Įspėjamieji širdies problemų požymiai – 10 požymių, kad jūsų širdis neveikia visu pajėgumu

4,2K

Širdis – vienas svarbiausių žmogaus organų. Ji be pertraukos pumpuoja kraują, aprūpindama visą organizmą deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Per parą širdis susitraukia apie 100 tūkstančių kartų, todėl jos veikla turi tiesioginės įtakos kiekvienai organizmo sistemai – nuo smegenų iki raumenų.

Daugelis širdies ir kraujagyslių ligų vystosi palaipsniui. Ankstyvosiose stadijose jos gali nesukelti ryškių simptomų arba pasireikšti požymiais, kuriuos lengva priskirti nuovargiui, stresui ar amžiui. Būtent todėl svarbu pažinti savo organizmą ir pastebėti pokyčius, kurie kartojasi arba tampa vis intensyvesni.

Svarbu pabrėžti, kad nė vienas simptomas savaime nereiškia konkrečios ligos. Daugelį jų gali sukelti įvairios priežastys – nuo visiškai nepavojingų iki tokių, kurioms reikalinga gydytojo konsultacija. Tačiau tam tikrais atvejais organizmo siunčiami signalai gali būti ženklas, jog verta neatidėliojant kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Kodėl širdies sveikata tokia svarbi?

Širdis ir kraujagyslės sudaro sistemą, kuri aprūpina deguonimi visą organizmą. Kai ši sistema veikia sklandžiai, organai gauna pakankamai kraujo ir gali tinkamai atlikti savo funkcijas.

Jeigu atsiranda sutrikimų, organizmas dažnai pradeda siųsti įvairius signalus.

Jie gali būti susiję su:

• sumažėjusiu fiziniu pajėgumu;
• pakitusiu širdies ritmu;
• dusuliu;
• nuovargiu;
• kitais bendrais negalavimais.

Svarbu į juos žiūrėti rimtai, ypač jei simptomai kartojasi arba stiprėja.

1. Krūtinės skausmas ar spaudimo jausmas

Vienas geriausiai žinomų simptomų, galinčių būti susijusių su širdies ligomis, yra diskomfortas krūtinėje.

Žmonės jį apibūdina skirtingai:

• spaudimą;
• veržimą;
• deginimą;
• sunkumo jausmą;
• skausmą.

Vis dėlto krūtinės skausmą gali sukelti ir virškinimo sistemos, raumenų ar kitų organų problemos.

Jeigu skausmas yra stiprus, atsiranda staiga, plinta į ranką, petį, kaklą ar žandikaulį arba jį lydi dusulys, būtina kuo greičiau kreiptis skubios medicinos pagalbos.

2. Dusulys atliekant įprastą veiklą

Nedidelis dusulys intensyviai sportuojant yra normalus.

Tačiau jeigu kvėpuoti darosi sunku atliekant įprastus kasdienius darbus arba ramybės būsenoje, verta pasikonsultuoti su gydytoju.

Dusulį gali lemti:

• kvėpavimo sistemos ligos;
• mažakraujystė;
• antsvoris;
• širdies ligos;
• kitos sveikatos problemos.

Tik išsamus ištyrimas leidžia nustatyti tikrąją priežastį.

3. Neįprastai greitas ar nereguliarus širdies plakimas

Kartais žmonės pajunta, kad širdis plaka stipriau, greičiau arba nelygiu ritmu.

Trumpalaikį širdies plakimo padažnėjimą gali sukelti:

• fizinis krūvis;
• stresas;
• kofeinas;
• emocijos.

Tačiau jeigu tokie epizodai kartojasi dažnai, trunka ilgiau arba juos lydi silpnumas, svaigimas ar dusulys, reikėtų kreiptis į gydytoją.

4. Nuolatinis nuovargis

Nuovargį patiria kiekvienas žmogus.

Tačiau jei jis nepraeina net po poilsio ir pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, verta ieškoti priežasties.

Nuolatinis energijos trūkumas gali būti susijęs su įvairiomis būklėmis:

• miego sutrikimais;
• skydliaukės ligomis;
• mažakraujyste;
• infekcijomis;
• širdies veiklos sutrikimais.

Todėl nereikėtų jo ignoruoti.

5. Kojų, kulkšnių ar pėdų tinimas

Patinusios kojos nebūtinai reiškia širdies ligą.

Tinimą gali sukelti ilgas stovėjimas, karštas oras ar venų ligos.

Tačiau jeigu patinimas atsiranda dažnai, didėja arba jį lydi dusulys ir nuovargis, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Tokie simptomai gali būti susiję su skysčių kaupimusi organizme.

6. Sumažėjęs fizinis pajėgumas

Jeigu anksčiau lengvai įveikdavote tam tikrą atstumą ar laiptus, tačiau dabar greitai pavargstate, verta į tai atkreipti dėmesį.

Kartais žmonės pokyčius priskiria amžiui.

Tačiau sumažėjęs fizinis pajėgumas gali turėti įvairių priežasčių, todėl verta jas išsiaiškinti.

7. Galvos svaigimas arba alpimas

Trumpalaikis galvos svaigimas gali atsirasti staigiai atsistojus ar dėl skysčių trūkumo.

Tačiau dažnas svaigimas arba alpimas visada turėtų būti įvertintas gydytojo.

Tokius simptomus gali sukelti:

• kraujospūdžio pokyčiai;
• širdies ritmo sutrikimai;
• neurologinės ligos;
• kitos sveikatos problemos.

8. Nuolatinis oro trūkumo jausmas

Kartais žmonės apibūdina pojūtį taip:

„Negaliu giliai įkvėpti.“

Tokį simptomą gali lemti:

• kvėpavimo takų ligos;
• nerimas;
• širdies ligos;
• kitos būklės.

Jeigu šis pojūtis kartojasi arba stiprėja, verta kreiptis į gydytoją.

9. Šaltas prakaitas kartu su kitais simptomais

Gausus šaltas prakaitavimas be aiškios priežasties, ypač jei kartu jaučiamas krūtinės skausmas, pykinimas ar silpnumas, gali būti rimtas signalas.

Tokiu atveju delsti nereikėtų.

10. Nepaaiškinamas silpnumas

Kartais organizmas apie sveikatos sutrikimus praneša labai bendrais simptomais.

Jeigu kelias dienas ar savaites jaučiatės neįprastai silpni, sumažėjo darbingumas ar sunku atlikti kasdienes užduotis, verta pasitarti su šeimos gydytoju.

Kokie veiksniai didina širdies ligų riziką?

Širdies ir kraujagyslių ligų rizikai įtakos turi daugybė veiksnių.

Kai kurių jų pakeisti negalime.

Pavyzdžiui:

• amžiaus;
• paveldimumo;
• biologinės lyties.

Tačiau daugelį kitų veiksnių galima koreguoti.

Tai:

• rūkymas;
• padidėjęs kraujospūdis;
• padidėjęs cholesterolio kiekis;
• cukrinis diabetas;
• mažas fizinis aktyvumas;
• antsvoris;
• nesubalansuota mityba.

Kaip pasirūpinti širdimi kasdien?

Nors visiškai išvengti širdies ligų neįmanoma, daugelis specialistų sutaria, kad sveikas gyvenimo būdas padeda sumažinti jų riziką.

Rinkitės subalansuotą mitybą

Kasdien verta valgyti daugiau:

• daržovių;
• vaisių;
• ankštinių augalų;
• pilno grūdo produktų;
• žuvies;
• riešutų.

Taip pat rekomenduojama riboti itin daug druskos, cukraus ir sočiųjų riebalų turinčius produktus.

Judėkite reguliariai

Suaugusiesiems rekomenduojama reguliariai būti fiziškai aktyviems.

Nebūtina rinktis intensyvių treniruočių.

Naudos gali suteikti ir:

• spartus ėjimas;
• važiavimas dviračiu;
• plaukimas;
• šokiai;
• aktyvus laisvalaikis.

Nerūkykite

Rūkymas išlieka vienu svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

Metus rūkyti, nauda sveikatai pradeda kauptis jau pirmosiomis savaitėmis.

Stebėkite kraujospūdį

Padidėjęs kraujospūdis dažnai nesukelia jokių simptomų.

Todėl verta jį reguliariai matuoti, ypač vyresniame amžiuje arba jei turite rizikos veiksnių.

Pakankamai ilsėkitės

Miegas svarbus ne tik smegenims.

Jis taip pat turi įtakos širdies sveikatai.

Daugumai suaugusiųjų rekomenduojama miegoti apie 7–9 valandas per parą.

Kada reikėtų nedelsti?

Jeigu atsiranda:

• stiprus krūtinės skausmas;
• dusulys;
• sąmonės netekimas;
• stiprus silpnumas;
• skausmas plinta į ranką, petį ar žandikaulį,

reikėtų kuo skubiau kreiptis į skubios medicinos pagalbos tarnybą.

Tokiais atvejais laikas gali būti labai svarbus.

Išvada

Širdis kasdien atlieka milžinišką darbą, todėl verta pasirūpinti jos sveikata dar prieš atsirandant rimtiems negalavimams. Tokie simptomai kaip krūtinės skausmas, dusulys, neįprastas nuovargis, širdies ritmo pokyčiai ar kojų tinimas ne visada reiškia širdies ligą, tačiau jie gali būti ženklas, kad organizmui reikia daugiau dėmesio.

Reguliarūs profilaktiniai sveikatos patikrinimai, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas poilsis ir gydytojo rekomendacijų laikymasis gali padėti išsaugoti gerą širdies būklę daugelį metų. Jei pastebite naujus ar stiprėjančius simptomus, neatidėliokite konsultacijos – ankstyvas ištyrimas dažnai padeda greičiau nustatyti priežastį ir parinkti tinkamiausią gydymą.