Kasdien išgeriant tris ar daugiau puodelių juodosios arbatos , gali sumažėti tam tikrų lėtinių ligų rizika. Šis gėrimas taip pat gali būti veiksmingas būdas pagerinti bendrą savijautą kaip subalansuotos mitybos dalis.
Leidinyje buvo įvardijami keli juodosios arbatos privalumai, kuriuos patvirtina moksliniai tyrimai.
1. Maitinamoji arbata
Juodosios arbatos maistinė vertė priklauso nuo konkrečios arbatos rūšies, užplikymo būdo ir nuo to, ar ji šviežiai užplikyta. Visų pirma, kaip rodo tyrimas , šviežiai paruoštame gėrimo puodelyje yra 47 mg kofeino.
Jame taip pat yra šešių grupių polifenolių, augalinių junginių, kurie turi naudos sveikatai. Polifenolių kiekis priklauso nuo arbatos virimo būdo. Paprastai jie sudaro apie 3–10% juodosios arbatos junginių.
Juodojoje arbatoje taip pat gausu aminorūgšties L-teanino , kuri padeda atsipalaiduoti. Puodelyje juodosios arbatos yra nuo 20 iki 40 mg L-teanino. Puodelyje gėrimo taip pat yra 0,5 mg mangano (32 % paros normos) – būtino mikroelemento, palaikančio medžiagų apykaitą ir pasižyminčio antioksidacinėmis savybėmis.
2. Arbata turi antioksidacinių savybių
Juodojoje arbatoje esantys antioksidantai neutralizuoja kenksmingus laisvuosius radikalus, kai jie patenka į organizmą. Pastarieji pažeidžia ląsteles ir prisideda prie lėtinių ligų išsivystymo.
Kasdien išgeriant tris puodelius juodosios arbatos, padidėja antioksidantų kiekis organizme. Kai kurie tyrimai rodo, kad organizmo antioksidacinis pajėgumas padidėja per 30-60 minučių išgėrus stiklinę juodosios arbatos.
3. Arbata gerina dėmesį ir pažinimo funkcijas
Juodojoje arbatoje esantys theaflavinai riboja uždegiminių molekulių gamybą ir neleidžia susilpnėti bei sunaikinti nervines ląsteles. Kai kurie tyrimai rodo, kad juodoji arbata neleidžia susidaryti amiloidiniams baltymams, kurie veikia pažinimo funkciją ir prisideda prie pažinimo nuosmukio.
Kitas tyrimas parodė, kad reguliarus arbatos vartojimas sumažino bendros demencijos riziką 29%. Tačiau mokslininkai neskyrė skirtingų arbatos rūšių. Papildomi tyrimai parodė mažesnę pažinimo sutrikimų riziką dėl arbatos vartojimo, ypač tarp moterų.
4. Arbata padeda virškinimui
Juodosios arbatos nauda sveikatai yra susijusi su jos gebėjimu sąveikauti su žarnyno mikrobioma metabolizmo metu. Juodoji arbata gali skatinti naudingų bakterijų kolonizaciją ir slopinti kenksmingų bakterijų augimą.
Šis gėrimas taip pat yra antimikrobinė priemonė, nes gali užkirsti kelią viduriavimui. Tačiau pažymima, kad reikia daugiau tyrimų, kad būtų galima suprasti jo poveikį žarnyno mikrobiomui ir jo vaidmenį užkertant kelią viduriavimui ir atsigaunant nuo jo.
5. Arbata gali padėti kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje
Juodojoje arbatoje esantys polifenoliai gali padėti sumažinti cukraus kiekį kraujyje. Vienas tyrimas atskleidė galimą ryšį tarp reguliaraus bent vieno puodelio juodosios arbatos gėrimo kasdien ir sumažėjusios rizikos susirgti 2 tipo diabetu.
Kitas tyrimas parodė, kad juodosios arbatos gėrimas po daug cukraus turinčio valgio sumažino tolesnį cukraus kiekio kraujyje padidėjimą sveikiems žmonėms ir žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu.
6. Arbata gali būti naudinga širdžiai
Juodosios arbatos gėrimas gali apsaugoti nuo širdies ligų. Šis gėrimas veikia cholesterolio kiekį ir kraujospūdį, kuris yra svarbus širdies sveikatai. Arbatoje esantys flavonoidai gerina kraujotaką, galbūt sumažina širdies ligų riziką, teigia mokslininkai.
Vienas tyrimas atskleidė tendenciją mažinti kraujospūdį išgeriant tris puodelius juodosios arbatos kasdien mažiausiai šešis mėnesius. Kitas pastebėjo, kad kraujospūdis sumažėjo išgeriant tik du puodelius arbatos per dieną, tačiau tyrime juodoji ir žalioji arbata nebuvo atskirta.
Straipsnyje yra įspėjimas: juodojoje arbatoje esantis kofeinas vis tiek gali turėti neigiamą poveikį kraujospūdžiui, nepaisant teigiamo flavonoidų poveikio.
7. Arbata gali padėti kovoti su apnašomis.
Kariesas atsiranda dėl to, kad ant dantų susikaupia apnašos. Pastarasis susidaro iš seilių ir bakterijų ir ardo dantų emalį. Juodojoje arbatoje esantys teaflavinai pasižymi antibakterinėmis savybėmis, kurios pažeidžia bakterijų ląstelių membranas.
Preliminarūs tyrimai su žiurkėmis rodo, kad juodoji arbata mažina dantų ėduonies vystymąsi. Tačiau pažymima, kad tyrimai su žmonėmis nėra tokie įtikinami.
8. Arbata gali sumažinti stresą
L-teaninas yra natūralus juodojoje arbatoje esantis junginys, kuris gali pagerinti dėmesį ir sumažinti stresą. Sveikiems suaugusiems žmonėms keturias savaites kasdien vartojant 200 mg L-teanino, esančio aštuoniuose puodeliuose juodosios arbatos, pagerėjo su stresu susiję simptomai, tokie kaip nerimas ir miegas.
Suvartoti 200 mg L-teanino iš juodosios arbatos gali būti sunku, tačiau juodojoje arbatoje esantis L-teaninas gali suteikti raminamąjį poveikį, teigia mokslininkai.
Kai kurie tyrimai rodo, kad kofeino ir L-teanino, esančio juodojoje arbatoje, vartojimas gali pagerinti protinį budrumą ir ramybės jausmą. Paprastai kofeinas ir L-teaninas turi priešingą poveikį, tačiau vartojant kartu, ypač streso metu, šie du junginiai gali neutralizuoti vienas kitą.
9. Arbata turi priešuždegiminių savybių.
Reguliarus juodosios arbatos vartojimas sumažina ląstelių pažeidimo ir uždegimo žymenis. Visų pirma, arbatos gėrimas yra susijęs su sumažėjusiu C reaktyviojo baltymo kiekiu, kuris yra uždegimo žymeklis, teigia mokslininkai.
10. Arbata gerina odos sveikatą
Senėjimas ir aplinkos veiksniai, tokie kaip saulės šviesa ir oro tarša, neigiamai veikia odos sveikatą. Juodojoje arbatoje esantys polifenoliai turi antioksidacinių savybių, mažinančių odos pažeidimus ir uždegimus.
Tyrimai su gyvūnais rodo galimą juodosios arbatos ekstrakto poveikį, mažinantį raukšles, kai jis tepamas tiesiai ant odos. Juodosios arbatos ekstraktas sumažino odos pažeidimus ir pagerino raukšlių mažinimo procesus pelėms, veikiamoms ultravioletinių spindulių.
Vis dėlto, kalbant apie žmones, reikia atlikti tolesnius tyrimus, rašoma leidinyje.
Kodėl kavą reikėtų pakeisti žaliąja arbata . Pasirodo, tie, kurie geria žaliąją arbatą vietoj kavos, turi mažesnę riziką susirgti demencija. Neseniai atliktas Japonijos tyrimas parodė, kad vyresnio amžiaus suaugusieji, kurie reguliariai geria šį gėrimą, turi mažiau su demencija susijusių smegenų baltosios medžiagos pažeidimo.
Pažymima, kad nors kava turi priešuždegiminį poveikį, ilgainiui ji neturi tokio teigiamo poveikio kaip žalioji arbata. Kitaip nei kavoje, žaliojoje arbatoje yra jos gydomąsias savybes sustiprinančio ingrediento – antioksidantų, vadinamų katechinais, iš kurių 80 % yra ypač naudingo tipo – epigalokatechino galato.
Aš – Aurelijus A., nuolatinis tekstų ir straipsnių kūrėjas, įkvėpimo besisemiantis iš kasdienių gyvenimo situacijų ir įvairių temų įvairovės. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir skatinantis mąstyti bei atrasti naujus dalykus. Džiaugiuosi, jei mano straipsniai Jus sudomina, ir tikiuosi, kad ateityje jų galėsite rasti dar daugiau. Befa.lt – vyr. redaktorius Aurelijus.