Pagrindinis Patarimai Dantų akmenys kaupiasi nepastebimai: odontologai paaiškina, kaip sumažinti jų susidarymą ir išsaugoti sveiką šypseną

Dantų akmenys kaupiasi nepastebimai: odontologai paaiškina, kaip sumažinti jų susidarymą ir išsaugoti sveiką šypseną

by Aurelijus Arlauskas

Sveika šypsena – ne tik estetikos, bet ir bendros sveikatos dalis. Daugelis žmonių kruopščiai valosi dantis kasdien, tačiau vis tiek pastebi gelsvas ar rusvas apnašas prie dantenų. Laikui bėgant jos gali sukietėti ir virsti dantų akmenimis, kurių paprastu šepetėliu pašalinti jau nebeįmanoma.

Burnos higienos specialistai pabrėžia, kad dantų akmenys yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių atsiranda dantenų uždegimas, nemalonus burnos kvapas ir kitos burnos sveikatos problemos. Gera žinia ta, kad tinkama kasdienė priežiūra gali padėti gerokai sumažinti jų susidarymo riziką.

Kas yra dantų akmenys?

Viskas prasideda nuo minkštų apnašų. Jos susidaro tuomet, kai ant dantų paviršiaus kaupiasi bakterijos, seilės ir maisto likučiai. Jei apnašos nėra reguliariai pašalinamos, jose esantys mineralai palaipsniui sukietina šį sluoksnį.

Taip susiformuoja dantų akmenys.

Dažniausiai jie kaupiasi:

  • prie apatinių priekinių dantų;
  • vidinėje dantų pusėje;
  • šalia dantenų krašto;
  • sunkiau pasiekiamose vietose tarp dantų.

Iš pradžių jie gali būti vos pastebimi, tačiau ilgainiui tampa tamsesni, šiurkštesni ir sudaro palankią terpę dar didesniam bakterijų kiekiui.

Kodėl jie susidaro?

Dantų akmenų atsiradimą lemia ne viena priežastis.

Didžiausią įtaką turi:

  • nepakankamai kruopšti burnos higiena;
  • retas tarpdančių valymas;
  • rūkymas;
  • dažnas saldžių produktų vartojimas;
  • mažas seilių kiekis;
  • kai kurie vaistai;
  • individuali organizmo ypatybė.

Net žmonės, kurie reguliariai valosi dantis, gali būti labiau linkę į akmenų kaupimąsi dėl seilių sudėties ar genetinių veiksnių.

Kokias problemas gali sukelti?

Iš pirmo žvilgsnio dantų akmenys atrodo tik estetinė problema. Tačiau specialistai pabrėžia, kad jų poveikis gali būti daug platesnis.

Negydomi dantų akmenys gali prisidėti prie:

  • dantenų kraujavimo;
  • nemalonaus burnos kvapo;
  • dantenų uždegimo;
  • periodonto ligų;
  • dantų jautrumo;
  • dantenų atsitraukimo.

Kai bakterijų sluoksnis ilgai lieka prie dantenų krašto, organizmas pradeda reaguoti uždegimu. Todėl kuo ilgiau delsiama, tuo daugiau problemų gali atsirasti ateityje.

Ar galima jų išvengti?

Visiškai sustabdyti dantų akmenų susidarymo neįmanoma, tačiau jų kiekį galima gerokai sumažinti.

Odontologai rekomenduoja laikytis kelių paprastų taisyklių.

Valykite dantis du kartus per dieną

Svarbiausia – ne tik kiek kartų valote dantis, bet ir kaip tai darote.

Rekomenduojama valyti bent dvi minutes, kruopščiai pasiekiant visas dantų puses.

Elektriniai dantų šepetėliai kai kuriems žmonėms gali padėti efektyviau pašalinti apnašas.

Nepamirškite tarpdančių

Įprastas šepetėlis nepasiekia tarpdančių.

Todėl bent kartą per dieną verta naudoti:

  • dantų siūlą;
  • tarpdančių šepetėlius;
  • burnos irigatorių, jei jį rekomendavo specialistas.

Būtent tarpdančiuose dažnai pradeda kauptis bakterijos.

Rinkitės tinkamą dantų pastą

Fluoro turinčios dantų pastos padeda apsaugoti emalį ir mažina ėduonies riziką.

Kai kurios pastos taip pat sukurtos siekiant sumažinti apnašų kaupimąsi, tačiau jos nepakeičia profesionalios burnos higienos.

Ar padeda natūralios priemonės?

Internete galima rasti daugybę patarimų apie kepimo sodą, citrinų sultis, vandenilio peroksidą ar obuolių actą.

Vis dėlto odontologai ragina būti atsargiems.

Kai kurios priemonės gali:

  • laikinai pašalinti paviršines dėmes;
  • suteikti švaresnių dantų pojūtį.

Tačiau dažnas jų naudojimas gali pažeisti emalį arba sudirginti dantenas.

Ypač nerekomenduojama:

  • intensyviai trinti dantų soda kiekvieną dieną;
  • naudoti rūgščias priemones dantims balinti;
  • savarankiškai gramdyti akmenis aštriais daiktais.

Tokie bandymai gali baigtis emalio pažeidimu ar infekcija.

Kada būtina profesionali burnos higiena?

Jeigu dantų akmenys jau sukietėjo, jų namuose pašalinti nepavyks.

Tokiu atveju geriausia kreiptis į burnos higienistą.

Procedūros metu specialiais ultragarsiniais instrumentais pašalinami akmenys, nuvalomos pigmentinės dėmės ir nupoliruojami dantų paviršiai.

Daugumai žmonių profesionalią burnos higieną rekomenduojama atlikti kas 6–12 mėnesių, tačiau tikslų intervalą gali nustatyti odontologas.

Kokią įtaką turi mityba?

Burnos sveikatai svarbi ne tik higiena.

Kasdieniai įpročiai taip pat turi didelę reikšmę.

Naudinga:

  • valgyti daugiau šviežių daržovių;
  • riboti saldžius gėrimus;
  • gerti pakankamai vandens;
  • vengti dažno užkandžiavimo.

Vanduo padeda nuplauti maisto likučius ir palaiko normalų seilių išsiskyrimą, o seilės yra natūrali burnos apsauga.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar dantų akmenys gali atsirasti net kruopščiai valantis dantis?

Taip. Kai kurių žmonių organizmas yra labiau linkęs į jų susidarymą.

Ar burnos skalavimo skystis pakeičia dantų valymą?

Ne. Jis gali būti papildoma priemonė, tačiau nepakeičia šepetėlio ir tarpdančių valymo.

Ar galima pačiam pašalinti sukietėjusius akmenis?

Specialistai to nerekomenduoja, nes galima pažeisti emalį ar dantenas.

Ar rūkymas didina riziką?

Taip. Rūkymas ne tik spartina pigmentinių dėmių atsiradimą, bet ir didina dantenų ligų riziką.

Pagrindinė išvada

Dantų akmenys nesusidaro per vieną dieną – tai ilgalaikis procesas, kurį dažniausiai lemia burnos higienos įpročiai ir individualios organizmo savybės. Reguliarus dantų valymas, tarpdančių priežiūra, subalansuota mityba ir profilaktiniai vizitai pas odontologą gali padėti išlaikyti sveikus dantis bei dantenas daugelį metų.

Jeigu pastebite kraujuojančias dantenas, nemalonų burnos kvapą ar sukietėjusias apnašas prie dantenų krašto, verta neatidėlioti vizito pas specialistą. Ankstyva priežiūra dažnai padeda išvengti sudėtingesnio gydymo ateityje ir leidžia ilgiau džiaugtis sveika bei gražia šypsena.

REKLAMA

REKOMENDUOJAMI VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE