Po stipraus konflikto su artimu žmogumi – ką iš 6 dalykų padarytumėte pirmiausia? Pasirinkimas gali parodyti, kaip saugote save santykiuose

60

Konfliktai santykiuose neišvengiami. Kartais ginčas kyla dėl smulkmenos, kartais – dėl ilgai kauptų nuoskaudų, neišsakytų lūkesčių ar jausmo, kad kitas žmogus mūsų negirdi. Tačiau ne mažiau svarbu ne tai, dėl ko susipykstame, o tai, ką darome po konflikto.

Vieni žmonės negali ramiai būti nežinioje ir iš karto bando išsiaiškinti situaciją. Kiti atsitraukia, laukia, kol pirmas parašys kitas, arba visiškai panyra į darbus, kad tik nereikėtų galvoti apie nemalonią emociją. Tokios reakcijos gali daug pasakyti apie tai, kaip žmogus saugo save santykiuose ir ko jam labiausiai reikia, kad vėl pasijustų saugiai.

Šis testas nėra profesionali psichologinė diagnostika. Jis skirtas savirefleksijai ir pramogai. Įsivaizduokite, kad stipriai susipykote su žmogumi, kuris jums iš tiesų svarbus. Ką iš šių šešių dalykų greičiausiai padarytumėte pirmiausia?

1. Iš karto parašytumėte žinutę ir bandytumėte viską išsiaiškinti

Jeigu po konflikto pirmiausia griebtumėtės telefono, tikėtina, kad jums labai sunku ilgai būti nežinioje. Net jei dar esate supykę, norisi suprasti, kas nutiko, ką jaučia kitas žmogus ir ar santykius galima greitai sugrąžinti į stabilesnę būseną.

Jums svarbus aiškumas ir emocinis ryšys. Tyla gali varginti net labiau nei pats ginčas, nes palieka per daug vietos spėlionėms. Galvoje gali pradėti suktis klausimai: „Ar jis vis dar pyksta?“, „Ar viskas baigta?“, „Gal pasakiau per daug?“ Todėl bendravimas tampa būdu sumažinti vidinę įtampą.

Tokia reakcija turi ir stiprią pusę – nenorite ilgai kaupti nuoskaudų. Tačiau kartais verta duoti sau bent šiek tiek laiko nusiraminti, kad žinutė nebūtų parašyta dar stiprių emocijų pagauta. Aiškumas padeda, bet tik tada, kai pokalbiui pasiruošusios abi pusės.

2. Palauktumėte, kol pirmas parašys kitas žmogus

Jeigu pirmiausia nuspręstumėte nieko nedaryti ir laukti kito žmogaus žingsnio, jums gali būti labai svarbus abipusiškumas. Po konflikto norite pamatyti, ar kitam žmogui santykiai rūpi tiek pat, kiek jums.

Galbūt jau esate buvę situacijose, kai nuolat taikydavotės pirmi, atsiprašydavote ar bandydavote išgelbėti ryšį. Todėl dabar laukimas gali būti tarsi patikrinimas: ar kitas žmogus pats parodys iniciatyvą?

Tai nebūtinai reiškia užsispyrimą. Kartais taip tiesiog saugote savo savivertę ir nenorite jaustis vienintelis žmogus, kuris kovoja už santykius. Vis dėlto ilgai trunkanti tyla gali tapti spąstais, jei abu žmonės laukia vienas kito pirmojo žingsnio.

Jeigu pasirinkote šį variantą, galbūt jums svarbu žinoti ne tik tai, kad žmogus jus myli, bet ir kad jis pats yra pasirengęs dėl ryšio kažką padaryti.

3. Atsitrauktumėte kelioms valandoms ar dienai

Jeigu po konflikto norėtumėte pabūti vieni, jūsų būdas apsisaugoti gali būti emocinis atsitraukimas ir apmąstymas. Jums reikia laiko, kad suprastumėte, ką iš tikrųjų jaučiate, ir atskirtumėte momentinį pyktį nuo tikros problemos.

Tikėtina, kad ginčo metu galite pasakyti mažiau nei kiti, tačiau mintyse dar ilgai analizuojate situaciją. Atsitraukimas jums nėra bausmė kitam žmogui – tai būdas susigrąžinti vidinę pusiausvyrą.

Tokia strategija dažnai padeda išvengti žodžių, kurių vėliau tektų gailėtis. Tačiau svarbu aiškiai pasakyti kitam žmogui, kad jums reikia laiko, o ne tiesiog dingti. Priešingu atveju jūsų ramybės poreikis gali būti suprastas kaip atstūmimas.

Jeigu pasirinkote trečią variantą, santykiuose jums tikriausiai svarbu turėti erdvės emocijoms „nusėsti“ prieš sprendžiant problemą.

4. Papasakotumėte apie konfliktą artimam draugui

Jeigu po ginčo pirmiausia skambintumėte draugui ar kitam artimam žmogui, jums gali būti svarbu išsikalbėti ir išgirsti kitą perspektyvą. Kai emocijos stiprios, vienam susidėlioti mintis gali būti sunku, todėl pokalbis padeda suprasti, kas iš tiesų nutiko.

Jūs greičiausiai vertinate artimus žmones kaip emocinį atramos tašką. Kartais net nereikia patarimo – užtenka, kad kažkas išklausytų ir leistų garsiai išsakyti tai, kas sukasi galvoje.

Tai gali būti labai sveikas būdas tvarkytis su emocijomis, jei žmogus, kuriam pasakojate, geba išklausyti, o ne tik kursto konfliktą. Svarbu nepaversti kiekvieno ginčo viešu teismu, kuriame draugai turi nuspręsti, kas teisus.

Jeigu rinkotės ketvirtą variantą, jums santykiuose greičiausiai svarbus ne tik pats ryšys su partneriu ar artimu žmogumi, bet ir platesnis palaikymo tinklas.

5. Užsiimtumėte darbu, sportu ar kita veikla

Jeigu po konflikto norėtumėte eiti sportuoti, tvarkyti namus, dirbti ar kuo nors užsiimti, tikėtina, kad emocijas dažnai reguliuojate per veiksmą. Kai galva pilna minčių, jums padeda judėjimas ir konkretus užsiėmimas.

Tai gali būti labai veiksminga strategija. Fizinis aktyvumas ar įsitraukimas į užduotį gali sumažinti emocinę įtampą ir padėti vėliau į situaciją pažvelgti ramiau.

Tačiau čia yra vienas niuansas. Kartais veikla tampa ne būdu nusiraminti, o būdu apskritai negrįžti prie problemos. Jei kiekvieną nemalonią emociją vis užpildote darbu ar treniruotėmis, neišspręstas konfliktas gali likti fone.

Jeigu pasirinkote penktą variantą, jums greičiausiai lengviau tvarkytis su emocijomis tada, kai turite ką daryti. Svarbu tik nepamiršti, kad po nusiraminimo prie svarbaus pokalbio vis tiek verta grįžti.

6. Nuspręstumėte daugiau neberašyti ir atsitraukti

Jeigu stipriai įskaudinti greitai nusprendžiate nutraukti kontaktą, jūsų pagrindinė gynyba gali būti visiškas atsiribojimas. Kai santykiuose pasijuntate negerbiami, išduoti ar labai nuvilti, gali atrodyti saugiau tiesiog užverti duris.

Tai gali būti stiprios savisaugos forma. Galbūt gyvenime jau teko patirti situacijų, kai per ilgai leidote kitam žmogui peržengti jūsų ribas, todėl dabar norite iš karto apsaugoti save.

Tačiau kartais toks sprendimas gali būti priimamas dar prieš suprantant, ar konfliktą buvo įmanoma išspręsti. Ne kiekvienas ginčas reiškia, kad santykiai tapo nesaugūs ar beviltiški.

Jeigu pasirinkote šeštą variantą, tikėtina, kad jums labai svarbios ribos ir pagarba. Kai jaučiate, kad jos stipriai pažeistos, galite greitai pereiti nuo artumo prie visiško atstumo.

O jeigu elgtumėtės skirtingai priklausomai nuo žmogaus?

Tai visiškai normalu. Su partneriu galite norėti viską išsiaiškinti iš karto, o po konflikto su draugu – kelias dienas atsitraukti. Su šeimos nariu galbūt laukiate, kol jis pats parašys, o darbe tiesiog panyrate į užduotis.

Mūsų reakcija priklauso nuo santykių svarbos, ankstesnės patirties ir nuo to, kiek saugiai jaučiamės su konkrečiu žmogumi. Todėl šiame teste svarbiausia pasirinkti ne tą variantą, kurį laikote „teisingiausiu“, o tą, kuris dažniausiai pasireiškia tada, kai esate stipriai emociškai paveikti.

Konfliktas dažnai parodo ne silpnybę, o apsaugos mechanizmą

Vienas žmogus saugosi kalbėdamas, kitas – tylėdamas, trečias – veikdamas, o ketvirtas – atsitraukdamas. Nė viena iš šių reakcijų savaime nėra bloga. Problema atsiranda tada, kai mūsų įprastas būdas neleidžia išspręsti konflikto ir vis kartoja tą patį scenarijų.

Jeigu visada rašote pirmi, gali būti verta kartais palaukti ir pamatyti kito iniciatyvą. Jei visada dingstate, gali būti naudinga bent pasakyti, kad jums reikia laiko. Jei nuolat stengiatės užsimiršti darbu, verta vėliau grįžti prie pokalbio.

Šio testo esmė ne nustatyti, kas esate, o pastebėti, kaip bandote susigrąžinti saugumą tada, kai santykiai akimirkai tampa nestabilūs.

Ir kartais vien šio įpročio supratimas jau padeda kitą konfliktą išspręsti šiek tiek kitaip.