Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių domisi natūraliais atsipalaidavimo būdais. Vieni renkasi meditaciją, kiti – kvėpavimo pratimus, jogą ar sąmoningumo praktikas. Tarp dažnai minimų metodų yra ir akupresūra – tradicinėje Rytų medicinoje naudojama technika, kurios metu pirštais švelniai spaudžiami tam tikri kūno taškai.
Vienas žinomiausių akupresūros taškų yra tarp antakių, šiek tiek virš nosies šaknies. Tradicinėje kinų medicinoje jis dažnai vadinamas „trečiąja akimi“ arba Yintang tašku. Šis taškas jau šimtmečius naudojamas įvairiose atsipalaidavimo praktikose, nors šiuolaikinis mokslas jo poveikį vertina atsargiai ir pabrėžia, kad akupresūra negali pakeisti medicininio gydymo.
Vis dėlto daug žmonių teigia, kad trumpas šio taško masažas padeda bent trumpam atsipalaiduoti po įtemptos dienos, sumažinti emocinę įtampą ir skirti kelias minutes dėmesio sau.
Kas yra akupresūra?
Akupresūra – tai tradicinė praktika, kilusi iš Rytų Azijos medicinos.
Jos esmė – švelnus spaudimas tam tikrose kūno vietose.
Skirtingai nei akupunktūros metu, čia nenaudojamos adatos – dirbama tik pirštais arba specialiais masažo įrankiais.
Šiuolaikinėje sveikatos priežiūroje akupresūra dažniausiai laikoma papildoma atsipalaidavimo priemone.
Kai kurie žmonės ją naudoja:
- po darbo dienos;
- meditacijos metu;
- prieš miegą;
- atliekant kvėpavimo pratimus;
- siekiant sumažinti įtampą.
Ką apie akupresūrą sako mokslas?
Pastaraisiais metais atlikta nemažai tyrimų, kuriuose nagrinėtas akupresūros poveikis savijautai.
Kai kurie jų rodo, kad tam tikrais atvejais ši praktika gali padėti sumažinti jaučiamą įtampą ar pagerinti atsipalaidavimo pojūtį.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad įrodymai nėra pakankami teigti, jog akupresūra gali gydyti konkrečias ligas ar pakeisti gydytojo paskirtą gydymą.
Todėl ją reikėtų vertinti kaip papildomą savijautos gerinimo praktiką.
Kur yra vadinamasis „trečiosios akies“ taškas?
Šis taškas yra labai lengvai randamas.
Jis yra:
- tarp antakių;
- šiek tiek virš nosies šaknies;
- vidurinėje veido linijoje.
Dėl patogios vietos jį lengva pasiekti savarankiškai.
Kodėl būtent ši vieta sulaukia tiek dėmesio?
Tradicinėje kinų medicinoje šis taškas siejamas su ramybe ir vidine pusiausvyra.
Šiuolaikinis aiškinimas kiek kitoks.
Specialistai mano, kad lėtas veido masažas kartu su sąmoningu kvėpavimu gali padėti žmogui trumpam atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių.
Tokį poveikį gali lemti ne pats konkretus taškas, o visas atsipalaidavimo ritualas.
Kaip atlikti švelnų masažą?
Jeigu norite išbandyti šią praktiką, galite atlikti labai paprastą pratimą.
- Atsisėskite patogiai.
- Atpalaiduokite pečius.
- Užmerkite akis.
- Viduriniu arba rodomuoju pirštu lengvai palieskite tašką tarp antakių.
- Švelniai spauskite arba atlikite nedidelius sukamuosius judesius.
Spaudimas neturėtų būti skausmingas.
Pakanka 30–60 sekundžių.
Jeigu norite, pratimą galite kartoti kelis kartus.
Nepamirškite kvėpavimo
Daugelis specialistų pabrėžia, kad svarbiausia ne pats spaudimas.
Kur kas daugiau reikšmės turi lėtas kvėpavimas.
Galima pabandyti tokį ritmą:
- lėtai įkvėpti per nosį;
- trumpam sulaikyti kvėpavimą;
- lėtai iškvėpti.
Tokį ciklą pakartokite kelis kartus.
Tai gali padėti sumažinti įtampą ir geriau susikoncentruoti į dabartinę akimirką.
Kada žmonės dažniausiai atlieka šį pratimą?
Šis trumpas masažas dažnai pasirenkamas:
- ryte;
- darbo pertraukos metu;
- vakare;
- prieš meditaciją;
- prieš miegą.
Jis neužima daug laiko, todėl lengvai įtraukiamas į kasdienę rutiną.
Ar masažas gali sumažinti stresą?
Stresas yra natūrali organizmo reakcija į įvairias situacijas.
Jo visiškai išvengti neįmanoma.
Tačiau trumpi atsipalaidavimo ritualai gali padėti geriau susidoroti su kasdieniu emociniu krūviu.
Tokie ritualai gali būti:
- kvėpavimo pratimai;
- meditacija;
- pasivaikščiojimas;
- lengvas tempimas;
- trumpas veido masažas.
Svarbiausia – reguliarumas.
Kuo gali būti naudingas dėmesio nukreipimas į save?
Kai žmogus bent kelioms minutėms sustoja ir sutelkia dėmesį į kvėpavimą ar švelnų masažą, jis dažnai lengviau pastebi savo emocinę būseną.
Tokia trumpa pauzė gali padėti:
- sumažinti įtampą;
- atsipalaiduoti;
- geriau susikaupti;
- nuraminti mintis;
- pailsėti po intensyvios dienos.
Tai nėra gydymas.
Tačiau daugeliui žmonių tokios praktikos tampa naudinga kasdienės savijautos dalimi.
Ką dar galima derinti su akupresūra?
Norint pasiekti didesnį atsipalaidavimo efektą, akupresūrą galima derinti su kitais sveikais įpročiais.
Pavyzdžiui:
- rami muzika;
- meditacija;
- aromaterapija, jei ji jums patinka;
- trumpas pasivaikščiojimas gryname ore;
- tempimo pratimai.
Tokie ritualai padeda sukurti ramesnę dienos pabaigą.
Kada reikėtų vengti masažo?
Veido masažo nereikėtų atlikti, jei:
- pažeista oda;
- yra atvira žaizda;
- atsirado infekcija;
- jaučiamas stiprus skausmas.
Jeigu kyla abejonių, geriau pasitarti su gydytoju.
Kada būtina kreiptis į specialistą?
Nors atsipalaidavimo technikos gali būti naudingos, jos nepakeičia medicininės pagalbos.
Jeigu vargina:
- stiprūs ar pasikartojantys galvos skausmai;
- regėjimo sutrikimai;
- ilgalaikis galvos svaigimas;
- veido tirpimas;
- nuolatinis nosies užgulimas ar kiti simptomai,
svarbu kreiptis į gydytoją.
Tik specialistas gali nustatyti tikrąją simptomų priežastį ir prireikus paskirti gydymą.
Nedidelis ritualas, kuris gali padėti atsipalaiduoti
Tarp antakių esantis akupresūros taškas jau daugelį amžių minimas tradicinėje Rytų medicinoje kaip vieta, susijusi su ramybės ir susikaupimo praktikomis. Nors šiuolaikiniai moksliniai tyrimai dar nepateikia pakankamai įrodymų apie specifinį šio taško poveikį sveikatai, daugelis žmonių vertina trumpą veido masažą kaip malonų atsipalaidavimo ritualą.
Svarbiausia prisiminti, kad tokios praktikos nėra skirtos gydyti ligoms ar pakeisti medicininę priežiūrą. Tačiau kartu su kokybišku miegu, subalansuota mityba, fiziniu aktyvumu ir streso valdymo įpročiais jos gali tapti nedidele, bet malonia kasdienės savijautos dalimi. Kartais vos kelios ramios minutės, skirtos sau ir savo kvėpavimui, padeda trumpam sustoti, atgauti vidinę pusiausvyrą ir su nauja energija tęsti dienos darbus.
Aš – Aurelijus A., nuolatinis tekstų ir straipsnių kūrėjas, įkvėpimo besisemiantis iš kasdienių gyvenimo situacijų ir įvairių temų įvairovės. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir skatinantis mąstyti bei atrasti naujus dalykus. Džiaugiuosi, jei mano straipsniai Jus sudomina, ir tikiuosi, kad ateityje jų galėsite rasti dar daugiau. Befa.lt – vyr. redaktorius Aurelijus.