Raudonėlį daugelis pažįsta kaip prieskonį, be kurio sunku įsivaizduoti picą, pomidorų padažą ar aromatingus mėsos ir daržovių patiekalus. Tačiau ši kvapni žolelė nuo seno naudojama ir ruošiant žolelių arbatas.
Puodelis šiltos raudonėlio arbatos gali būti malonus pasirinkimas vakare, atvėsus orams ar tada, kai norisi pakeisti įprastą juodąją ar žaliąją arbatą. Citrina suteikia gaivios rūgštelės, o nedidelis kiekis medaus sušvelnina gana intensyvų raudonėlio skonį.
Raudonėlis vertinamas ir dėl jame esančių augalinių junginių. Bene dažniausiai minimi karvakrolis ir timolis, kurių savybės aktyviai tiriamos. Tačiau svarbu atskirti laboratorinių tyrimų rezultatus nuo poveikio žmogui: paprastas arbatos puodelis nėra vaistas nuo infekcijų ar kitų ligų.
Vis dėlto kaip įprastos ir įvairios mitybos dalis raudonėlis gali būti įdomus būdas į kasdienį racioną įtraukti daugiau žolelių.
Kodėl raudonėlis toks vertinamas?
Raudonėlis (Origanum vulgare) – aromatingas notrelinių šeimos augalas. Jo lapuose yra eterinių aliejų ir įvairių augalinių junginių, tarp jų – karvakrolio ir timolio.
Būtent šie junginiai dažnai minimi kalbant apie raudonėlio antioksidacines bei antimikrobines savybes laboratorinėmis sąlygomis. Vis dėlto iš to nereikėtų daryti išvados, kad raudonėlio arbata gali pakeisti gydytojo paskirtus vaistus ar gydyti bakterines, grybelines ar virusines infekcijas.
Dar viena priežastis, kodėl žmonės mėgsta raudonėlį, yra jo intensyvus aromatas. Karštame vandenyje palaikyti lapeliai išskiria eterinius junginius, todėl gėrimas būna stipraus, žolelių ir šiek tiek kartoko skonio.
Jeigu vien raudonėlio skonis per intensyvus, jį lengva sušvelninti citrina ir trupučiu medaus.
Paprastas raudonėlio arbatos receptas
Šiam gėrimui nereikia jokių neįprastų produktų. Daugumą ingredientų tikriausiai jau turite virtuvėje.
Vienam puodeliui reikės:
- 200 ml vandens;
- 1 valgomojo šaukšto džiovinto raudonėlio;
- maždaug ketvirtadalio citrinos;
- 1 arbatinio šaukštelio medaus, jei norite saldžiau.
Jeigu raudonėlio arbatą ruošiate pirmą kartą, galite naudoti mažesnį žolelių kiekį. Vienas valgomasis šaukštas 200 ml vandens suteikia gana intensyvų skonį.
Kaip ją paruošti?
Užvirinkite vandenį ir suberkite džiovintą raudonėlį. Nukelkite indą nuo kaitros, uždenkite ir palikite maždaug 5–10 minučių.
Kuo ilgiau raudonėlis bus laikomas vandenyje, tuo sodresnis ir kartesnis bus gėrimas. Todėl pirmą kartą verta pradėti nuo penkių minučių ir paragauti.
Arbatą perkoškite per smulkų sietelį. Į šiek tiek pravėsusį gėrimą įdėkite citrinos. Jei mėgstate saldesnę arbatą, galima įmaišyti arbatinį šaukštelį medaus.
Medų geriau dėti ne į ką tik verdantį, o į kiek atvėsusį gėrimą. Be to, taip arbatą bus maloniau gerti.
Vasarą šį receptą galima pritaikyti ir kitaip: paruoštą arbatą visiškai atvėsinkite, palaikykite šaldytuve ir patiekite su citrinos griežinėliais bei ledukais. Gaunamas gaivus žolelių gėrimas be būtinybės naudoti daug cukraus.
Kada žmonės dažniausiai renkasi raudonėlio arbatą?
Žolelių arbatos dažnai geriamos ne dėl vienos konkrečios priežasties, o tiesiog kaip kasdienio raciono dalis. Raudonėlio arbata gali būti pasirinkimas po valgio arba vakare, kai norisi šilto gėrimo be kofeino.
Raudonėlis tradiciškai siejamas su virškinimu bei kvėpavimo takų komfortu, tačiau tokį vartojimą reikėtų vertinti kaip tradicinį, o ne kaip įrodytą ligų gydymo būdą.
Pavyzdžiui, sergant bronchitu, šlapimo takų infekcija ar kita infekcine liga vien žolelių arbatos nepakanka. Ypač svarbu nedelsti, jei simptomai stiprėja, nepraeina arba atsiranda aukšta temperatūra, dusulys ar stiprus skausmas.
O kaip dėl raudonėlio eterinio aliejaus?
Čia yra svarbus skirtumas. Džiovintas raudonėlis, naudojamas maistui ar arbatai, nėra tas pats, kas koncentruotas raudonėlio eterinis aliejus.
Internete galima rasti patarimų įlašinti kelis lašus eterinio aliejaus tiesiai į vandenį ir išgerti. To daryti savarankiškai nereikėtų vien todėl, kad produktas vadinamas „natūraliu“.
Eteriniai aliejai yra labai koncentruoti, o jų saugus naudojimas priklauso nuo konkretaus produkto, koncentracijos ir paskirties. Jei eterinį aliejų ketinama vartoti į vidų, pirmiausia reikia vadovautis konkretaus produkto naudojimo instrukcija ir, esant abejonėms, pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Raudonėlis nėra stebuklingas vaistas
Apie šį augalą internete sklando daug įspūdingų teiginių – nuo infekcijų gydymo iki vėžio prevencijos ar teiginių, kad jo antioksidacinis poveikis yra šimtus kartų stipresnis už kitų produktų.
Tokius palyginimus reikėtų vertinti atsargiai. Laboratorijoje nustatytas konkretaus ekstrakto aktyvumas nereiškia, kad išgėrus puodelį arbatos žmogaus organizme bus pasiektas toks pats rezultatas.
Tai nereiškia, kad raudonėlis nevertingas. Priešingai – tai aromatinga žolelė, turinti įvairių augalinių junginių ir puikiai tinkanti maistui bei gėrimams. Tiesiog nėra pagrindo arbatos pateikti kaip daugelio ligų gydymo priemonės.
Paprastas gėrimas, kurį verta išbandyti
Jei virtuvės spintelėje turite džiovinto raudonėlio, nebūtina jį pasilikti tik picai ar padažams. Iš jo per kelias minutes galima paruošti aromatingą žolelių arbatą.
Raudonėlio, citrinos ir medaus derinys ypač patiks mėgstantiems intensyvesnio skonio gėrimus. O vasarą tą patį receptą galima patiekti atšaldytą su ledukais.
Svarbiausia į tokį gėrimą žiūrėti kaip į mitybos dalį, o ne vaistų pakaitalą. Raudonėlis gali papildyti įvairią mitybą, tačiau rimtų sveikatos problemų gydymas neturėtų prasidėti nuo internetinio arbatos recepto.
Aš – Aurelijus A., nuolatinis tekstų ir straipsnių kūrėjas, įkvėpimo besisemiantis iš kasdienių gyvenimo situacijų ir įvairių temų įvairovės. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir skatinantis mąstyti bei atrasti naujus dalykus. Džiaugiuosi, jei mano straipsniai Jus sudomina, ir tikiuosi, kad ateityje jų galėsite rasti dar daugiau. Befa.lt – vyr. redaktorius Aurelijus.