Naminės priemonės dažnai išpopuliarėja dėl paprastumo. Jeigu du ingredientai jau yra virtuvėje ar vaistinėlėje, gali atrodyti, kad iš jų nesunku pasigaminti veiksmingą tepalą ar tirpalą. Vienas tokių seniau įvairiuose receptuose minimų derinių – jodas ir česnakas.
Receptas atrodo elementarus: susmulkintas česnakas užpilamas jodo tirpalu, mišinys palaikomas tamsioje vietoje, o vėliau juo siūloma tepti mėlynes, įbrėžimus, nagus ar net išsiplėtusias venas.
Internete galima rasti ir kur kas stipresnių pažadų – esą toks mišinys gydo žaizdas, naikina nagų grybelį, padeda nuo venų varikozės ir beveik iš karto sumažina skausmą.
Tačiau čia slypi svarbus skirtumas: tai, kad atskiri ingredientai turi tam tikrų savybių, dar nereiškia, kad jų mišinys tampa universaliu vaistu.
O naudojant jodą ir žalią česnaką ant odos atsiranda dar viena problema – abu gali ją sudirginti.
Kodėl apskritai kilo mintis maišyti česnaką su jodu?
Šio naminio recepto logiką suprasti nesunku.
Česnake yra įvairių sieros junginių. Vienas geriausiai žinomų – alicinas, susidarantis susmulkinus ar sutraiškius česnaką.
Laboratorinėmis sąlygomis česnako junginiai tiriami dėl antimikrobinių savybių. Tačiau laboratorijoje pastebėtas poveikis mikroorganizmams nėra tas pats, kas įrodytas ir saugus konkrečios žmogaus ligos gydymas žaliu česnaku.
Jodas taip pat seniai naudojamas medicinoje.
Tačiau medicininiai jodo preparatai turi konkrečią sudėtį ir naudojimo paskirtį. Tai nėra įrodymas, kad į jodo tirpalą pridėjus česnako gaunamas stipresnis ar universalesnis gydomasis preparatas.
Šis skirtumas labai svarbus.
Ar tokį mišinį galima tepti ant žaizdos?
Naminio jodo ir česnako mišinio nereikėtų laikyti priemone, kuri „greitai užgydo žaizdas“.
Žalias česnakas, ypač ilgiau kontaktuodamas su oda, gali ją stipriai sudirginti. Aprašyta net cheminių nudegimų po česnako naudojimo ant odos.
Todėl principas „jeigu šiek tiek padeda, palaikysiu ilgiau“ čia gali baigtis priešingu rezultatu.
Su jodu taip pat nereikėtų eksperimentuoti savavališkai. Antiseptiniai preparatai turi būti naudojami pagal konkretaus produkto instrukciją, o namuose sumaišius kelias medžiagas nebeaišku, kokia gaunama galutinė koncentracija ir kaip mišinys veiks odą.
Nedideliam įbrėžimui dažniausiai svarbiausia žaizdą tinkamai nuplauti, pašalinti matomus nešvarumus ir apsaugoti nuo papildomo užteršimo.
Jeigu žaizda gili, stipriai kraujuoja, yra įkandimo ar nešvaraus pradūrimo pobūdžio arba atsiranda infekcijos požymių, reikėtų kreiptis į medikus.
Mėlynėms toks mišinys stebuklo nepadarys
Dar vienas pažadas – jodu ir česnaku patepus mėlynę ji neva išnyks per kelias dienas.
Mėlynė atsiranda pažeidus smulkias kraujagysles ir kraujui patekus į aplinkinius audinius. Jos spalva vėliau natūraliai keičiasi organizmui palaipsniui skaidant ir pašalinant susikaupusį kraują.
Dauguma nedidelių mėlynių laikui bėgant išnyksta savaime.
Nėra pagrindo tikėtis, kad česnako ir jodo mišinys šį procesą stebuklingai pagreitins.
Šviežiai sumuštai vietai pirmomis valandomis dažniau naudojamas per audinį dedamas šaltas kompresas, kuris gali padėti sumažinti patinimą ir diskomfortą.
Tačiau labai didelės, be aiškios priežasties nuolat atsirandančios arba neįprastai skausmingos mėlynės yra kita situacija.
O nagų grybelis?
Būtent čia naminės priemonės ypač vilioja, nes nagų grybelio gydymas gali užtrukti.
Problema ta, kad pakitęs nagas nebūtinai reiškia grybelį.
Nagas gali sustorėti, pakeisti spalvą ar trupėti ir dėl traumų, odos ligų bei kitų priežasčių.
Net patvirtinus grybelinę infekciją gydymo pasirinkimas priklauso nuo jos išplitimo, pažeistų nagų skaičiaus ir kitų aplinkybių.
Česnako junginių antimikrobinės savybės laboratorijoje nereiškia, kad žalias česnakas ant nago yra patikimas onichomikozės gydymas.
Dar svarbiau – laikant česnaką ant aplinkinės odos galima ją sudirginti ar net nudeginti.
Todėl mėnesiais tepamas naminis mišinys gali tik atidėti veiksmingesnio gydymo pradžią.
Venų varikozės „ištepti“ nepavyks
Turbūt didžiausias šio recepto pažadas susijęs su išsiplėtusiomis kojų venomis.
Venų varikozė nėra paviršinė odos problema.
Ji susijusi su venų veikla ir kraujo grįžimu iš kojų. Todėl česnakas, jodas ar jų mišinys, užteptas ant odos, negali pašalinti pagrindinės problemos.
Kai kuriems žmonėms simptomus gali padėti kontroliuoti fizinis aktyvumas, svorio kontrolė, kojų pakėlimas ilsintis ar tinkamai parinktos kompresinės kojinės. Ryškesniais atvejais gali būti taikomos medicininės procedūros.
Jeigu viena koja staiga patinsta, parausta, tampa karšta ir skausminga, ypač jei kartu atsiranda dusulys ar krūtinės skausmas, reikia skubaus medicininio įvertinimo. Tokie simptomai nėra situacija eksperimentams su naminiais tepalais.
„Naudoti tik 2–3 kartus per savaitę“ saugumo negarantuoja
Naminio recepto aprašymuose kartais nurodoma, kad mišinį galima naudoti, tik ne dažniau kaip kelis kartus per savaitę.
Tačiau toks skaičius savaime nepadaro priemonės saugios.
Odos reakcija priklauso nuo koncentracijos, kontakto trukmės, odos būklės, individualaus jautrumo ir daugelio kitų veiksnių.
Vienam žmogui dirginimas gali pasireikšti greitai, kitam – po pakartotinio naudojimo.
Ypač nereikėtų mišinio tepti ant jautrios, pažeistos ar jau stipriai sudirgusios odos.
Jodas nėra universalus organizmo „stiprintojas“
Dar vienas svarbus nesusipratimas atsiranda, kai kalbama apie patį jodą.
Jodas iš tiesų yra žmogaus organizmui reikalingas mikroelementas ir svarbus normaliai skydliaukės hormonų gamybai.
Tačiau iš to negalima daryti išvados, kad kuo daugiau jodo, tuo sveikiau.
Per didelis jodo kiekis kai kuriems žmonėms gali sutrikdyti skydliaukės veiklą. Todėl jodo papildų ar kitų koncentruotų jodo produktų nereikėtų pradėti vartoti vien todėl, kad jie pristatomi kaip „organizmo atkūrimo“ priemonė.
O ant odos tepamas jodas nėra būdas savarankiškai koreguoti galimą jodo trūkumą.
Kodėl tokie receptai atrodo įtikinami?
Jie turi labai patrauklią formulę.
Paimami du gerai pažįstami produktai. Aprašomos realios tam tikrų jų medžiagų savybės. Tuomet iš šių faktų padaroma gerokai platesnė išvada: jeigu abu ingredientai „stiprūs“, jų mišinys turėtų gydyti dar daugiau problemų.
Tačiau žmogaus organizmas taip neveikia.
Laboratorinis antimikrobinis poveikis nėra tas pats, kas kliniškai įrodytas gydymas.
Dar mažiau pagrindo iš to daryti išvadą, kad vienas naminis mišinys vienu metu gali gydyti žaizdas, mėlynes, nagų grybelį ir venų varikozę.
Todėl jodo ir česnako receptą geriau vertinti kaip internete paplitusį liaudišką metodą, o ne universalią namų vaistinėlės priemonę.
Jeigu problema nedidelė, dažnai pakanka paprastesnės ir saugesnės priežiūros. Jeigu ji nepraeina, kartojasi arba stiprėja, daug naudingiau išsiaiškinti tikrąją priežastį.
Kartais svarbiausia naminio recepto dalis yra ne tai, kaip jį pasigaminti, o tai, ar jį apskritai verta naudoti.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt