Dantų akmenys – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių net reguliariai dantis valantis žmogus galiausiai apsilanko profesionaliai burnos higienai. Internete galima rasti daugybę patarimų, kaip sukietėjusias apnašas neva pašalinti soda, vandenilio peroksidu, citrina, braškėmis ar net paprastu dantų krapštuku. Tokie metodai atrodo viliojantys, nes žada greitą rezultatą be vizito pas odontologą, tačiau būtent čia slypi problema.
Minkštas dantų apnašas iš tiesų galima ir reikia pašalinti namuose kasdienio valymo metu. Tačiau kai apnašos mineralizuojasi ir tampa kietais dantų akmenimis, situacija pasikeičia. Sukietėjusio akmens saugiai nugramdyti namų sąlygomis paprastu šepetėliu ar improvizuotais įrankiais paprastai nepavyks, o agresyvus bandymas gali pažeisti dantenas ar danties paviršių.
Kas iš tikrųjų yra dantų akmenys?
Po valgymo ant dantų nuolat formuojasi minkšta bakterinė plėvelė – dantų apnašos. Jeigu jos reguliariai ir kruopščiai nepašalinamos, seilėse esantys mineralai palaipsniui jas sukietina. Taip susidaro dantų akmenys, kurių paviršius yra šiurkštus ir sudaro dar palankesnes sąlygas naujoms apnašoms kauptis.
Dažniausiai akmenų galima pastebėti ties dantenų linija, tarp dantų ir apatinių priekinių dantų vidinėje pusėje, kur atsiveria seilių liaukų latakai. Jie gali būti gelsvi, rusvi ar net tamsesni, ypač rūkant ar dažnai vartojant stipriai dažančius produktus. Akmenų gali būti ir žemiau dantenų, todėl žmogus jų pats apskritai nemato.
Svarbu suprasti, kad dantų akmenys nėra vien kosmetinė problema. Ant jų lengvai kaupiasi bakterinės apnašos, kurios gali dirginti dantenas, sukelti jų kraujavimą ir prisidėti prie periodonto ligų vystymosi.
Ar galima dantų akmenis pašalinti namuose?
Jau sukietėjusių dantų akmenų saugiausia nebandyti grandyti patiems. Profesionalios burnos higienos metu naudojami specialūs instrumentai ir ultragarsinė įranga, leidžianti pašalinti nuosėdas nepažeidžiant dantų bei dantenų. Ypač svarbu pašalinti akmenis, esančius po dantenomis, kurių namuose pasiekti praktiškai neįmanoma.
Namuose galima padaryti labai daug, kad naujų akmenų susidarytų mažiau, tačiau tai nėra tas pats, kas pašalinti jau susiformavusius akmenis. Todėl pažadas „suminkštinkite ir nugramdykite dantų krapštuku“ skamba paprastai, tačiau praktiškai gali baigtis dantenų sužalojimu.
Jeigu akmuo atrodo tvirtai prilipęs prie danties, jo nereikėtų bandyti atkrapštyti adatomis, metaliniais įrankiais ar kitais aštriais daiktais. Tokiu būdu galima pažeisti emalį, dantenas ar sukelti kraujavimą.
Soda gali nuvalyti apnašas, bet akmenų neištirpdo
Kepimo soda dažnai minima kaip naminė dantų valymo priemonė. Ji yra abrazyvi, todėl gali mechaniškai pašalinti dalį paviršinių pigmentų ir minkštų apnašų. Dėl šios priežasties kai kuriose dantų pastose soda naudojama kaip vienas iš valančių ingredientų.
Tačiau namuose stipriai šveičiant dantis gryna soda nereikėtų tikėtis, kad kieti dantų akmenys tiesiog išnyks. Per dažnas ar agresyvus abrazyvinių mišinių naudojimas gali dirginti dantenas ir didinti dantų jautrumą. Daug saugiau rinktis įprastą fluoro turinčią dantų pastą, skirtą kasdieniam naudojimui.
Dantų krapštuku akmens gramdyti nereikėtų
Vienas pavojingiausių interneto patarimų siūlo po įvairių skalavimų tiesiog paimti dantų krapštuką ir pradėti gramdyti sukietėjusias apnašas. To daryti nerekomenduojama. Medinis krapštukas nėra profesionalus odontologinis instrumentas, o bandant jį kišti po dantenomis ar spausti prie akmens galima pažeisti minkštuosius audinius.
Dar didesnė rizika atsiranda naudojant metalinius įrankius ar internete parduodamus savarankiškam „akmenų grandymui“ skirtus instrumentus. Profesionalai juos naudoja matydami danties paviršių ir kontroliuodami spaudimą, o namuose labai lengva pažeisti emalį arba dantenas.
Todėl jei jaučiate kietą šiurkštų sluoksnį, kurio nepašalina normalus dantų valymas, geriau planuoti profesionalią higieną.
Citrina ir braškės nėra nekaltas dantų balinimo būdas
Kitas populiarus patarimas – kelias minutes trinti dantis citrina arba braškėmis, esą vaisių rūgštys suminkštins akmenis. Rūgštis iš tiesų gali veikti danties paviršių, tačiau būtent tai ir yra problema. Dažnas rūgščių poveikis gali suminkštinti emalio paviršių ir ilgainiui prisidėti prie jo erozijos.
Po rūgštaus maisto ar gėrimų dantų taip pat nereikėtų iš karto stipriai šveisti. Geriau praskalauti burną vandeniu ir palaukti, kol burnos terpė normalizuosis. Citrina turėtų likti virtuvėje, o ne tapti priemone dantų akmenims grandyti.
Braškės gali būti puikus maistas, tačiau jų rūgštys nėra profesionalios burnos higienos pakaitalas.
Vandenilio peroksidas reikalauja atsargumo
Vandenilio peroksidas naudojamas kai kuriose odontologinėse priemonėse, tačiau tai nereiškia, kad bet kokios koncentracijos tirpalu saugu savarankiškai skalauti burną. Netinkamai naudojamas peroksidas gali dirginti burnos gleivinę ir dantenas, o jo nuryti nereikėtų.
Ypač nereikėtų eksperimentuoti su didesnės koncentracijos produktais ar gaminti agresyvių mišinių iš kelių medžiagų. Jei norisi balinimo ar specialaus skalavimo, saugiau rinktis burnos priežiūrai skirtą produktą ir laikytis jo naudojimo instrukcijų.
Dantų akmenų peroksidas taip pat neišspręs taip, kaip dažnai žadama socialiniuose tinkluose.
O arbatmedžio eterinis aliejus?
Eteriniai aliejai yra labai koncentruotos medžiagos, todėl jų negalima automatiškai laikyti saugiomis vien todėl, kad jos „natūralios“. Grynas arbatmedžio aliejus gali dirginti burnos gleivinę, o jo nuryti negalima. Lašinti koncentruotą eterinį aliejų tiesiai ant dantų šepetėlio nėra būtina kasdienės burnos higienos dalis.
Jeigu norisi burnos skalavimo priemonės, galima rinktis specialiai tam sukurtą produktą. Jo sudėtis ir koncentracija bus pritaikyta burnos gleivinei, o ne pasikliauti atsitiktiniu naminiu mišiniu.
Ką iš tiesų galima padaryti namuose?
Svarbiausias darbas vyksta dar prieš atsirandant akmenims. Dantis rekomenduojama kruopščiai valyti du kartus per dieną minkštu šepetėliu ir fluoro turinčia dantų pasta. Ne mažiau svarbu kasdien išvalyti tarpdančius tarpdančių siūlu ar tinkamo dydžio tarpdančių šepetėliais, nes paprastas šepetėlis šių vietų gerai nepasiekia.
Elektrinis šepetėlis kai kuriems žmonėms gali palengvinti efektyvų apnašų šalinimą, tačiau jis taip pat nepašalins jau stipriai sukietėjusio akmens. Burnos skalavimo skystis gali būti papildoma priemonė, tačiau jis nepakeičia mechaninio dantų valymo.
Svarbu reguliariai apžiūrėti ir dantenas. Jei jos dažnai kraujuoja valant, patinusios, paraudusios ar atsitraukusios nuo dantų, nereikėtų to laikyti normaliu reiškiniu.
Ar obuolys ar kramtomoji guma „nuvalo“ dantis?
Traškūs vaisiai, pavyzdžiui, obuoliai, yra visavertės mitybos dalis, tačiau jie neatstoja dantų šepetėlio. Kramtomoji guma be cukraus, ypač su ksilitoliu, gali paskatinti seilių išsiskyrimą po valgio ir būti naudinga tada, kai iš karto išsivalyti dantų nėra galimybės. Vis dėlto ir ji nepašalins jau susidariusio dantų akmens.
Žalioji arbata taip pat neturėtų būti vertinama kaip dantų akmenų gydymo priemonė. Kasdienei burnos sveikatai daug svarbesnis reguliarus mechaninis apnašų pašalinimas, fluoras ir profesionalūs patikrinimai.
Kaip dažnai reikia profesionalios burnos higienos?
Vieno grafiko, tinkamo visiems žmonėms, nėra. Vieniems profesionalios higienos gali reikėti rečiau, kitiems – dažniau, ypač jei akmenys kaupiasi greitai, yra periodonto problemų, nešiojami ortodontiniai aparatai ar tam tikrose vietose sunku gerai išvalyti dantis.
Odontologas ar burnos higienistas gali įvertinti individualią situaciją ir rekomenduoti tinkamą intervalą. Todėl taisyklė „visiems būtinai kas šešis mėnesius“ nėra universali, nors daugeliui žmonių reguliarūs patikrinimai tokiu ar panašiu dažniu yra įprasti.
Svarbiausia nelaukti, kol dantų akmenys taps labai ryškūs ar pradės skaudėti dantenas.
Dantų akmenų geriau neleisti susidaryti, nei bandyti juos nugramdyti
Namų sąlygomis galima labai efektyviai kontroliuoti minkštas dantų apnašas, tačiau jau mineralizuotas dantų akmuo yra visai kita problema. Soda, citrina, braškės, peroksidas ar eteriniai aliejai nėra saugus profesionalios higienos pakaitalas, o mechaninis akmens gramdymas namuose gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.
Jei ant dantų jau matote ar jaučiate kietas gelsvas ar rusvas nuosėdas, geriausias sprendimas – jas pašalinti profesionaliai. O namuose sutelkti dėmesį į tai, kas iš tiesų veikia: kruopštų dantų valymą, tarpdančių priežiūrą ir reguliarų burnos sveikatos tikrinimą.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt