verta sunerimti?

Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia stebėti ne patį apgamų skaičių, o jų pokyčius.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei:

• apgamas pradėjo augti;
• pasikeitė jo forma;
• kraštai tapo nelygūs;
• spalva pasidarė nevienoda;
• atsirado juodų, rudų, pilkų ar rausvų plotų;
• darinys pradėjo kraujuoti;
• atsirado niežėjimas;
• apgamas tapo skausmingas;
• jo paviršius pakito.

Tokie pokyčiai nebūtinai reiškia odos vėžį, tačiau jie yra pakankama priežastis apsilankyti pas gydytoją.

Kas yra dermatoskopija?

Vienas svarbiausių odos darinių tyrimų – dermatoskopija.

Tai neskausmingas tyrimas, kurio metu gydytojas specialiu prietaisu – dermatoskopu – išsamiai apžiūri apgamą.

Šis prietaisas leidžia daug tiksliau įvertinti darinio struktūrą nei plika akimi.

Dermatoskopija trunka vos kelias minutes ir nereikalauja jokio specialaus pasiruošimo.

Kaip dažnai reikėtų tikrinti apgamus?

Jeigu žmogus neturi padidėjusios rizikos veiksnių, dermatologai dažniausiai rekomenduoja profilaktiškai odą pasitikrinti maždaug kartą per metus.

Tačiau dažnesni apsilankymai gali būti rekomenduojami žmonėms, kurie:

• turi labai daug apgamų;
• yra sirgę melanoma;
• šeimoje yra buvę odos vėžio atvejų;
• turi labai šviesią odą;
• vaikystėje dažnai nudegdavo saulėje.

Tokiais atvejais gydytojas individualiai nustato stebėjimo planą.

Kas yra apgamų žemėlapis?

Šiuolaikinėje dermatologijoje vis dažniau naudojamas vadinamasis apgamų žemėlapis.

Tai viso kūno fotografijų sistema, leidžianti stebėti odos darinius ilgą laiką.

Pirmojo vizito metu:

• nufotografuojamas visas kūnas;
• užfiksuojami didesni apgamai;
• pažymimos jų vietos;
• įrašoma informacija apie dydį ir išvaizdą.

Po kelių mėnesių arba metų nuotraukos palyginamos.

Taip lengviau pastebėti net labai nedidelius pokyčius.

Ar galima stebėti apgamus namuose?

Taip.

Gydytojai skatina žmones pažinti savo odą.

Kartą per mėnesį verta:

• apžiūrėti rankas;
• kojas;
• nugarą;
• pilvą;
• kaklą;
• galvos odą;
• pėdas.

Patogu naudoti didelį veidrodį arba paprašyti artimo žmogaus pagalbos.

Jeigu turite daug apgamų, galite juos fotografuoti tuo pačiu atstumu ir tokiame pačiame apšvietime.

Taip lengviau pastebėsite pasikeitimus.

ABCDE taisyklė

Dermatologai dažnai rekomenduoja prisiminti vadinamąją ABCDE taisyklę.

Ji padeda įvertinti, ar apgamas nepasikeitė.

A – Asimetrija

Jeigu viena apgamo pusė skiriasi nuo kitos.

B – Kraštai (Border)

Nelygūs, išplaukę arba dantyti kraštai.

C – Spalva (Color)

Skirtingų spalvų plotai viename darinyje.

D – Diametras

Didesnis nei maždaug 6 mm darinys nebūtinai pavojingas, tačiau verta jį stebėti.

E – Evoliucija

Bet koks pasikeitimas – dydžio, spalvos, formos ar pojūčių.

Būtent paskutinis kriterijus laikomas vienu svarbiausių.

Kodėl nereikėtų ignoruoti pokyčių?

Melanoma yra viena agresyviausių odos vėžio formų.

Tačiau anksti nustačius ligą gydymo rezultatai dažniausiai būna gerokai geresni.

Todėl gydytojai nuolat primena:

geriau vieną kartą be reikalo apsilankyti pas dermatologą nei praleisti rimtą ligą.

Ar visi dideli apgamai pavojingi?

Ne.

Kai kurie žmonės nuo gimimo turi didesnių pigmentinių darinių.

Jie gali nesikeisti dešimtmečius.

Todėl vien dydis dar nereiškia, kad darinys pavojingas.

Svarbiausia – stebėti, ar jis nekinta.

Saulė ir apgamai

Vienas svarbiausių odos rizikos veiksnių – ultravioletiniai spinduliai.

Dermatologai rekomenduoja:

• vengti deginimosi vidurdienį;
• naudoti apsauginį kremą;
• dėvėti skrybėlę;
• saugoti vaikus nuo nudegimų.

Pakartotiniai nudegimai saulėje didina odos pažeidimų riziką.

Dažniausi mitai

Vis dar galima išgirsti įvairių klaidingų įsitikinimų.

Mitas: jei apgamas neskauda, jis nepavojingas.

Tiesa – ankstyvos melanomos dažnai visai nesukelia skausmo.

Mitas: pavojingi tik juodi apgamai.

Tiesa – pakitimų gali būti įvairių spalvų.

Mitas: užtenka stebėti tik didelius apgamus.

Tiesa – keistis gali ir visai mažas darinys.

Kada reikėtų registruotis pas dermatologą?

Nedelskite, jeigu:

• pastebėjote sparčiai augantį apgamą;
• jis pradėjo kraujuoti;
• atsirado šašų;
• darinys tapo skausmingas;
• pasikeitė spalva;
• atsirado niežulys;
• pasikeitė forma.

Tokiais atvejais specialistas įvertins situaciją ir prireikus paskirs papildomus tyrimus.

Kaip pasiruošti vizitui?

Prieš apsilankymą naudinga:

• prisiminti, kada pastebėjote pokyčius;
• parodyti ankstesnes nuotraukas, jei jų turite;
• nepadengti apgamo makiažu ar kremu;
• informuoti gydytoją apie šeimos ligų istoriją.

Tai padeda tiksliau įvertinti situaciją.

Išvada

Dauguma apgamų yra visiškai nepavojingi, tačiau jų stebėjimas turėtų tapti įprasta sveikatos priežiūros dalimi. Reguliari savikontrolė, profilaktiniai apsilankymai pas dermatologą ir dėmesys apgamo pokyčiams gali padėti laiku pastebėti odos pakitimus.

Svarbu prisiminti, kad bet koks besikeičiantis odos darinys nėra diagnozė, tačiau tai yra pakankama priežastis kreiptis į specialistą. Ankstyvas įvertinimas suteikia daugiau aiškumo ir prireikus leidžia greitai imtis tinkamų veiksmų. Tokia paprasta profilaktika gali tapti svarbiu žingsniu rūpinantis savo sveikata ir ramybe.