Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis viešai išsakė mintį, kuri sulaukė nemažai dėmesio. Kalbėdamas apie Rusijos karą prieš Ukrainą ir Lietuvos saugumo situaciją, politikas pabrėžė Ukrainos pasipriešinimo svarbą ne tik pačiai šaliai, bet ir visam regionui.
Jo žinutės esmė – Ukraina savo kova suteikė kitoms Europos valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, papildomo laiko stiprinti savo saugumą.
Tačiau Landsbergio pasisakymas nėra vien raginimas palaikyti Ukrainą ar jai dėkoti. Jis kelia gerokai platesnį klausimą: ar Lietuva tinkamai išnaudoja laiką, kurį dabar turi?
Landsbergio žodžiai sulaukė dėmesio
Kalbėdamas laidoje „Istorijos pabaiga“, Gabrielius Landsbergis išsakė mintį, kad Lietuva turėtų prisiminti, kokią reikšmę Ukrainos pasipriešinimas turi mūsų regionui.
„Tai, kad Ukraina mums nupirko laiko, mes turim kiekvieną dieną dėkoti, mažiausiai po du kartus ir atsiminti, ką mes per tą dieną padarėm“, – sakė politikas.
Būtent ši frazė tapo viena labiausiai pastebimų jo pasisakymo dalių.
Tačiau vertinant ją atskirai galima prarasti pagrindinę mintį. Landsbergis kalba ne tik apie simbolinę padėką. Jo teigimu, kiekviena papildoma diena turėtų būti naudojama Lietuvos pasirengimui ir gynybinių galimybių stiprinimui.
Ką reiškia „Ukraina mums nupirko laiko“?
Šiuos žodžius reikia vertinti platesniame Europos saugumo kontekste.
Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą prasidėjo 2022 metais. Nuo tada Ukraina patiria didžiulius žmogiškuosius ir ekonominius nuostolius, tačiau kartu jos kariuomenė stabdo Rusijos pajėgas savo teritorijoje.
Landsbergio argumentas iš esmės yra toks: kol Ukraina priešinasi Rusijos agresijai, kitos Europos šalys turi daugiau laiko stiprinti savo kariuomenes, infrastruktūrą, gynybos pramonę ir visuomenės pasirengimą galimoms krizėms.
Lietuvai šis klausimas ypač aktualus dėl jos geografinės padėties.
Mūsų valstybė yra NATO rytiniame flange, turi sieną su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi. Todėl karas Ukrainoje Lietuvoje vertinamas ne vien kaip tolimas tarptautinis konfliktas.
Jis tiesiogiai veikia diskusijas apie Lietuvos saugumą.
Pagrindinė žinutė – ne vien padėka
Socialiniuose tinkluose ar antraštėse nesunku išryškinti vieną Landsbergio frazę – raginimą Ukrainai dėkoti „mažiausiai po du kartus“ per dieną.
Tačiau jo pasisakymo esmė yra platesnė.
Svarbiausia antroji minties dalis: ką mes patys per tą dieną padarėme?
Tai jau klausimas apie Lietuvos veiksmus.
Ar pakankamai investuojama į gynybą? Ar infrastruktūra ruošiama galimoms krizėms? Ar visuomenė žino, kaip elgtis ekstremalios situacijos metu? Ar valstybė pakankamai greitai įgyvendina svarbiausius gynybos projektus?
Būtent tokio pobūdžio klausimus galima įžvelgti Landsbergio pasisakyme.
Lietuvos saugumas tapo viena svarbiausių politinių temų
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvos politinėje darbotvarkėje gynybos klausimai užima gerokai svarbesnę vietą nei anksčiau.
Kalbama apie didesnį finansavimą krašto apsaugai, kariuomenės modernizavimą, sąjungininkų buvimą Lietuvoje, karinės infrastruktūros plėtrą ir visuomenės pasirengimą.
Svarbus tapo ir klausimas, kaip greitai Europa apskritai gali padidinti savo gynybinius pajėgumus.
Ilgus metus didelė dalis Europos valstybių galėjo remtis prielaida, kad didelio masto karinis konfliktas žemyne yra mažai tikėtinas.
Karas Ukrainoje šią prielaidą pakeitė.
Todėl papildomas laikas, apie kurį kalba Landsbergis, jo požiūriu, turėtų būti vertinamas kaip galimybė ištaisyti ankstesnius trūkumus.
Kodėl Landsbergis apie tai kalba taip griežtai?
Gabrielius Landsbergis jau ne vienus metus laikosi gana griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu.
Dar dirbdamas užsienio reikalų ministru jis nuolat ragino Vakarų valstybes Ukrainos karo nevertinti kaip izoliuoto konflikto.
Jo pozicija remiasi mintimi, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje turi tiesioginę įtaką visos Europos saugumo sistemai.
Todėl ir dabartiniame pasisakyme galima matyti tos pačios pozicijos tęsinį.
Landsbergis ragina ne manyti, kad Ukraina pati išspręs saugumo problemą, o išnaudoti laiką pasirengimui.
Visuomenėje tokie žodžiai gali būti vertinami skirtingai
Tokio pobūdžio pareiškimai neišvengiamai sulaukia skirtingų reakcijų.
Vieni žmonės Landsbergio žodžius gali vertinti kaip pagrįstą perspėjimą. Ukraina už savo pasipriešinimą moka milžinišką kainą, todėl likusi Europa neturėtų šio laikotarpio iššvaistyti.
Kitiems gali nepatikti pasirinkta retorika.
Ypač frazė apie dėkojimą „mažiausiai po du kartus“ per dieną gali atrodyti pernelyg emocinga arba provokuojanti.
Politinėje diskusijoje tai normalu. Viešo asmens žodžiai gali būti kritikuojami, o visuomenė neprivalo vienodai vertinti nei Landsbergio, nei jo siūlomų sprendimų.
Tačiau svarbu atskirti pačią citatą nuo jos interpretacijų.
Ką Lietuva gali padaryti su turimu laiku?
Čia prasideda kur kas svarbesnė diskusija.
Valstybės saugumas nėra vien kariuomenės dydis ar ginklų kiekis.
Svarbi infrastruktūra, energetinis atsparumas, civilinė sauga, visuomenės pasirengimas, medicinos sistemos gebėjimas veikti krizės sąlygomis ir bendradarbiavimas su NATO sąjungininkais.
Ne mažiau svarbus ir visuomenės atsparumas dezinformacijai.
Šiuolaikiniai konfliktai nevyksta vien mūšio lauke. Informacinės operacijos, kibernetinės atakos ir bandymai supriešinti visuomenę taip pat gali tapti spaudimo priemonėmis.
Todėl kalbant apie pasirengimą reikia matyti gerokai platesnį vaizdą.
Ukraina išlieka svarbi Lietuvos saugumo diskusijoje
Lietuvos santykis su karu Ukrainoje neišvengiamai kitoks nei valstybių, esančių už kelių tūkstančių kilometrų nuo Rusijos.
Geografijos pakeisti neįmanoma.
Dėl šios priežasties Lietuvos politikai, kariuomenės atstovai ir saugumo ekspertai nuolat diskutuoja, kaip valstybė turėtų ruoštis ateinantiems metams.
Landsbergio pasisakymas yra viena šios platesnės diskusijos dalių.
Jis siūlo į Ukrainos pasipriešinimą žiūrėti ne tik kaip į ukrainiečių kovą dėl savo valstybės, bet ir kaip į laikotarpį, suteikiantį Lietuvai galimybę sustiprėti.
Viena frazė neturėtų užgožti visos minties
Internete dažnai nutinka taip, kad iš ilgesnio pokalbio ištraukiamas vienas ryškiausias sakinys.
Šiuo atveju tokiu sakiniu tapo Landsbergio raginimas dėkoti Ukrainai.
Tačiau svarbesnis klausimas slypi šalia jo: ką Lietuva daro su turimu laiku?
Dėl atsakymo galima ginčytis. Galima kritikuoti valdžios sprendimus, reikalauti greitesnių veiksmų arba diskutuoti, kiek valstybė turėtų skirti gynybai.
Tačiau būtent tokia diskusija ir yra prasmingesnė už vienos emocingos frazės vertinimą.
Landsbergio žinutė iš esmės primena, kad dabartinės aplinkybės nėra savaime suprantamos. Ukraina kovoja savo teritorijoje, o Lietuva tuo metu turi galimybę stiprinti savo saugumą.
Ar ši galimybė bus išnaudota tinkamai, priklausys jau nuo konkrečių Lietuvos sprendimų.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt