Ant dantų atsiradęs gelsvas ar rusvas sluoksnis dažnai paskatina ieškoti greito būdo jį pašalinti. Internete netrūksta patarimų naudoti sodą, druską, citriną, vandenilio peroksidą ar net mėginti sukietėjusias apnašas nugramdyti patiems.
Iš pirmo žvilgsnio tokie būdai atrodo logiški – juk norisi dantis nuvalyti kuo greičiau ir išvengti papildomų išlaidų. Tačiau svarbu atskirti du visiškai skirtingus dalykus: minkštas dantų apnašas ir jau susiformavusius dantų akmenis.
Būtent čia slypi pagrindinė problema. Tai, kas gali padėti kasdien kontroliuoti minkštas apnašas, nebūtinai gali pašalinti jau sukietėjusius dantų akmenis.
Kas iš tikrųjų yra dantų akmenys?
Ant dantų nuolat formuojasi plona bakterijų ir kitų medžiagų plėvelė – dantų apnašos. Jeigu jos reguliariai ir kruopščiai pašalinamos dantų šepetėliu bei valant tarpdančius, didelė jų dalis nesukelia problemų.
Tačiau nepašalintos apnašos laikui bėgant gali mineralizuotis ir sukietėti. Tuomet susidaro dantų akmenys.
Pirminiame tekste taip pat teisingai atskiriama, kad dantų akmenys yra ilgainiui sukietėjusios ant dantų likusios apnašos.
Dažnai žmonės pirmiausia juos pastebi prie apatinių priekinių dantų, tačiau akmenys gali formuotis ir kitose vietose, taip pat prie dantenų ar po jų kraštu.
Problema nėra vien estetinė.
Šiurkštus akmenų paviršius sudaro palankias sąlygas toliau kauptis apnašoms, o dantenos gali pradėti rausti, paburkti ar kraujuoti.
Ar dantų akmenis galima tiesiog nuvalyti šepetėliu?
Kol apnašos minkštos – reguliari burnos higiena yra svarbiausia jų kontrolės priemonė.
Tačiau sukietėję dantų akmenys yra kita istorija.
Įprastas dantų šepetėlis jų paprastai nebepašalina. Būtent todėl profesionalios burnos higienos metu naudojamos specialios priemonės, leidžiančios saugiai pašalinti sukietėjusias sankaupas nuo dantų paviršiaus.
Internete siūlomi „akmenų tirpinimo“ metodai gali sukurti klaidingą įspūdį, kad odontologo ar burnos higienisto darbą galima nesunkiai atlikti namuose.
Tai nėra gera mintis.
Pavojingiausia gudrybė – bandymas akmenis nugramdyti
Vienas iš internete plintančių metodų siūlo iš pradžių naudoti sodą, druską ar kitą mišinį, o vėliau sukietėjusias apnašas mechaniškai pašalinti dantų krapštuku. Toks metodas siūlomas ir pirminiame straipsnyje.
Būtent šios dalies geriau nekartoti.
Dantų krapštukas nėra profesionalus odontologinis instrumentas, skirtas dantų akmenims gramdyti.
Dar pavojingiau naudoti adatą, metalinius įrankius ar internete įsigytus aštrius grandiklius neturint tinkamų įgūdžių.
Bandant savarankiškai nugramdyti akmenis galima pažeisti dantenas, sukelti kraujavimą ar traumą. Be to, žmogui sunku įvertinti, kur tiksliai baigiasi akmuo ir prasideda danties ar dantenų paviršius.
Todėl namuose verta koncentruotis ne į sukietėjusių akmenų grandymą, o į naujų apnašų kaupimosi mažinimą.
O kaip soda ir druska?
Kepimo soda dažnai minima naminiuose dantų valymo receptuose. Ji nėra stebuklingas dantų akmenų tirpiklis.
Svarbu suprasti ir kitą dalyką: intensyviai trinant dantis įvairiais naminiais abrazyviniais mišiniais nebūtinai gausime sveikesnius dantis.
Daugiau šveitimo nereiškia geresnės burnos higienos.
Kasdienai saugiausias pasirinkimas paprastai yra tinkama dantų pasta ir minkštas dantų šepetėlis, o ne virtuvėje sumaišytos abrazyvinės priemonės.
Dantis reikėtų valyti kruopščiai, tačiau ne agresyviai.
Citrina ir braškės – nekaltesnės, nei atrodo?
Kitas populiarus patarimas skamba labai paprastai: patrinti dantis citrinos arba braškės gabalėliu ir palaukti, kol vaisių rūgštys „suminkštins“ apnašas. Toks būdas rekomenduojamas ir pirminiame šaltinyje.
Tačiau rūgštis nėra tai, kuo reikėtų reguliariai trinti dantų paviršių.
Dantų emalis yra labai tvirtas, tačiau rūgštinė aplinka gali laikinai jį suminkštinti. Jeigu po rūgštaus poveikio dantys dar ir intensyviai šveičiami, emaliui tai nėra naudinga.
Tai nereiškia, kad reikia bijoti valgyti vaisius.
Visai kas kita yra suvalgyti braškių ar citrusinių vaisių kaip įprastos mitybos dalį, o visai kas kita – sąmoningai ilgai laikyti rūgštį ant dantų tikintis kosmetinio ar gydomojo efekto.
Todėl citrina neturėtų tapti namine dantų akmenų šalinimo priemone.
Atsargiai ir su vandenilio peroksidu
Vandenilio peroksidas taip pat dažnai patenka į internetinius burnos priežiūros receptus.
Tačiau koncentracija ir naudojimo būdas čia yra labai svarbūs.
Nereikėtų savarankiškai eksperimentuoti su koncentruotais tirpalais ar kurti stiprių burnos skalavimo mišinių. Netinkamai naudojamas peroksidas gali dirginti burnos gleivinę ir dantenas.
Jeigu naudojamas burnos priežiūros produktas, geriau rinktis būtent tam skirtą gaminį ir laikytis jo naudojimo instrukcijų.
Virtuvės ar vaistinėlės ingredientų maišymas nėra automatiškai saugesnis vien todėl, kad priemonė pagaminta namuose.
Ką iš tiesų galima padaryti namuose?
Nors jau sukietėjusių akmenų saugiai pašalinti namuose nereikėtų, jų susidarymo riziką galima gerokai sumažinti.
Svarbiausia – reguliariai pašalinti minkštas apnašas, kol jos dar nespėjo sukietėti.
Dantis verta kruopščiai valyti du kartus per dieną fluorido turinčia dantų pasta. Tačiau vien šepetėlio gali neužtekti, nes jis sunkiau pasiekia siaurus tarpus tarp dantų.
Todėl svarbus ir tarpdančių valymas – tam gali būti naudojamas dantų siūlas arba tinkamo dydžio tarpdančių šepetėliai.
Nereikėtų pamiršti ir liežuvio, ant kurio taip pat kaupiasi bakterijos.
Jeigu apnašos labai greitai kaupiasi vienoje konkrečioje vietoje, verta apie tai pasakyti odontologui ar burnos higienistui. Kartais tam įtakos gali turėti dantų padėtis, sunkiai išvalomi tarpai ar kitos individualios priežastys.
Kada jau nereikėtų atidėlioti vizito?
Jeigu ant dantų matomas kietas gelsvas ar rusvas sluoksnis, kuris nenusivalo įprastai valant dantis, labai tikėtina, kad vien namų priežiūros nebepakaks.
Ypač verta kreiptis į specialistą, jeigu kartu atsiranda:
- nuolatinis dantenų kraujavimas;
- paraudusios ar patinusios dantenos;
- blogas burnos kvapas, kuris nepraeina;
- dantenų atsitraukimas;
- dantų jautrumas ar skausmas;
- danties paslankumas.
Kraujuojančių dantenų nereikėtų laikyti normaliu reiškiniu vien todėl, kad tai pasitaiko dažnai.
Geriausias „namų metodas“ prasideda dar prieš atsirandant akmenims
Ieškant greito sprendimo lengva susigundyti receptu iš kelių virtuvėje esančių ingredientų. Tačiau dantų atveju agresyvesnis valymas nebūtinai reiškia geresnį rezultatą.
Jeigu apnašos dar minkštos, jas galima kontroliuoti tinkama kasdiene burnos higiena.
Jeigu jos jau mineralizavosi ir tapo kietais dantų akmenimis, saugiausias sprendimas – profesionalus jų pašalinimas.
Todėl vietoj bandymo grandyti, tirpinti ar rūgštimis „minkštinti“ jau susidariusius akmenis daug naudingiau kasdien skirti kelias papildomas minutes kruopščiam dantų ir tarpdančių valymui.
Būtent ši paprasta rutina gali padėti pasiekti tai, ko negali pažadėti joks stebuklingas naminis receptas – mažinti naujų apnašų kaupimąsi dar prieš joms sukietėjant.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt