Žarnyno „valymas“ ir linų sėmenys: kas iš tiesų padeda virškinimui, o kokių populiarių detokso pažadų geriau atsisakyti?

326

Internete gausu patarimų, žadančių vos per kelias dienas „išvalyti žarnyną“, pašalinti kilogramus organizme susikaupusių kenksmingų medžiagų ir pagerinti kepenų, inkstų ar net širdies veiklą. Dažnai tam siūlomos linų sėmenų arbatos, daržovių sultys, badavimas ar kelioms dienoms smarkiai apribota mityba.

Skamba viliojančiai, tačiau žmogaus organizmas neveikia kaip vamzdis, kurį retkarčiais reikia išplauti.

Sveiko žmogaus žarnyne nesikaupia kilogramai „šlakų“, kuriuos būtų galima pašalinti specialiu gėrimu. O teiginiai, kad žarnyno valymas gali pašalinti net 10–15 kilogramų kenksmingų medžiagų, neturi patikimo mokslinio pagrindo.

Tai nereiškia, kad mityba neturi reikšmės. Priešingai – pakankamas skaidulų, skysčių ir augalinio maisto kiekis gali būti labai svarbus normaliai žarnyno veiklai. Vienas iš produktų, kuris šiuo požiūriu iš tiesų vertas dėmesio, yra linų sėmenys.

Tačiau tarp virškinimui palankios mitybos ir tariamo organizmo „detokso“ yra didelis skirtumas.

Ar žarnyne iš tikrųjų kaupiasi kilogramai toksinų?

Populiariuose organizmo valymo receptuose neretai teigiama, kad žmogaus žarnyne gali būti daugybė kilogramų senų maisto likučių ar „toksinų“.

Tokie teiginiai klaidina.

Virškinimo sistema nuolat juda. Suvalgytas maistas virškinamas, maistinės medžiagos pasisavinamos, o nereikalingos liekanos pašalinamos.

Žinoma, vidurių užkietėjimo atveju žarnyno turinys gali užsilaikyti ilgiau. Tačiau tai nėra tas pats, kas mistiniai „šlakai“, metų metus prilipę prie žarnyno sienelių.

Jeigu žmogų nuolat vargina vidurių užkietėjimas, reikia spręsti jo priežastį, o ne bandyti atlikti agresyvų „valymą“.

Organizmas jau turi savo valymo sistemą

Žodis „detoksas“ tapo populiariu rinkodaros terminu, tačiau žmogaus organizme nereikalingų medžiagų šalinimas vyksta nuolat.

Svarbų vaidmenį atlieka kepenys ir inkstai, taip pat plaučiai, virškinimo sistema bei kiti organizmo mechanizmai.

Kepenys dalyvauja daugybėje medžiagų apykaitos procesų, o inkstai filtruoja kraują ir su šlapimu pašalina dalį nereikalingų medžiagų.

Tam nereikia kas kelis mėnesius gerti specialios arbatos.

Jeigu kepenų ar inkstų funkcija iš tiesų sutrikusi, „detoksikuojantis“ gėrimas problemos neišspręs – tokiu atveju reikalingas medicininis įvertinimas.

Linų sėmenys – ne detoksas, bet naudos jie tikrai gali turėti

Linų sėmenų nereikia nurašyti vien todėl, kad jie dažnai reklamuojami įvairiuose abejotinuose organizmo valymo receptuose.

Tai maistingas produktas.

Linų sėmenyse yra skaidulų, augalinių omega-3 riebalų rūgščių, vadinamų alfa-linoleno rūgštimi, baltymų bei lignanų.

Būtent skaidulos yra ypač svarbios žarnyno veiklai.

Pakankamas jų kiekis gali padėti palaikyti normalesnį tuštinimąsi ir išmatų konsistenciją.

Tačiau daugeliu atvejų naudingiau ne vien išgerti nuo sėmenų likusį skystį, o į mitybą įtraukti pačius sėmenis, nes būtent juose lieka didžioji dalis skaidulų.

Sumalti linų sėmenys paprastai yra praktiškesnis pasirinkimas, nes organizmas jų maistines medžiagas gali pasisavinti lengviau nei iš nepažeistų sėklų.

Daugiau skaidulų nereiškia „kuo daugiau, tuo geriau“

Jeigu žmogaus mityboje ilgą laiką buvo mažai skaidulų, staiga pradėjus valgyti didelius jų kiekius gali atsirasti priešingas efektas.

Galimas pilvo pūtimas, dujų kaupimasis ir diskomfortas.

Todėl skaidulų kiekį geriau didinti palaipsniui.

Kartu svarbu gauti pakankamai skysčių. Tai ypač aktualu vartojant linų sėmenis ir kitus daug skaidulų turinčius produktus.

Jeigu vargina ilgalaikis ar stiprus vidurių užkietėjimas, nereikėtų savarankiškai eksperimentuoti su dideliais sėmenų kiekiais – pirmiausia verta išsiaiškinti problemos priežastį.

Ar linų sėmenų gėrimą reikia vartoti būtinai nevalgius?

Kai kuriuose liaudiškuose receptuose siūloma linų sėmenų gėrimą vartoti tris kartus per dieną būtinai tuščiu skrandžiu.

Tokios griežtos taisyklės nėra būtinos tam, kad linų sėmenys taptų maistingi.

Svarbesnė yra visa mityba, o ne konkreti dienos minutė.

Linų sėmenų galima įmaišyti į košę, natūralų jogurtą ar kefyrą, berti į salotas, kokteilius ar kitus patiekalus.

Tai daug paprastesnis būdas juos įtraukti į kasdienę mitybą.

Kopūstų sultys nėra vaistas nuo gastrito ar kolito

Kitas populiarus patarimas – kasdien gerti šviežių kopūstų sulčių, kartais sumaišytų su morkų sultimis.

Daržovės neabejotinai yra svarbi sveikos mitybos dalis, tačiau čia būtina atskirti maisto produktą nuo gydymo.

Kopūstų sultys nėra patvirtintas gastrito ar kolito gydymo būdas.

Be to, žodis „kolitas“ apima skirtingas būkles. Pavyzdžiui, opinis kolitas yra uždegiminė žarnyno liga, kuriai reikalinga medicininė priežiūra ir gydymas.

Gastrito priežastys taip pat gali būti skirtingos. Viena iš jų – Helicobacter pylori infekcija. Gastritą taip pat gali lemti tam tikri vaistai ir kiti veiksniai.

Vien daržovių sultimis šių priežasčių pašalinti negalima.

O ar kopūstai naudingi?

Taip – tik dėl visai kitų priežasčių.

Kopūstai yra maistinga daržovė, suteikianti skaidulų, vitamino C ir įvairių augalinių junginių.

Tačiau valgant visą daržovę gaunama daugiau skaidulų nei geriant tik išspaustas sultis.

Žmonėms, kuriuos vargina pilvo pūtimas, dideli kopūstų kiekiai kartais gali net sustiprinti dujų kaupimąsi.

Todėl nereikia savęs versti kasdien gerti kopūstų sulčių vien dėl tariamo „žarnyno valymo“.

Dvi dienos be riebaus maisto nėra organizmo valymas

Trumpam sumažinti labai riebaus, itin perdirbto maisto, saldumynų ar alkoholio kiekį gali būti naudinga.

Tačiau tam nereikia suteikti „detokso“ pavadinimo.

Kur kas daugiau naudos duoda ilgalaikis įprotis.

Kasdienėje mityboje verta turėti daržovių, vaisių, ankštinių produktų, viso grūdo kruopų ir kitų skaidulų šaltinių. Daugeliui žmonių taip pat svarbu gerti pakankamai vandens ir reguliariai judėti.

Būtent tokie paprasti įpročiai žarnynui paprastai yra svarbesni nei kelių dienų „valymo kursas“.

Vidurių užkietėjimo atveju svarbu ne tik maistas

Jeigu tuštintis sunku, pirmiausia verta įvertinti kasdienius įpročius.

Nepakankamas skysčių kiekis, mažai skaidulų turinti mityba, fizinio aktyvumo trūkumas, tuštinimosi atidėliojimas ir kai kurie vaistai gali prisidėti prie vidurių užkietėjimo.

Padėti gali palaipsniui didinamas skaidulų kiekis, pakankamas skysčių vartojimas ir reguliarus judėjimas.

Tačiau ne kiekvienas vidurių užkietėjimas išsprendžiamas vien mityba.

Kada „žarnyno valymo“ geriau apskritai nebandyti?

Agresyvūs valymo metodai, dažnas vidurius laisvinančių priemonių vartojimas, klizmos ar labai ribojančios dietos be medicininės priežasties gali sukelti problemų.

Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, sergantys virškinimo sistemos ligomis ar neseniai patyrę pilvo srities operaciją.

Jeigu atsirado stiprus ar didėjantis pilvo skausmas, nuolatinis vėmimas, kraujas išmatose, juodos išmatos, nepaaiškinamas svorio kritimas, karščiavimas ar ilgai besitęsiantys tuštinimosi pokyčiai, naminių „valymo“ receptų nepakanka – reikėtų kreiptis į medikus.

Žarnynui labiau reikia kasdienių įpročių nei „detokso“

Norint pasirūpinti virškinimo sistema, nebūtina ieškoti priemonės, kuri per dvi dienas žada pašalinti kilogramus „toksinų“.

Tokio valymo sveikam organizmui paprasčiausiai nereikia.

Linų sėmenys gali būti vertinga kasdienės mitybos dalis dėl juose esančių skaidulų ir kitų maistinių medžiagų. Kopūstai, morkos bei kitos daržovės taip pat vertingos, tačiau jos netampa vaistais vien todėl, kad iš jų išspaudžiamos sultys.

Geriausia strategija daug paprastesnė: įvairus maistas, pakankamai skaidulų ir skysčių, reguliarus fizinis aktyvumas bei dėmesys ilgai trunkantiems simptomams.

Tai galbūt skamba ne taip įspūdingai kaip pažadas „išvalyti 15 kilogramų šlakų“, tačiau būtent realistiškas ir ilgalaikis požiūris yra naudingesnis virškinimo sistemai.