Internete vis dar netrūksta receptų, žadančių „išvalyti plaučius“ vos per kelias dienas. Vienur siūlomi žolelių nuovirai, kitur – sirupai ar kompresai, o kai kuriuose senuose receptuose ypač giriama taukė. Jai priskiriamas gebėjimas šalinti gleives, palengvinti kvėpavimą ir net pakeisti astmai skirtus vaistus.
Tokie pažadai skamba viliojančiai, tačiau į juos verta žiūrėti labai atsargiai. Plaučiai nėra filtras, kurį galima „išplauti“ žolelių arbata, o kai kurios liaudies medicinoje naudotos žolelės šiandien vertinamos gerokai atsargiau nei anksčiau.
Viena iš jų – taukė.
Ypač svarbu žinoti, kad iš taukės pagamintų nuovirų ar užpilų nereikėtų vartoti kaip naminio gydymo nuo astmos, bronchito ar kitų kvėpavimo problemų.
Ar plaučius apskritai reikia „valyti“?
Sveiko žmogaus kvėpavimo sistema turi savo apsaugos mechanizmus.
Kvėpavimo takų gleivinėje esantys smulkūs plaukeliai padeda pašalinti dulkes ir gleives, o kosulys yra natūralus organizmo būdas pašalinti tai, kas dirgina kvėpavimo takus.
Todėl nėra specialaus gėrimo, kuris per kelias dienas „išplautų“ plaučius nuo teršalų ar rūkymo metu susikaupusių medžiagų.
Ypač klaidinantis teiginys, kad žolelių arbata gali pašalinti iš rūkančio žmogaus plaučių „dervas“.
Po rūkymo plaučiai atsigauna palaipsniui. Pats svarbiausias žingsnis yra ne detoksikuojantis gėrimas, o rūkymo nutraukimas ir tolesnis tabako dūmų vengimas.
Kodėl taukė nėra tinkamas gėrimas plaučiams?
Taukė, dar vadinama vaistine tauke, liaudies medicinoje buvo naudojama labai seniai. Dažniausiai ji siejama su sumušimais, patempimais ir odos priežiūra.
Tačiau taukėje yra medžiagų, vadinamų pirolizidino alkaloidais.
Kai kurie šios grupės junginiai gali pažeisti kepenis, ypač jei augalas vartojamas per burną ilgiau arba didesniais kiekiais.
Dėl to senas receptas, kuriame siūloma taukę virti vandenyje ir gerti kelis kartus per dieną, nėra nekaltas žolelių arbatos variantas.
Net jeigu augalas vadinamas „natūraliu“, tai nereiškia, kad jo veikliosios medžiagos yra saugios bet kokia forma ir bet kokia doze.
„Natūralus“ nereiškia „nekenksmingas“
Tai viena dažniausių klaidų kalbant apie vaistažoles.
Gamtoje aptinkama daugybė labai stipriai žmogaus organizmą veikiančių medžiagų. Kai kurios jų tapo vaistų pagrindu, kitos yra toksiškos.
Todėl frazė „tai tik žolelė“ nėra saugumo garantija.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti receptus, kuriuose siūloma ilgą laiką gerti koncentruotus augalinius nuovirus, nors nėra aiškios veikliųjų medžiagų dozės.
Namų sąlygomis negalima tiksliai žinoti, kiek konkrečių junginių pateko į vieną puodelį.
Astmos atveju žolelių nuoviru pakeisti inhaliatoriaus negalima
Pateiktame recepte pasakojama apie žmogų, sergantį astma, kuris po taukės vartojimo tariamai kelias savaites nebesinaudojo gydytojo paskirtu inhaliatoriumi.
Tokio asmeninio pasakojimo negalima laikyti įrodymu, kad priemonė veikia.
Astma yra lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Jos simptomai gali tai sustiprėti, tai sumažėti, todėl vienas laikinas pagerėjimas neparodo, kas jį sukėlė.
Dar svarbiau – savavališkai nutraukti paskirtus astmos vaistus gali būti pavojinga.
Kai kuriems žmonėms simptomai kurį laiką būna silpni, tačiau kvėpavimo takų uždegimas gali išlikti.
Dėl gydymo pakeitimų reikėtų tartis su gydytoju.
Dusulys nėra simptomas, kurį verta gydyti vien žolelėmis
Pasunkėjęs kvėpavimas gali atsirasti ne tik dėl astmos.
Jį gali sukelti kvėpavimo takų infekcijos, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, alergijos, širdies problemos, mažakraujystė ir daugybė kitų priežasčių.
Todėl žmogui, kuriam dažnai trūksta oro, svarbiau išsiaiškinti priežastį nei ieškoti universalaus „plaučių valymo“ recepto.
Jeigu dusulys atsiranda staiga, yra stiprus, kartu skauda krūtinę, pamėlsta lūpos ar žmogui sunku kalbėti dėl oro trūkumo, reikalinga skubi medicininė pagalba.
O kaip dėl čiobrelių, anyžių ir kitų žolelių?
Liaudies medicinoje kvėpavimo takams naudojama daugybė augalų – čiobreliai, anyžiai, gysločiai, pušų pumpurai, devynšaknis ir kiti.
Kai kurių augalų preparatai iš tiesų naudojami kosuliui ar atsikosėjimui palengvinti.
Tačiau tai nėra tas pats, kas „plaučių išvalymas“.
Be to, augalinių preparatų poveikis priklauso nuo konkretaus produkto, dozės ir žmogaus sveikatos.
Net įprastos žolelės gali sukelti alergiją ar sąveikauti su vartojamais vaistais.
Todėl, ypač sergant lėtine liga arba vartojant kelis vaistus, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Gleivės kvėpavimo takuose nebūtinai reiškia, kad organizmas „užterštas“
Susidarius infekcijai, kvėpavimo takai gali gaminti daugiau gleivių. Tai natūrali apsauginė organizmo reakcija.
Gleivių kiekis gali padidėti ir dėl rūkymo, alergijų, astmos ar kitų kvėpavimo takų ligų.
Kartais žmonėms atrodo, kad kuo daugiau atsikosėja po tam tikros arbatos ar procedūros, tuo daugiau „nešvarumų“ pašalino.
Tačiau atsikosėjimas nėra toksinų matavimo metodas.
Svarbiau stebėti, kiek laiko kosulys trunka ir ar nėra kitų įspėjamųjų simptomų.
Kas iš tiesų padeda kvėpavimo takams?
Stebuklingo kelių dienų recepto nėra, tačiau keli paprasti dalykai kvėpavimo sistemai tikrai svarbūs.
Pirmiausia – nerūkyti ir kiek įmanoma vengti pasyvaus rūkymo.
Svarbu gerti pakankamai skysčių, nes geras organizmo aprūpinimas skysčiais padeda išlaikyti gleives ne tokias tirštas.
Sausame ore gali padėti tinkama patalpų drėgmė, tačiau drėkintuvą reikia reguliariai valyti, kad jame nesidaugintų mikroorganizmai.
Reguliarus fizinis aktyvumas pagal žmogaus galimybes taip pat padeda širdies ir kvėpavimo sistemai.
Žmonėms, sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis, tinkamiausias fizinio krūvio lygis turėtų būti individualus.
Rūkiusiam žmogui svarbiausias „plaučių valymas“ prasideda nuo paskutinės cigaretės
Nustojus rūkyti organizme palaipsniui prasideda atsistatymo procesai.
Laikui bėgant gerėja kvėpavimo takų apsauginė funkcija, gali mažėti kosulys ir dusulys, o ilgalaikėje perspektyvoje mažėja daugelio su tabaku susijusių ligų rizika.
Tam nereikia specialaus žolelių kurso.
Jeigu mesti rūkyti sunku, verta kreiptis pagalbos – egzistuoja elgesio metodai ir medikamentinės priemonės, kurios gali gerokai padidinti sėkmingo metimo tikimybę.
Kada kosulio nereikėtų ignoruoti?
Peršalimo metu kosulys gali išlikti kurį laiką ir jau žmogui pasijutus geriau.
Tačiau gydytojo konsultacijos reikėtų, jeigu kosulys užsitęsia kelias savaites, nuolat kartojasi arba kartu atsiranda nepaaiškinamas svorio kritimas.
Taip pat svarbu pasitikrinti, jei kosėjant pasirodo kraujo, dažnai trūksta oro, skauda krūtinę ar simptomai progresuoja.
Rūkančiam ar ilgą laiką rūkiusiam žmogui užsitęsusio kosulio taip pat nereikėtų automatiškai laikyti „normaliu rūkaliaus kosuliu“.
Žolelių arbata gali būti malonus ritualas, bet ne plaučių „detoksas“
Šiltas gėrimas gali nuraminti gerklę, padėti suvartoti daugiau skysčių ir tiesiog pagerinti savijautą sergant lengva virusine infekcija.
Tačiau tai visiškai kas kita nei teiginys, kad žolelė išvalo plaučius, ištraukia rūkymo metu susikaupusias dervas ar leidžia atsisakyti inhaliatoriaus.
Ypač abejotinų naminių receptų nereikėtų taikyti vaikams arba žmonėms, sergantiems astma ir kitomis lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis.
Taukės atveju atsargumas dar svarbesnis – jos vartojimas per burną nėra tinkamas būdas „valyti plaučius“.
Kvėpavimo sistema geriausiai apsaugoma ne trumpais detoksikacijos kursais, o ilgalaikiais sprendimais: nerūkymu, tinkamai gydomomis ligomis, fiziniu aktyvumu ir laiku atliekamu sveikatos patikrinimu.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt